Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. U. ir A. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Suinteresuotam asmeniui R. U. apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų negauta.

3. Suinteresuotam asmeniui A. U. apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

4. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė (duomenys neskelbtini) sudarytą V. U. ir S. U. santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 15). Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad gyvenant santuokoje V. U. ir S. U. dalintino turto bei vaikų neturėjo, kad pareiškėjai kartu gyveno labai mažai - apie 3 metus, dėl tarpusavio nesutarimų pradėjo gyventi atskirai ir atskirai gyvena virš septynių metų (b. l. 15, 16, 17). Iš (duomenys neskelbtini) sutarties kopijos matyti, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą V. U. nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo pateikti dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktu, perkamo buto kaina apskaičiuota pirkėjai V. U. (b. l. 9-10). (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimu V. U. nurodyta sumokėti: 25 rub. valstybinį mokestį (b. l. 11); buto kainos dalį investiciniais čekiais ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis - 4902 rub. (b. l. 14), Taupomojo banko (duomenys neskelbtini) pranešimo kopija patvirtina, kad suma nurašyta iš V. U. nebalansinės sąskaitos (b. l. 13). (duomenys neskelbtini) įsakymu numatyta butą parduoti V. U. (b. l. 12). Notarinė (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pirkėjos V. U. vardu (b. l. 26-27). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo registruotas V. U. vardu (b. l. 22-23). (duomenys neskelbtini) sutarties kopija patvirtina, kad V. U. pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 28-29). Iš (duomenys neskelbtini) sutarties kopijos matyti, kad V. U. nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo pasirašyta ir įregistruota V. U. vardu (b. l. 30). Iš (duomenys neskelbtini) globos namų pateiktos 2022-10-20 Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad S. U., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) globos namuose gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Šiaulių miesto 4-aojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėja V. G. nustatyta tvarka yra priėmusi palikimą po V. U. mirties (b. l. 36). 2022 spalio 18 d. notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kadangi dalis nekilnojamojo turto yra įgyta santuokoje (b. l. 34) .

5. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (SŠK). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalyse. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutuoktinis, kuris mano, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

6. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

7. Todėl sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

8. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos motina V. U. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko iš asmeninių savo lėšų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo už investicinius čekius, kas pagal teisminę praktiką pripažįstama asmeninėmis lėšomis. Butas buvo įregistruotas V. U. vardu, S. U. savo lėšų tam nenaudojo ir į minėtą turtą nepretendavo - nei santuokos metu, nei ją nutraukiant, nei vėliau. Jo įpėdiniai po jo mirties taip pat pretenzijų nepareiškė, po motinos mirties likusį turtą, tame tarpe ir ginčo butą, pagal įstatymą paveldėjo pareiškėja. Faktiškai kartu nebegyvenant, bet vis dar būnant santuokoje, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. U. nusipirko butą už savo asmenines lėšas, sutuoktinis prie to neprisidėjo. Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Įsiteisėjusiame Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad sutuoktiniai kartu gyveno labai mažai – apie 3 metus, dėl tarpusavio nesutarimų pradėjo gyventi atskirai ir atskirai gyveno virš septynių metų, nevedė bendro ūkio, neturėjo bendro turto. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.). Faktas, kad įsigyjant butą sutuoktiniai kartu jau negyveno, neturėjo bendro biudžeto ir visiškai nepalaikė jokių ryšių, nebendravo, neturėjo jokio bendro turto, konstatuotas įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, jis turi prejudicinę galią, minėtų aplinkybių pakartotinai įrodinėti nereikia. Be to, (duomenys neskelbtini) globos namų pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad S. U. negyveno kartu su V. U. bute, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini), jis gyveno globos namuose. Tai įrodo, jog butas buvo įsigytas V. U. asmeniniam valdymui, panaudojant tik jos asmenines lėšas, nes priešingų duomenų byloje nėra.

9. CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti faktą patvirtinančius dokumentus.

10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. U. įgijo iš asmeninių lėšų, turtas viešame registre įregistruotas jos vardu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad S. U. būtų aktyviai dalyvavęs valdant turtą ar būtų naudojęsis turtu, ar būtų aiškiai išreiškęs valią jį valdyti, juo naudotis, ar būtų reiškęs į jį pretenzijas, priešingai – jis neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog tai nėra V. U. asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėjos reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkintinas, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

11. Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjos paveldėjimo teisės įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir iki mirties asmeninės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.