Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas už tai, kad jis 2015-04-07, apie 11.03 val., prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesumokėjęs už 17, 99 eurų vertės rankinį plaktuvą „Delimano astoric“ paskirtas 10 parų administracinis areštas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 straipsnį.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimu R. M. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje ir jam skirtas 10 (dešimties) parų administracinis areštas.

Motyvuojamoji dalis

R. M. skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu Ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra, R. M. kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Už ATPK 50 straipsnio pažeidimą numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – piniginė bauda arba administracinis areštas. Apylinkės teismas, įvertinęs ne tik padaryto pažeidimo pobūdį, tačiau ir pažeidėjo asmenybę, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. griežtesnė iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Su tokiu sprendimu aukštesnysis teismas pilnai sutinka. Apeliantas ne kartą baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, ne vieną kartą už analogiškus teisės pažeidimus t.y. smulkaus svetimo turto grobimą. Už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus R. M. buvo skirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos ir administracinis areštas, tačiau nė vienos iš jam skirtų baudų nėra sumokėjęs. Taigi akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio R. M. ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidėjui pagrįstai paskyrė griežtesnę administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Nenustačius apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda, teismo jam paskirta minimali sankcijoje numatyta arešto bausmė laikytina pakankamai švelni.

R. M. prašydamas pakeisti paskirtą nuobaudą į švelnesnę apeliuoja savo sveikatos būkle. Administracinė nuobauda – tai administracinio poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų – kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Apeliantas nepateikė duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog jis dėl sveikatos būklės negali atlikti jam paskirtos nuobaudos. Prašymas paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis nemotyvuotas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti R. M. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.