- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- e2-27428-545/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21361-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- UAB „REIKALAVIMAS.LT“
- Atsakovas
- UAB „Merilė“
- Kategorijos
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Merilė“,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ (toliau – ieškovas) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Merilė“ (toliau – atsakovas) 356,95 Eur skolos, 12,85 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2018-07-16, ši diena laikoma bylos iškėlimo diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).
Ieškinyje nurodyta, kad 2018-06-25 tarp UAB „Saulės spektras“ ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 469 ir jos priedas Nr. 14, kurių pagrindu UAB „Saulės spektras“ perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti pagrindinę reikalavimo teisę (skolą), netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir kitus privalomus mokėjimus iš UAB „Merilė“, o UAB „REIKALAVIMAS.LT“ įgijo reikalavimo teisę.
Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Saulės spektras“ ir UAB „Merilė“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Merilė“ buvo išrašyta 2017 m. liepos 4 d. PVM sąskaita-faktūra 356,95 Eur sumai.
Taip pat nustatyta, kad 2018-06-25 tarp UAB „Saulės spektras“ ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 469 ir jos priedas Nr. 14, kurių pagrindu UAB „Saulės spektras“ perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti pagrindinę reikalavimo teisę (skolą), netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir kitus privalomus mokėjimus iš UAB „Merilė“, o UAB „REIKALAVIMAS.LT“ įgijo reikalavimo teisę.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 356,95 Eur skolos.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis pradinio kreditoriaus ir atsakovo pasirašytos Sutarties 7.1 punktu, šalis laiku neįvykdžiusi piniginės prievolės, privlo mokėti kitai šaliai 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 12,85 Eur delspinigių tenkintinas.
Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ieškovas, vadovaudamasis šia norma, iš atsakovo prašo priteisti 40 Eur minimalų mokestį. Kadangi ieškovo prašymas neprieštarauja įstatymų normoms, jo prašymas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 40 Eur minimalus mokestis.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovo mokėtina procesinių palūkanų norma yra nustatytina pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 str. 1-2 p., 2 str. 3 d., 3 str. 3 d., 4 d., numatytas taisykles. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas (2005 06 29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija A3-130, „Teismų praktika" Nr. 23. P. 381-382). Atsižvelgiant į tai, jog Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 proc., remiantis Įstatymo 1 str. 1-2 p., 2 str. 3 d., 3 str. 3 d., 4 d., iš atsakovo priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8,00 %.
Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 8 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pateikė teismui prašymą dėl 250 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti 250 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas laikytinos aiškiai per didelėmis bei mažintinos iki 125 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 262, 424- 428 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Merilė“, j. a. k. 304219090, ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“, j. a. k. 302642184, naudai 356,95 Eur (trys šimtai penkiasdešimt šeši eurai 95 ct) skolos, 12,85 Eur (dvylika eurų 85 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 409,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-07-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 8 Eur (aštuoni eurai) žyminio mokesčio ir 125 Eur (šimtas dvidešimt penki eurai) atstovavimo išlaidų.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo kopijos įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Įvykdžius preliminarų teismo sprendimą per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo ir raštu pateikus teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikins ir bylą nutrauks.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.