- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-3-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07055-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Daiva Jankauskienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. atstovo advokato Š. J. (toliau – atstovas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu Nr. 91-210 nutarta taikyti nuteistajam D. J., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėnesių 9 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis D. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistojo D. J. atstovas prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.
3.1. Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga. Teismo išvados dėl ankstesnių D. J. teistumų nelaikytinos objektyviomis ir teisingomis. Nuteistojo teigimu, ankstesni jo teistumai nebuvo susiję su smurtiniais nusikaltimais, todėl jokio pagrindo išvadai, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, nėra. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis nevengė atsakomybės ir visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu D. J. susitaikė su nukentėjusiuoju bei geranoriškai visiškai atligino jam padarytą 3000 Eur žalą.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo atitikimą šiems pagrindams, pažymima, kad lyginat su pirmuoju vertinimu (72 balai) rizika sumažėjo 8 balais. Akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir nuteistojo elgesys akivaizdžiai bei įtikinančiai rodo, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
3.3. Skunde taip pat pažymima, jog nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankėsi Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologų koordinuojamoje veikloje, dalyvavo atvirame Anoniminių alkoholikų susitikime. Nors nuteistasis pataisos namuose nedirba, tačiau jo požiūris į darbą yra teigiamas, kadangi nuteistasis ieškojo darbo, siekė įsidarbinti. Be to, nuteistasis nuo 2019 m. mokslų metų pradžios pradėjo mokytis 11 klasėje, palaiko labai glaudžius socialinius ryšius tiek su savo šeima, tiek su artimiausiais giminaičiais, jį labai teigiamai charakterizuoja tiek buvę darbdaviai, tiek vietinės valdžios institucijos, tiek kaimynai. Nuteistojo atstovo teigimu, nuteistasis problemų dėl gyvenamosios vietos išleistas neturėtų, kadangi apsigyventų adresu: Gilūšio g. 8, Karaliūnų k., Trakų r., su tėvais ir su sukurta šeima.
3.4. Nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad po Komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jis pažeidė pataisos įstaigos nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau pažymima, kad nuteistojo pažeidimas buvo susijęs su ryšio priemonių turėjimu, siekiant palaikyti glaudesnį ryšį su šeimos nariais.
3.5. Skundo autoriaus teigimu, visiškai nemotyvuotais laikytini teismo nutartyje išdėstyti argumentai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, kadangi jį gali įtakoti gyvenimo stilius ir draugai, kadangi pačiame Komisijos nutarime yra pažymima, kad nuteistojo elgesyje subkultūrą palaikančių nuostatų nepastebima, jis teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą ir remia visuomenėje priimtas vertybes.
3.6. Nuteistojo atstovo manymu, teismas nutartyje visiškai nepagrįstai sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę D. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinat teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo D. J. atstovo skundas atmetamas.
5. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
7. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (64 balai). Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 40 vertintini kaip statiniai ir net 24 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas taip pat leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (72 balų) pakito, tačiau nežymiai tik 8 balais ir išliko vidutinė. Šiame kontekste nesant žymaus pokyčio, svarbu vertinti pačią pažangą ir jos pokytį vertinant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu bet ir asmenybę. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
8. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo D. J. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai teisės pažeidimų modelis, gyvenimo stilius ir draugai (praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės), nuostatos) teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, tačiau bausmės atidėjimo laikotarpiu nesilaikė jam skirtų reikalavimų), mąstymas ir elgesys (nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) kaltę pripažįsta, tačiau linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, situaciją analizuoti geba, tačiau vengia tai daryti, nes yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, gali būti nesunkiai išprovokuojamas aplinkinių, neigia turįs didesnių problemų dėl alkoholio, tačiau nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, motyvacija spręsti problemas dėl priklausomybių – vidutinė, nemano, kad turi kokių nors problemų, išskyrus įkalinimą, apskritai remia visuomenės vertybes, tačiau ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog išlikę nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti veiksniai, leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
9. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis D. J. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką baustas drausmine tvarka nebuvo, taip pat nebuvo ir skatintas, tačiau kaip matyti iš byloje esančio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto „dėl informacijos pateikimo“, D. J. po Komisijos priimto nutarimo takyti jam lygtinį paleidimą, pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles (b.l. 22). Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis D. J. pataisos įstaigoje šiuo metu nesielgia nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo. Nors nuteistojo atstovo skunde teigiama, jog nuteistojo pažeidimas buvo susijęs su ryšio priemonių turėjimu, siekiant palaikyti glaudesnį ryšį su šeimos nariais, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimas, teismas vertina tik byloje esančius ir teismo prašymu pateiktus duomenis. Pažymėtina, jog kiekvienas nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę turi laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.
10. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, jo požiūris į darbą yra teigiamas, palaiko artimus socialinius ryšius, pradėjo mokytis 11-oje klasėje, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir su skundu pateikti duomenys apie tai, kad nuteistasis buvusių darbdavių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 65, 66, 67). Šių duomenų visumoje įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik nuteistojo artimųjų prašymų išduoti ir teismui pateikti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys, pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis D. J. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. J. atstovo Š. J. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.