- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- I-363-621/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- UAB „Šiaulių lyra“
Laikinai einanti Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas teisėja Marytė Švažienė, susipažinusi su pareiškėjos UAB „Šiaulių lyra“ skundu dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr.T-367 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 1 p. patvirtintų „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių“ 22.2 p. dalies, kurioje nustatyta, kad be leidimo leidžiama prekiauti Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos nariams automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13, Šiauliuose, taip pat Taisyklių 2 priedo „Šiaulių miesto viešosios vietos, kuriose leidžiama prekyba eglutėmis ir jų šakomis“ 8 p., kuriame nustatyta, kad prekyba eglutėmis ir jų šakomis leidžiama automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13, Šiauliuose, prie PC „Senukai“ panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ 2012 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr.T-367 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 1 p. patvirtintų „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių“ 22.2 p. dalį, kurioje nustatyta, kad be leidimo leidžiama prekiauti Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos nariams automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13, Šiauliuose, taip pat Taisyklių 2 priedo „Šiaulių miesto viešosios vietos, kuriose leidžiama prekyba eglutėmis ir jų šakomis“ 8 p., kuriame nustatyta, kad prekyba eglutėmis ir jų šakomis leidžiama automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13, Šiauliuose, prie PC „Senukai“, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr.T-367 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 1 p. patvirtintų „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių“ 22.2 p. dalies, kurioje nustatyta, kad be leidimo leidžiama prekiauti Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos nariams automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13, Šiauliuose, taip pat Taisyklių 2 priedo „Šiaulių miesto viešosios vietos, kuriose leidžiama prekyba eglutėmis ir jų šakomis“ 8 p., kuriame nustatyta, kad prekyba eglutėmis ir jų šakomis leidžiama automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13, Šiauliuose, prie PC „Senukai“, galiojimą iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, uždrausti atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei ir (ar) jo administracijai sudaryti „Turgelio“ prekybos miesto viešosiose vietose vykdymo sutartis ir bet kokias kitas sutartis dėl prekybos, įskaitant prekybą eglutėmis ir jų šakomis, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Lyros g.13, Šiauliuose.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos UAB „Šiaulių lyra“ skundas atsisakytinas priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.
Kaip matyti pareiškėja ginčija Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr.T-367 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 1 p. patvirtintų „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių“ 22.2 p. dalį, kurioje nustatyta, kad be leidimo leidžiama prekiauti Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos nariams automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13, Šiauliuose, taip pat Taisyklių 2 priedo „Šiaulių miesto viešosios vietos, kuriose leidžiama prekyba eglutėmis ir jų šakomis“ 8 p., kuriame nustatyta, kad prekyba eglutėmis ir jų šakomis leidžiama automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13, Šiauliuose, prie PC „Senukai“.
Teismo nuomone, šis teisės aktas yra norminis teisės aktas, kadangi ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis norminį teisės aktą apibūdina kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis individualų teisės aktą – kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.
Teismas, įvertinęs skundžiamą aktą, turi pagrindą manyti, jog pastarasis vertintinas kaip norminio pobūdžio administracinis aktas. Sprendimu patvirtinamos Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklės, numatančios bendruosius mažmeninės bei savais užaugintais ir pagamintais žemės ūkio ir maisto produktais prekybos organizavimo ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose reikalavimus, reikalavimų privalo laikytis Taisyklių 2 punkte numatyti asmenys (visi įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą juridiniai ir fiziniai asmenys, prekiaujantys ar teikiantys paslaugas Šiaulių miesto viešosiose vietose; fiziniai asmenys, parduodantys savo užaugintą ir pagamintą žemės ūkio ar maisto produktą) ir jie taikytini visiems, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, neišskiriant jų individualiais požymiais. Teismo nuomone, šie nustatymai yra bendro pobūdžio, orientuojami į ateitį ir yra skirti individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Tokie nustatyti skundžiamo akto požymiai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šis aktas yra norminio pobūdžio.
Norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja LR ABTĮ šešioliktasis skirsnis „Pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“. Pagal 110 straipsnio 1 ir 2 dalis su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. To paties įstatymo 111 straipsnis numato, jog prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
Pareiškėjos skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, jog pagal šią nuostatą kreiptis gynybos į teismą gali ne bet kas, o tik pats suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai, jo manymu, yra pažeisti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra suformuota vienoda teismų praktika, ir išaiškinta, kad LR ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktuose numatyti išimtiniai atvejai, kai teismas gali imtis nagrinėti administracinę bylą ne pagal paties asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, bet pagal kitų subjektų kreipimąsi. Vadovaudamasis įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatomis, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų dėl kitų asmenų teisių gynimo, pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Taigi kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, taip pat dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę (ar pareigą) nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais.
Skunde prašoma panaikinti Sprendimą ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad be leidimo leidžiama prekiauti Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos nariams – ūkininkams vieną kartą per savaitę nuo 9 iki 19 val. automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13 (Taisyklių 22 p. dalis) bei Taisyklių 2 priedo 8 p., kuriame numatyta, jog prekyba eglutėmis ir jų šakomis leidžiama Šiaulių miesto viešojoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g.13 prie PC „Senukai“ , tačiau šiuose Sprendimo punktuose nenurodomos jokios subjektinės teisės ar pareigos išskirtinai UAB „Šiaulių lyra“, o bendrai Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos nariams (Taisyklių 22 p.) bei asmenims, norintiems prekiauti eglutėmis ir šakomis, gavus Leidimą, prieš Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus (Taisyklių 15 p. įtvirtinta nuoroda į Taisyklių 2 priedą), todėl liečia plačią interesų grupę, turi visuotinio privalomumo pobūdį.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teismas konstatuoja, jog pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo panaikinti norminį teisės aktą kaip neteisėtą, kadangi nėra vienu iš LR ABTĮ 110 straipsnyje nurodytų subjektų, o LR ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjos teisių pažeidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas atsisakytinas priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p., 105 – 106 str., teismas
nutaria: