Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimo J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. L. (toliau – ir pareiškėja) už tai, kad ji 2009 m. lapkričio 28 d., apie 15.30 val., Vilkaviškio rajone, Kybartų seniūnijoje, Matlaukio kaime, lauko kelyje Karklupėnai - Matlaukis, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines kelio sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į griovio šlaitą ir apgadino automobilį bei pasitraukė iš šio eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos. Šiais savo veiksmais J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133, 231 punktus, bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

J. L. buvo pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde ir nėra keliamas klausimas dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų padarymo, tačiau vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pažymėtina, kad pareiškėjos veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį ji privalėjo pranešti policijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Pažymėtina, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio.

Byloje nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas tik J. L. vairuotas, jai pačiai priklausantis automobilis (b. l. 1-7). Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar padaryta turtinė žala bet kokiam kitokiam eismo įvykio vietoje buvusiam turtui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiga J. L. apie įvykį pranešti policijai neatsirado, todėl J. L. administracinė nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo J. L. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

KET 133 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

J. L. rašytiname paaiškinime (b. l. 5) ir teismo posėdžio metu (b. l. 19) nurodė, kad, važiuodama slidžia kelio danga, kelio vingyje stabdymo metu nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja tinkamai neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę, todėl nuvažiavo nuo kelio, tuo pažeisdama KET 133 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį kvalifikuota teisingai bei dėl šio pažeidimo padarymo jai pagrįstai skirta sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

J. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„J. L. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną J. L. atžvilgiu nutraukti.“

Nutartis neskundžiama.