Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dinapolis“ ieškinį atsakovui B. P. dėl sutartinių santykių nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sutartyje taip pat nurodyta, kad Turtas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, adresu (duomenys neskelbtini),., kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2019-11-14 išduotu sutikimu Nr. 6ST-86-(14.6.5.), ieškovui yra perleidžiama žemės sklypo reikalingo statiniui eksploatuoti nuomos teisė.

Sutarties 6.4 punktu atsakovas įsipareigojo iki 2020-01-25 atlaisvinti ir perduoti ieškovui naudotis ne mažiau kaip ¼ dalį perleidžiamų patalpų ploto, o iki 2020-03-07 įsipareigoja atlaisvinti ir perduoti naudotis visas perleidžiamas patalpas.

Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, t. y., atsakovui 2019-11-11 pervedė 25 000 Eur, 2019-12-11 pervedė 20 000 Eur, 2020-01-15 – 130 000 Eur ir 2020-02-27 – 50 000 Eur.

Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nors ieškovas ne kartą ragino atsakovą vykdyti Sutartį ir atlaisvinti patalpas. Atsakovas Turtą atlaisvino tik 2020-07-22, tačiau atsisakė pasirašyti Turto priėmimo-perdavimo aktą pagal faktiniu Turto perdavimo momentu, todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini Sutarties pažeidimu. Ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo delspinigių, paskaičiuotų pagal Sutarties 6.8 punktą.

Ieškovas užsiima žemės ūkio technikos gamyba. Dėl atsakovo laiku neatlaisvintų patalpų ieškovas negalėjo laiku įvykdyti užsakymų, todėl patyrė nuostolius. Be to, Turto įsigijimui ieškovas pasiėmė paskolą iš banko ir mokėjo bankui palūkanas, nors Turtu naudotis pagal paskirtį negalėjo.

Sutarties pasirašymo dieną ieškovas net raktų nuo patalpų negavo, nes patalpose buvo atsakovo didelės vertės turtas.

Ieškovas ir atsakovas, pagal ieškovo pateiktą sutarties projektą, 2019-11-07 susitarė ir sudarė Preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Preliminari sutartis). Šia Preliminaria sutartimi šalys susitarė, kad pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2019-12-06 (2.1 p.). Preliminariosios sutarties 4.2 p. numatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės Pagrindinė sutartis nesudaroma, privalo sumokėti kitai šaliai 20 000 Eur dydžio baudą kitą dieną po to, kai sueina Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, nustatytas Sutartyje. Ieškovas savo įsipareigojimų iki 2019-12-06 neįvykdė. Todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą (per UAB „Kodėl gi ne“ vadovą D. P.) su prašymu pasirašyti Susitarimą dėl 2019-11-07 Nekilnojamojo turto preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties papildomų sąlygų bei netaikyti ieškovui netesybų. Atsakovas gera valia sutiko ir su ieškovo pateikto susitarimo turiniu, kuriuo ieškovas jau nusimatė sau ilgesnį terminą Sutarčiai sudaryti, bei jį pasirašė. Sudarydami šį susitarimą ieškovo vadovas M. M. ir UAB „Kodėl gi ne“ vadovas D. P. susitarė, kad preliminarus Turto atlaisvinimo terminas numatomas 2020 m. kovo mėnesį, tačiau esant nenumatytoms aplinkybėms (UAB „Kodėl gi ne“ statėsi naują pastatą į kurį buvo planuojama perkelti Turte vykdytą veiklą) mainais už netesybų pagal Preliminarią sutartį atsakovui netaikymą, šis terminas gali būti keliais mėnesiais ilgesnis, svarbiausia, kad dalyje Turto patalpų ieškovas iki 2020 m. vasario mėn. galėtų pasistatyti savo įrangą. Ieškovas paaiškino, kad Turtas jam reikalingas dalinai, t.y. apie ¼ viso Turto ploto jis nori panaudoti jam šalia priklausančiame pastate esančios įrangos laikymui, kita dalis Turto bus galimai reikalinga ateityje plečiant veiklą.

Sutarties 6.3. p. numato, kad prieš pasirašydamos Sutartį šalys susitarė, kad Sutartis kartu yra ir Daikto priėmimo-perdavimo aktas. Vadovaujantis tuo ieškovui Turtas buvo perduotas 2019-12-13 ir jis nuo šio momento įgijo nuosavybės teises į jį. Kaip matyti iš VĮ “Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, nuosavybės teisė į Turtą ieškovo vardu registruota jau 2020 m. sausio 2 d., t. y., praėjus trims dienoms nuo Sutarties sudarymo. Ieškovas galėjo netrukdomai disponuoti Turtu turėdamas savininko teises (netgi didžiąja dalimi likęs skolingas atsakovui), ką jis ir padarė 2020-01-13, įregistruodamas Turtui hipoteką. Šis veiksmas atsakovo žiniomis buvo atliktas siekiant gauti iš finansų įstaigos finansavimą.

Sutarties 6.4. p. numato Turto atlaisvinimo sąlygas: Šalys susitaria, kad pardavėjas iki 2020 -01-25 įsipareigoja atlaisvinti ir perduoti pirkėjui naudotis ne mažiau kaip 1/4 dalį perleidžiamų patalpų ploto, o iki 2020-03-07 įsipareigoja atlaisvinti ir perduoti Pirkėjui naudotis visas perleidžiamas patalpas. Tai reiškia, kad šalys Sutartyje nustatė ¼ Turto atlaisvinimo terminą iki 2020-01-25, ir kitos ¾ dalies iki 2020-03-07. Pažymėtina, kad ¼ Turto, kuri pasak ieškovo jam buvo reikalinga jo įrangos perkėlimui buvo atlaisvinta nustatytu terminu. Kadangi tarp šalių (su UAB „Kodėl gi ne“) tuo metu buvo geranoriški ir kaimyniški santykiai, atskiro ¼ dalies Turto atlaisvinimo akto šalys nepasirašinėjo susitarusios, kad tai bus padaryta atlaisvinus visą Turtą. Atlaisvinus ¼ dalį Turto tarp šalių vyko bendravimas dėl likusios dalies Turto atlaisvinimo. Ieškovo vadovas bendravęs su UAB „Kodėl gi ne“ vadovu nuolatos derino ne tik Turto atlaisvinimo terminą, bet ir sąlygas, kadangi šalims buvo žinoma, kad Turtą UAB „Kodėl gi ne“ naudoja automobilių ardymui, jų remontui, detalių ir kitų prekių, įskaitant pavojingas atliekas, sandėliavimui. Būtent dėl šių aplinkybių ieškovas rengdamas Sutartį įrašė 6.7. p. Šalys susitaria, kad patalpos pirkėjui turi būti perduodamos be jokių anksčiau čia vykdytos veiklos objektų, tokių kaip automobilių dalys, metalo laužas, plastikinės dalys ir jų liekanos, padangos ir kiti transporto priemonių guminiai dirbiniai (sandarinimo gumos, žarnos, kilimėliai ir pan.) ar kitokios šiukšlės bei atliekos (toliau tekste - Atliekos). Patalpas perdavus su Atliekomis, pardavėjui taikomos šios Sutarties 6.8. punkte nurodytos sankcijos, tačiau jų taikymas neatleidžia pardavėjo nuo pareigos išvežti Atliekas savo lėšomis.

Kadangi UAB „Kodėl gi ne“ vadovas ir ieškovo vadovas iki šio momento žodžiu buvo susitarę dėl ilgesnio Turto atlaisvinimo termino, jo sąlygų, perduodamo Turto būklės ieškovui poreikio, nesant galimybių bendrauti su ieškovu, maždaug dviejų mėnesių terminui bendradarbiavimas tarp šalių dėl Turto perdavimo tapo negalimas ir nevyko.

Ieškovas pats inicijavo visų dokumentų rengimą, įkaitant ir 2019-12-31 Pirkimo pardavimo sutarties projektą, su kuriuo atsakovas susipažino tik notaro biure pasirašymo metu, rengimą. Atsakovas neturi teisinio ar ekonominio išsilavinimo. Ieškovo pasiūlytos Sutarties sąlygos neatitiko sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principus, nes ieškovui numatyta atsakomybė sietina su atsakovo teise reikalauti tiesiog nuostolių (patirti ir įrodinėtini) atlyginimo, o priešingu atveju atsakovo pareiga fiksuota ir nustatyta kaip minimalūs ir neginčijami (neįrodinėtini netgi jeigu nepatirti) ieškovo nuostoliai išreikšti 29,2 proc. dydžio metinių netesybų forma.

Be to, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Šalys Sutarties 6.8 punktu sutarė dėl delspinigių, o ne nuostolių pirkėjui atlyginimo. Ieškovas ir atsakovas 2020-07-22 sudarė Turto atlaisvinimo aktą. Vadovaujantis tuo, Šalių sudarytos Sutarties pažeidimas iš atsakovo pusės (jeigu tokį teismas nustatytų) buvo galutinai baigtas 2020-07-22 (nors ¼ Turto buvo atlaisvinta ir 2020-01-25) ir nuo šios dienos ieškovui buvo galutinai žinoma apie jo teisių pažeidimo pabaigą. Todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2021-01-23, o ieškovas ieškinį pateikė 2021-03-20 praleidęs šį terminą, todėl ieškinys šiuo pagrindu turi būti atmestas.

Liudytojas D. P. parodė, kad jis yra UAB „Kodėl gi ne“ vadovas. Jis pažįsta ieškovo atstovą M. M. jau 20 metų. Su juo vedė derybas dėl gamybos pramonės paskirties pastato, esantį adresu Ateities g. 1A, Stasiūnų k., Kaišiadorių r. sav., pardavimo. Pastatas priklauso jo (D. P.) sūnui. Ieškovo atstovas susisiekė su juo dėl pastato pirkimo. Ieškovas parengė Preliminarią prikimo – pardavimo sutartį. Laiku nevykdžius Preliminarios sutarties sąlygos, t. y., iki nustatyto termino nesudarius pagrindinės Sutarties, buvo sudarytas papildomas susitarimas (dėl Preliminarios sutarties pakeitimo), tam, kad ieškovui netektų mokėti 20 000 Eur baudos. Prieš sudarant Preliminarią sutartį buvo kalbėtą su ieškovo atstovu M. M., jog patalpų atlaisvinimas gali užtrukti iki pusės metų. Bet Sutartyje numatė 3 mėn., terminą ir sutarė, kad nieko tokio nebus jei tas terminas truputį užtruks. Patalpų atlaisvinimas užtruko dėl pandeminės situacijos, tačiau stengėsi kuo greičiau patalpas atlaisvinti. Ieškovas ragino kuo greičiau atlaisvinti. Birželio mėnesį jau patalpos buvo atlaisvintos, tačiau Turto perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes santykiai buvo draugiški ir negalvojo, kad bus dėl to problemų. Turto perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas liepos mėnesį, kada buvo sutvarkytos ne tik patalpos bet ir aplinka, t. y., išvalytas šulinys. Jis pažadėjo ieškovo atstovui, kad šulinį išvalys ir rūpinosi tuo, ir nelabai sureikšmino Turto perdavimo akto pasirašymo procedūrą. Tačiau ¼ dalis patalpų buvo atlaisvinta iki sausio vidurio. Turto perdavimo aktas dėl dalies patalpų atlaisvinimo nebuvo pasirašytas, bet nežino kodėl. Kuomet pas notarą ieškovo ir atsakovo atstovai pasirašinėjo sutartį dalyvavo ir jis pats. Buvo gruodžio 31 d., todėl nelabai kreipė dėmesio į sutarties turinį, tik vėliau pamatė, kad vietoje sutartį trijų mėn. patalpų atlaisvinimo termino yra įrašyti du mėn. Galvojo, kad duotas žodis yra svarbesnis už sutarties turinį. Po Turto priėmimo pardavimo akto pasirašymo jis jokių pretenzijų iš ieškovo atstovo nesulaukė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu 2019-12-31 sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8737, kuria atsakovas B. P. už 225 000 Eur pardavė, o ieškovas UAB „Dinapolis“ nuosavybėn nupirko gamybos pramonės paskirties pastatą – gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini),

Sutarties 5.1.1 p. ir 5.1.2 punktu šalys sutarė, jog pirkėjas prieš pasirašant Sutartį yra sumokėjęs 45 000 Eur ir įsipareigoja 180 000 Eur pardavėjui pervesti iki 2020-01-31.

Sutarties 6.4 p. atsakovas įsipareigojo iki 2020-01-25 atlaisvinti ir perduoti ieškovui ¼ dalį perleidžiamų patalpų ploto, o iki 2020-03-07 atlaisvinti ir perduoti ieškovui naudotis visas perleidžiamas patalpas.

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 24 600 Eur nuostolių atlyginimo, vadovaudamasis Sutarties 6.8 punktu, nes atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y., iki nustatyto termino (2020-03-07) neatlaisvino ir neperdavė ieškovui patalpų.

Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu ginčydamas Sutarties 6.8 punktą, bei nurodydamas, jog šalys šiuo punktu sutarė ne dėl nuostolių atlyginimo, bet dėl delspinigių mokėjimo.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str.1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus(CK 6.193 str.1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

Iš Sutarties 6.8 punkte yra nustatyta atsakovo (pardavėjo) atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą, t. y. pardavėjui nustatytas terminais neatlaisvinus ir/ar neperdavus daikto ar atitinkamos jo dalies pirkėjui, pardavėjas įsipareigoja už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti pirkėjui delspinigius – po 0,08 proc. per dieną nuo visos Daikto kainos, - kurie Šalių susitarimu yra laikomi minimaliais ir neginčijamais Pirkėjo nuostoliais.

Ieškovas ieškiniu ir prašo priteisti 24 600 Eur nuostolius, kurie buvo paskaičiuoti nuo 225 000 Eur už kiekvieną patalpų neatlaisvinimo dieną (137 d.) nuo 2020-03-07 iki Patalpų atlaisvinimo ir perdavimo akto pasirašymo dienos – 2020-07-21.

Siekiant įvertinti, ar šiuo atveju šalys išreiškė valią susitarti dėl iš anksto aptartų nuostolių instituto taikymo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties 7.1, 8.8 punktuose šalys pasirinko sutarčiai ir iš jos kylančių ginčų sprendimui taikyti Lietuvos Respublikos teisę, kurioje iš anksto aptartų nuostolių institutas nenustatytas.

Šalys skirtingai aiškina, kokį institutą jos siekė įtvirtinti Sutarties 6.8 punkte. Abu šie institutai kaip kreditorių teisių gynimo būdai taikomi pažeidus sutartines prievoles, jais siekiama sumažinti išlaidas, susijusias su realiai patirtų nuostolių įrodinėjimu, taip pat nubrėžti tam tikras sutartį pažeidusios šalies civilinės atsakomybės ribas. Vis dėlto šių institutų tikslai nėra visiškai tapatūs: iš anksto aptartų nuostolių instituto atveju tikslas suteikti sutarties šalims patikinimą, kad sutartis bus vykdoma, yra tik logiška kitų dviejų tikslų pasekmė, o netesybų atveju šis tikslas yra vienas svarbiausių, t. y. sutartyje įtvirtinant netesybas pirmiausia siekiama skatinti šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą netesybų institutą nuo išankstinių nuostolių taip pat skiria kitokia kompensuotinų sumų apimtis (netesybos nukreiptos į minimalių nuostolių atlyginimą), kitokios teismo veikimo ribos taikant netesybų dydžio kontrolę (netesybos įstatymų nustatytais atvejais gali būti mažinamos), nustatant netesybų sumų pagrįstumą taikomas kitoks vertinimo momentas laiko atžvilgiu (atliekamas retrospektyvus vertinimas).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir įvertindama tai, kad savo esme Sutarties 6.8 punkte nustatyti mokėjimai už Sutarties netinkamą vykdymą atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, teismas sprendžia, kad mokėtina suma laikytina netesybomis (CK 6.71 straipsnio1, 2 dalys).

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas 2020-07-22 galutinai sužinojo apie savo teisių galimą pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2021-01-23.

Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mechanika“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-994/2001; kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl 24 600 Eur delspinigių priteisimo.

Ieškovas prašomą priteisti 24 600 Eur sumą paskaičiavo taikant Sutarties 6.8 punkte nustatytą 0,08 proc., delspinigių dydį, skaičiuojamą nuo 225 000 Eur patalpų kainos už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2020-03-07 iki 2020-07-22, t. y. už laikotarpį nuo dienos, kurios atsakovas pagal Sutartį turėjo visiškai atlaisvinti patalpas iki dienos, kuomet, pasak ieškovo, atsakovas patalpas atlaisvino.

Byloje ginčo, jog atsakovas patalpų visiškai neatlaisvino iki sutartos datos (2020-03-07) nėra, tačiau atsakovas teigia, jog Sutartis buvo pažeista dėl abipusės šalių kaltės. Atsakovas teigia, jog faktiškai patalpos buvo atlaisvintos ankščiau nei 2020-07-22 tik nebuvo pasirašytas atlaisvinimo aktas. Tą iš esmės pripažįsta ir ieškovas, ieškinyje nurodydamas, kad atsakovas, per pratęstą terminą, t. y. per daugiau nei 4 mėnesius, nors ir atlaisvino patalpas, tačiau atsisakė pasirašyti Turto priėmimo-perdavimo aktą, bei pripažino, jog dėl pandemijos sutarties sąlygų įvykdymas galėjo užtrukti.

Kyla pagrįstų abejonių, jog tik dėl atsakovo kaltės buvo delsiama pasirašyti patalpų atlaisvinimo ir perdavimo aktą. Kaip nurodė atsakovas ir teismo posėdžio metu parodė liudytojas D. P., tarp ieškovo atstovo M. M., atsakovo B. P. ir liudytojo D. P. buvo susiklostę geri, tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, jie pažįstami buvo apie 20 metų. Sutarties sudarymo iniciatorius buvo ieškovo atstovas M. M.. Kaip paaiškino liudytojas, ieškovo atstovas paprašė sutvarkyti netik perduodamas patalpas, bet ir aplinką, todėl patalpų atlaisvinimo ir perdavimo akto pasirašyti nebuvo skubama. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų UAB „Dinapolis“ direktoriaus įsakymų kopijų, ieškovo atstovas M. M. laikotarpiu nuo 2020-02-18 iki 2020-03-10 buvo išvykęs į komandiruotę Škotijoje, o laikotarpiais nuo 2020-03-11 – 2020-03-31 bei 2020-04-01 – 2020-06-17 atostogavo. Be to, byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų raginęs atsakovą kuo greičiau atlaisvinti patalpas ar reiškęs jam kokias nors pretenzijas dėl Sutartimi nustatyto termino nesilaikymo ar vengimo pasirašyti patalpų atlaisvinimo ir perdavimo aktą.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog patalpų atlaisvinimo ir perdavimo akto pasirašymas buvo formalus ir ieškovas neįrodė, jog iki šio akto pasirašymo (2020-07-21) faktiškai negalėjo naudotis patalpomis, todėl reikalavimas priteisti delspinigius už 137 dienas yra nepagrįstas.

Kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas, pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo iniciatorius buvo ieškovo atstovas M. M.. Ieškovas rengė tiek preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, tiek pagrindinę sutartį. Atsakovas pilnai pasitikėjo ieškovo atstovu ir neturėdamas teisinio ar ekonominio išsilavinimo neįsigilino į Sutarties sąlygas.

Sutarties 6.8. punktu buvo nustatyta išimtinai atsakovo atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo, mokant neginčytinus minimalius nuostolius. Ieškovo gi, atsakomybė nustatyta Sutarties 5.3 punkte, numatant, jog šalių įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas suteikia kitai Sutarties šaliai teisę reikalauti iš Sutartį pažeidusios šalies nuostolių atlyginimo. Taigi, ieškovo pasiūlytomis Sutarties sąlygomis ieškovui numatyta atsakomybė sietina su atsakovo teise reikalauti nuostolių, kuriuos atsakovas turės realiai patirti ir juos įrodyti, o ieškovo nuostoliai nustatyti, kaip minimalūs ir neginčijami, t. y. neįrodinėtini net jeigu nepatirti.

Teismas laiko, jog šios Sutarties nuostatos neatitiko sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principus (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis), tačiau atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.