- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-870-628-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- V. M., M. S., ir M
- Nukentėjusysis
- S. B., R. S.
- Advokatai
- Valdemaras Koltušas
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-870-628/2012
Teisėjas Viktor Voicechovski Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00177-2011-7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. spalio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis 2012 m. sausio 27 d. ir 2012 m. vasario 21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, ir V. M. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (2 epizodai), nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Taip pat V. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Iš nuteistųjų V. M. ir M. S. nukentėjusiojo R. S. naudai solidariai priteista 2500 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. kovo 26 d., apie 19.40 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo gatvėje veikdamas bendrininkų grupėje su M. S., R. S. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš R. S. benzopjūklą ,,Husguarna“, 2500 Lt vertės, t.y. M. S. paėmė iš R. S. rankų benzopjūklą ,,Husguarna“, pasakė pastarajam atsistoti ant kelių ir siekdamas įbauginti pastarąjį, įjungė benzopjūklo variklį ir, mojuodamas benzopjūklu prieš R. S., grasino pastarajam nupjauti kojas bei galvą, o R. S. pradėjus gintis rankomis, perpjovė pastarajam rankos pirštą, vėliau nukentėjusiajam paprašius grąžinti pjūklą, V. M. koja spyrė R. S. į kairįjį šoną ir prirėmęs peilį prie gerklės, grasino sutrikdyti sveikatą, jeigu R. S. reikalaus grąžinti pjūklą.
V. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-03-29 20 val. iki 2011-03-30 8 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) k., iškėlus tvarto duris iš vyrių ir padėjus ant žemės, įsibrovė į S. B. ūkinį pastatą, iš kur pagrobė 2 avis po 50 kg svorio, kurios vieneto kaina 500 litų, bei 1 avį 10 kg svorio, kurios vertė 100 Lt, iš viso pagrobė S. B. turto už 1 100 Lt.
V. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. S. 2011 m. kovo 26 d., apie 20 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaime, R. S. namuose sukėlė konfliktą ir M. S. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjant T. Š., grasinant pastarąją nužudyti, t.y. įjungus pagrobto iš R. S. benzopjūklo ,,Husguarna“ variklį ir, laikant jį rankose bei mojuojant prie T. Š. veido, tokiu būdu sudarė pastarajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Taip pat V. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. S. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku tyčia sudavė nepilnamečiui D. S., gim. 1996-03-01, galva į veidą ir koja į pilvą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.
Taip pat V. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. kovo 26 d., apie 20 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) k., jam ir M. S. išėjus iš R. S. namų, pastariesiems turint tikslą išsiaiškinti su V. D. asmeninius santykius, užėjo į V. D. namus, kur sukėlė konfliktą ir M. S. įjungus benzopjūklo ,,Husquarna“ variklį ir, laikant jį rankose bei mojuojant prieš V. D. akis, tuo sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už R. S. benzopjūklo pagrobimą, ir jį išteisinti bei sušvelninti jam pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę.
Nuteistojo teigimu, inkriminuoto plėšimo jis nepadarė, apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas neįrodžius jo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo objektyviais ir neginčytinais įrodymais, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Pasak nuteistojo, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje buvo grindžiamas nukentėjusiojo R. S. ir kito kaltinamojo (M. S.) parodymais, kurie nesutampa dėl esminių bylos aplinkybių. Pažymi, kad jis nuo pat pradžių davė vienodus ir nuoseklius parodymus bei pripažįsta nukentėjusiojo atžvilgiu naudojęs jėgą, nes siekė nutraukti tarp M. S. ir R. S. kilusias muštynes. Neigia žinojęs apie M. S. ketinimą pasisavinti R. S. turtą ir tvirtina neprisidėjęs prie tokio ketinimo įgyvendinimo. Be to, yra įsitikinęs, kad R. S. ne taip suprato M. S. veiksmus, nes pastarasis benzopjūklą norėjo tik pasiskolinti, o ne jį atimti. Dėl šios priežasties, prašo teismo iškviesti ir papildomai apklausti M. S. bei R. S. dėl įvykio aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. taip pat prašo sušvelninti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas nebuvo nuoseklus, ir už mažiau pavojingesnio nusikaltimo padarymą skyrė tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmę, kas nėra teisinga. Prašo atsižvelgti, kad dėl inkriminuotos vagystės prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės švelnina jo padėtį.
Apeliantas pripažįsta iš S. B. pagrobęs avis, tačiau nesutinka su teismo išvada dėl jų piniginio įvertinimo, nes ji yra aiškiai per didelė. Pažymi, kad nukentėjusysis nepateikė jokių avių vertę pagrindžiančių dokumentų, o tai yra pagrindas priteistiną žalą sumažinti.
Teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas palaiko apeliacinį skundą. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo V. M. kaltės padarius jam nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., bei paskyrė bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje suriktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl R. S. benzopjūklo vagystės, savo ir kartu nuteisto M. S. naudai interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
Nors nuteistasis V. M. neigia, kad veikdamas kartu su M. S. pagrobė R. S. turtą, o M. S. teisme patvirtino, jog šį nusikaltimą (vagystę) padarė vienas, tačiau jų abiejų kaltė byloje įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo R. S. ir liudytojų T. Š., D. S., V. D. parodymais. Visi šie byloje užfiksuoti duomenys tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, dėl jų patikimumo kolegijai abejonių nekyla.
Taigi, iš nukentėjusiojo R. S. parodymų seka, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. M. ir M. S. priėjo prie jo ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva jo skleidžiamų gandų, jog jie apvogė kaimyno vasarnamį. M. S. jam iš rankų ištraukė benzopjūklą, užvedė ir pradėjo jį sukti prieš jį, o V. M. tuo metu tik stovėjo ir žiūrėjo. Po to jie nuėjo į jo namus, M. S. nešėsi pjūklą, o jis ėjo iš paskos. V. M. ir M. S. abu užėjo į namus, M. S. su pjūklu prapjovė suoliuką, po to priėjo prie jo sūnaus Darjušo ir galva trenkė jam į nosį. M. S. užvestą pjūklą buvo pridėjęs jo žmonai T. Š. prie galvos, jai grasino, o V. M. stovėjo ir žiūrėjo. Po to jie išėjo, eidamas iš paskos jis dar paprašė atiduoti pjūklą, tada V. M. koja sudavė jam į šoną bei pridėjęs peilį jam prie gerklės pagrasino tylėti.
Nukentėjusioji T. Š. teisme parodė, kad tą dieną ji su sūnumi Darjušu buvo namie, vyras Ryšardas paėmė benzininį pjūklą ir nuėjo pripjauti rąstų. Po kiek laiko sūnus pasakė, kad namo grįžta tėvas ir M. S. su V. M.. M. S. pirmas užėjo į namus, užvedė pjūklą ir sūnaus klausė kur mama, norėjo jam iš kojos spirti, bet nepataikė, tada veidu trenkė sūnui į nosį. M. S. priėjo prie jos ir pradėjo užvestu pjūklu mojuoti jai prieš nosį. Nežino, kodėl jie taip pasielgė, iš pradžių manė, kad jie ateina pabendrauti, nes santykiai buvo geri, galvojo juokauja, bet jie elgėsi kaip išprotėję, akys abiejų buvo nenormalios, labiausiai reiškėsi M. S., jis ir taburetę supjaustė, gal tokiu būdu norėjo pagąsdinti, V. M. tik stovėjo. Po to ji išbėgo iš namų pas dukrą, kad iškviesti policiją.
Nukentėjusysis D. S. teisme parodė, kad jis buvo namie ir pro langą pamatė ateinančius V. M. ir M. S.. M. S. rankoje turėjo pjūklą, galvojo, kad tėvas jam davė pjūklą. Kai buvo kambaryje girdėjo įjungto benzopjūklo garsą.
Nukentėjusysis V. D. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su V. M. santykiai normalūs, o su M. S. neturėjo jokių reikalų. Jis, senelis, kuris gyvena tame pačiame name tik kitoje namo pusėje, ir brolis buvo namie. Brolis jam pasakė, kad atėjo M. S. ir V. M.. M. S. buvo su pjūklu ir jam pasakė „gyveni paskutinę dieną“, nes policijai pranešinėji, ir puolė prie jo su užvestu pjūklu. Brolis ir V. M. tuo metu buvo lauke. M. S. su pjūklu mojavo gal kokias keturias minutes, bet tuo metu užsidegė tvartas ir namuose dingo elektra. V. M. jam negrasino, tačiau lauke du kartus sudavė kumščiu į pilvą už tai, kad jis neva bendrauja su policija.
Liudytojas J. D. teisme parodė, kad kieme pamatė link jo einančius M. S. ir V. M., apie tai pasakė broliui Vitalijui. M. S. puolė prie jo su pjūklu ir liepė eiti namo, pagrasino papjauti. Po to M. S. nuėjo į namus, brolis tuo metu ant lovos gulėjo. M. S. priėjo prie brolio, o jis pabėgo pas tetą. V. M. į namus nebuvo užėjęs, jis kai išbėgo iš namų, pastarąjį sutiko prie namo įėjimo, V. M. bandė jį vytis, bet nepavijo.
Taigi, tiek nukentėjusieji, tiek teisme apklausti liudytojai vienodai nurodė, jog abu kaltinamieji, aiškindamiesi apie juos gandus paskleidusį asmenį, buvo agresyviai nusiteikę, M. S. jiems grasino iš R. S. atimtu veikiančiu benzopjūklu, o V. M. pritardamas jo veiksmams, reikalavo tardomus asmenis pripažinti savo kaltę ir jų atžvilgiu naudojo fizinę jėgą. Nuteistasis M. S. teisme pripažino vagystės faktą, t.y. kad iš R. S. benzopjūklą paėmė be pastarojo sutikimo, norėdamas jį užstatyti ir nusipirkti alkoholio. Be to, ir pats apeliantas tiek apklausiamas teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog bandė išskirti dėl benzopjūklo susikibusius (susistumdžiusius) R. S. ir M. S., o tai patvirtina faktą, kad benzopjūklas iš R. S. buvo atimtas, o ne paskolintas ar atiduotas savavališkai.
Byloje nustatyta, kad iš R. S. rankų benzopjūklą atėmė M. S., tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. M. bendrais veiksmais kartu su M. S. padarė plėšimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prieš R. S. panaudotas psichinis smurtas, t.y. grasinimas benzopjūklu, po tai kai pjūklas iš pastarojo buvo atimtas ir R. S. pareikalavo jį sugrąžinti, vėliau naudotas fizinis smurtas, turi būti vertinamas kaip plėšimo sudėtinė dalis, nes tokiu būdu nuteistieji įbaugindami R. S., siekė užvaldyti jo turtą.
Abejoti nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo: šie parodymai tarpusavyje sutampa, atitinka kitą bylos medžiagą (tarnybinius pranešimus ), o iš dalies paties V. M. ir kito nuteistojo M. S. parodymus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo V. M. versiją, jog benzopjūklą M. S. iš R. S. tik pasiskolino, atmetė kaip nepagrįstą. Kaip teisingai nurodyta nuosprendyje, ši nuteistojo iškelta versija vertinama kaip siekis palengvinti savo padėtį.
Apeliantas ginčydamas jam pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtos bausmės dydį, nurodo, kad teismas nebuvo nuoseklus ir už lengvesnio nusikaltimo padarymą paskyrė vienodo dydžio laisvės atėmimo bausmę, kaip ir už pavojingesnį nusikaltimą. Todėl apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą galutinę bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga.
Pirmosios instancijos teismas, skiriant nuteistajam V. M. bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes ir nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Spręsdamas bausmės klausimą, teismas atsižvelgė į V. M. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimai priskiriami prie apysunkių), jų padarymo aplinkybes (siekiantį pagrobti svetimą turtą, prieš nukentėjusius buvo smurtaujama, kito nuteistojo vaidmuo buvo aktyvesnis nei V. M.), kaltės formą (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia) bei įvertino, kad nuteistasis anksčiau teistas, pagrinde už nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nuteitajam buvo taikomas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos anksčiau laiko. Nustatytos aplinkybės rodo, kad sistemingai darydamas nusikaltimus, V. M. nenori keisti savo gyvenimo būdo, atsisakyti kriminalinių polinkių ir pasitaisyti, o tai reiškia, kad jis yra socialiai pavojingas. Todėl teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes bei tai, kad pirmesniais nuosprendžiais apeliantui parodytas nevienkartinis pasitikėjimas, kad šis nedarys naujų veikų (nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu), neužtikrino Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų tikslų, nesulaikė jo nuo naujos veikos darymo, pagrįstai paskyrė jam, kaip recidyvistui, laisvės atėmimo bausmę ir Lietuvos respublikos BK 56 str. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.
Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir tai, kad nėra V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, iki suėmimo nuteistasis nedirbo, ir, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 61 str. įtvirtintų nuostatų, nuteistajam V. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žemesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytus nusikaltimus nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Nuteistajam V. M. paskirtas bausmes, tiek už jo padarytas veikas, tiek ir dalinio sudėjimo būdu subendrintą bausmę, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, atkreipiantį dėmesį į tai, kad visos skunde minėtos aplinkybes, skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos.
Atsakant į skundo argumentus dėl ieškinio dalies, nepagrįstai priteisus nuteistajam už avis, kurių vertė nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis iš S. B. pagrobė 3 avis, kurios ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam buvo sugrąžintos. Nesant jokių įrodymų, kad V. M. pagrobė ir kitas nukentėjusiajam priklaususias avis, kurios taip ir nerastos, teismas nukentėjusiojo ieškinio toje dalyje netenkino ir iš V. M. jokios žalos dėl avių pagrobimo nepriteisė. Tačiau iš nuteistųjų V. M. ir M. S. nukentėjusiojo naudai solidariai priteista atlyginti iš R. S. pagrobto benzopjūklo vertę – 2500 Lt. Šis nukentėjusiojo R. S. ieškinys pagrįstas, nes benzopjūklas pastarajam nesugrąžintas ir teismui pateiktas jo įsigijimą patvirtinantis dokumentas. Todėl šioje dalyje apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.