Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Viščinio, kolegijos teisėjų Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Redai Martynaitytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Albertui Štopui, atsakovės atstovei Eglei Dervinskiekei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos antstolių rūmų atstovei Jolantai Liukaitytei-Stonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Taurakalnis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys asociacija Lietuvos antstolių rūmai, antstoliai Jurgita Bareikienė, Valdas Čeglikas, Mindaugas Dabkus, Daiva Milevičienė, Gintautas Puodžiukas, Brigita Palavinskienė).

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

UAB „Taurakalnis“ skundžia teisingumo ministro 2007-07-05 įsakymo Nr. 7P-37 3.2 punktą, kuriame nurodyta, kad teisingumo ministras skiria Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančius antstolius Jurgitą Bareikienę, Valdą Čegliką, Mindaugą Dabkų, Daivą Milevičienę, Gintautą Puodžiuką ir Brigitą Palavinskienę perimančiais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikusio antstolio Gintaro Matkevičiaus nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą. Šio įsakymo 3.1 punktu ministras skyrė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiantį antstolį Vytenį Stungurį pavaduojančiu antstoliu administruoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikusio antstolio Gintaro Matkevičiaus nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą nuo 2007-07-10 iki Lietuvos antstolių rūmai organizuos jų perdavimą. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. 4 punktu, 3 d., 5 d. ir Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 (toliau – Tvarka).

Pareiškėja UAB „Taurakalnis“ 2007-07-16 raštu (b. l. 10) kreipėsi į administruoti paskirtą antstolį V. Stungurį su prašymu vykdomąsias bylas, kur išieškotoju yra pareiškėja, perduoti vykdyti Vilniaus antstolių kontorai (antstoliai Virginija Meškauskienė, Irmantas Gaidelis, Vytenis Stungurys, Dainius Šidlauskas). Po to, 2007-09-21 UAB „Taurakalnis“ kreipėsi į Teisingumo ministeriją (b. l. 11-12), nes pareiškėją pasiekė informacija, kad jų 2007-07-16 prašymas administruojančiam antstoliui negalės būti tenkinamas. Rašte ministerijai pareiškėja nurodė, kad toks vykdomųjų bylų perdavimas pažeis pareiškėjos teisės, ir nurodė dėl kokių priežasčių. Iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamas ir skundas teismui. Ministerijos 2007-10-31 atsakyme (b. l. 13) nėra duomenų apie teisingumo ministro 2007-07-08 įsakymą Nr. 7P-37. Pareiškėja 2007-11-21 raštu kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir prašė pateikti konkretesnę informaciją dėl bylų perdavimo. Tik iš Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pateikto pareiškėjai nutarimo „Dėl bylų paskirstymo“, pareiškėjai galėjo tapti žinoma, kad buvo priimtas teisingumo ministro 2007-07-05 įsakymas Nr. 7 P-37. Pareiškėja teismui paaiškino, kad Lietuvos antstolių rūmų atsakymą gavo 2007-11-28 (b. l. 15). Pirminį skundą teismui pareiškėjas pateikė 2007-11 28 (b. l. 3-9). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima teigti, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti teismui skundą. Atsakovė neįrodė, kad skundžiamas įsakymas buvo įteiktas pareiškėjai anksčiau, be to, tai paneigia ir minėti pareiškėjos rašyti raštai Teisingumo ministerijai bei Lietuvos antstolių rūmams.

Nagrinėjamoje byloje teismas 2008-03-14 nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė ištirti norminio teisės akto teisėtumą, tiriamas teisingumo ministro 2002 07 08 įsakymo Nr. 202 dalies teisėtumas (Tvarkos 3 ir 4 punktai). LVAT 2009-03-20 sprendime administracinėje byloje Nr. I575-10/2009 pripažino, kad Tvarkos 3 punktas ir 4 punkto antrasis sakinys neprieštarauja CPK 13 str. ir 650 str.1 d. Byloje nagrinėjamas išieškotojo skundas, todėl teismas nevertins tų pareiškėjos argumentų, kurie susiję su antstolių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu (nurodomi Konkurencijos įstatymo normų, atitinkamų Konstitucijos nuostatų pažeidimai). Pareiškėjos, kaip išieškotojos, teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad pažeisti aukštesnės galios teisės aktai, užtikrinantys atitinkamas išieškotojų teises. Jeigu antstoliai būtų manę, kad skundžiamu šioje byloje teisingumo ministro įsakymo punktu pažeidžiamos kurių nors antstolių teisės, šias savo teises jie patys galėjo ginti teisme, o kadangi jų negynė, tai nėra pagrindo svarstyti, ar tos teisės buvo pažeistos, nes tokios aplinkybės šiame ginče nėra teisiškai reikšmingos.

Antstolių įstatymo 12 str. 5 d. nustatyta, kad, pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga.

Taigi įstatymas delegavo teisingumo ministrui teisę nustatyti atitinkamą vykdomųjų bylų perdavimo tvarką ir tokia tvarka buvo nustatyta teisėtai ir pagrįstai. Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimas pasibaigus antstolio įgaliojimams reguliuojamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-06-08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos nuostatomis.

Tvarkos 3 punkte nurodoma, kad pasibaigus antstolio įgaliojimams ne vėliau kaip kitą darbo dieną teisingumo ministro įsakymu paskiriamas perimantis antstolis, kuriam bus perduotos buvusio antstolio nebaigtos vykdomosios bylos bei kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ir turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui. Minėtos Tvarkos 4 punkte nustatyta, jog perimančiuoju antstoliu skiriamas kitas į buvusio antstolio vietą paskirtas antstolis. Toliau šioje normoje nustatyta, kad jei į antstolio, kurio įgaliojimai yra pasibaigę, vietą kitas antstolis nepaskirtas, perimančiuoju skiriamas kitas antstolis (antstoliai), aptarnaujantis tą pačią veiklos teritoriją, o jei tokių nėra – besiribojančios veiklos teritorijos antstolis (antstoliai), sujungiant jo aptarnaujamą veiklos teritoriją su veiklos teritorija, kurioje veikė buvęs antstolis.

Iš esmės ginčijama ministro 2007-07-05 įsakymo Nr. 7P-37 dalis, punktas 3.2, priimtas vadovaujantis Tvarkos 4 punkto antruoju sakiniu, nes perimantis antstolis į atleidžiamo antstolio vietą tuo metu, kai reikėjo perduoti su vykdymu susijusius dokumentus ir kitką, nebuvo paskirtas. Vadovaudamasis Tvarkos 4 punktu teisingumo ministras galėjo paskirti perimančiais antstoliais kitus toje veiklos teritorijoje veikiančius antstolius pasirinktinai, nes nei Tvarkoje, nei Antstolių įstatyme nepasakyta, kad perimančiais būtinai skiriami visi toje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai. Iš Lietuvos antstolių rūmų pateikto sąrašo (b. l. 72) matyti, kad visi ginčijamo ministro įsakymo 3.2. punkte išvardyti antstoliai veikia toje pačioje veiklos teritorijoje, kurioje veikė ir antstolis Gintaras Matkevičius. Taigi, teisingumo ministras parinkdamas šiuos antstolius nustatytos tvarkos nepažeidė. sėjo nurodomas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) leido pareiškėjai rinktis iš 6 antstolių, todėl negalima teigti, kad šis principas buvo pažeistas. Lietuvoje yra antstolių veiklos teritorijų, kuriose yra mažiau antstolių, taigi antstolių skaičius nenulemia dispozityvumo principo įgyvendinimo praktikoje. Bet kuriuo atveju antstolio pasirinkimą pateikiant vykdomąjį dokumentą riboja antstolio veiklos teritorija. Civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, o 4 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. Tai reiškia, kad išieškotojo teisė pasirinkti antstolį nėra absoliuti, ją riboja išvardyti teisės aktai, dėl to pareiškėjos argumentai, kad skundžiamu įsakymo punktu buvo pažeistos jo teisės numatytos išieškotojui CPK normose, yra nepagrįsti. Kiti pareiškėjos nurodomi įstatymų pažeidimai – Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytų principų pažeidimai - šiuo atveju įvertinant tai, kad skundžiamas įsakymas, kaip viešojo administravimo aktas, nukreiptas jame išvardytiems antstoliams ir Lietuvos antstolių rūmams, nekonstatuojami. Minėta, kad ministro įsakymas pagrįstas tiek Antstolių įstatymo normomis, tiek jų pagrindu nustatytomis taisyklėmis, taip pat neprieštarauja Civilinio proceso kodekso nuostatoms. Dėl nešališkumo ir objektyvumo principo pastebėtina, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog ministras atmetė išieškotojų prašymus, nes prašymai ir net ne ministrui buvo teikiami jau po įsakymo priėmimo. Tai, kad pasirinkti 6 antstoliai iš visų veikiančių toje teritorijoje ir kad būtent įsakyme nurodyti antstoliai parinkti, ginčyti gali tik kiti toje teritorijoje veikiantys antstoliai, bet ne išieškotojas. Taip pat išieškotojas negali teigti, kad pažeistas proporcionalumo principas. Toje veiklos teritorijoje veikė 11 antstolių, parinkti, kaip nurodė ministerija, būtent atsižvelgiant į išieškotojų interesus antstoliai, kurie toje veiklos teritorijoje turėjo mažiausiai bylų. Taigi, ministro sprendimo mastas buvo proporcingas esamai situacijai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Taurakalnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.