- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- eI3-893-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03006-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Singora"
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Singora“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Singora“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. birželio 5 d. sprendimą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-251313 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-151(7-135/2020).
2. Skunde remiasi šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. pareiškėja 2020 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. (17.16-40) GES-244252 (toliau – ir Prašymas). VMI Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, Komisija patvirtino šį sprendimą.
2.2. Sprendimas paremtas tuo, kad nepateiktos visos pareikalautos pateikti deklaracijos ar mokesčių apyskaitos, kurias, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnio 6 dalimi, privaloma pateikti. Papildomai nurodyta, jog negrąžinti 36,00 Eur, nes per MANO VMI svetainę buvo suformuotas pranešimas dėl deklaracijų pateikimo. Nepateiktos šios deklaracijos: mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (GPM313) už 2019 metų gegužės ir birželio mėnesius, pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (FR0600) už 2019 metų gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius; metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracija už 2019 metus (GPM312). Bendrovė deklaracijas turėjo pateikti iki 2020 m. gegužės 30 d., tačiau deklaracijų nepateikė. VMI rėmėsi tuo, kad bendroji pareiga pagrįsti permokos susidarymo realumą ir prašymo ją grąžinti pagrįstumą tenka mokesčių mokėtojui.
2.3. Pagal MAĮ 87 straipsnio 5 d., mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčiu sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčiu mokėtojo prašymu. Vadovaujantis MAĮ 87 str. 13 d., jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Nemokumo administratorius yra specifinis subjektas ginčo atveju, nes jis nėra įmonės vadovas, o bankroto procedūrą vykdantis asmuo, kuris atstovauja ir kreditorių interesus, o ne tik administruoja įmonės nemokumo procedūrą. Atsakovo reikalavimai yra pertekliniai ir nepagrįsti, nes pareiškėjo atstovas nėra įmonės direktorius, kuris galėtų pateikti įmonės deklaracijas. Tuo labiau, bankroto administratorius negali pateikti deklaracijų atbuline data, praktiškai iš jo reikalaujama atlikti neteisėtą veiksmą. Pareiškėja gali pateikti visus dokumentus tam, kad atsakovė atliktų patikrinimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ) 87 ir 111 straipsniais, Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. 1A-186 (toliau - ir Taisyklės), išnagrinėję Prašymą nusprendė negrąžinti Pareiškėjui 36 Eur permokos, kadangi nepateiktos visos pareikalautos pateikti deklaracijos ar mokesčių apyskaitos, kurias, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi, privaloma pateikti.
3.2. Per MANO VMI svetainę 2020 m. gegužės 21 d. buvo suformuotas pranešimas Nr. (17.17-40) RES-77012 dėl papildomų dokumentų/duomenų pateikimo. Nebuvo pateiktos šios deklaracijos: mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (GPM313) už 2019 metų gegužės ir birželio mėn.; pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (FR0600) už 2019 metų gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius; metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracija už 2019 metus (GPM312), kurios turėjo būti pateiktos iki 2020 m. gegužės 30 d.
3.3. Pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. To paties straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis pareiškėjai UAB „Singora“ 2019 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Rancas“.
4.2. Pareiškėja pateikė 2020 m. gegužės 20 d. pateikė Prašymą, kuriuo prašė grąžinti 36,00 Eur mokesčių permoką.
4.3. Kauno apskrities VMI 2020 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (17.17-40)RES-77012 nurodė, kad pareiškėjai, kad nėra pateiktos mokesčių deklaracijos: mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (GPM313) už 2019 metų gegužės ir birželio mėn.; pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (FR0600) už 2019 metų gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius; metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracija už 2019 metus (GPM312), kurios turėjo būti pateiktos iki 2020 m. gegužės 30 d.
5. Ginčas kilo dėl VMI Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas grąžinti permoką. Pareiškė iš esmės remiasi tuo, kad bankroto administratoriaus, kaip Bendrovės atstovo, teisinis statutas yra specifinis ir jis nėra įgaliotas pateikti mokesčių deklaracijų ir apyskaitų už praėjusius mokestiniu laikotarpius, todėl VMI reikalauja neįmanomo.
MAĮ 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. To paties straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą.
Apibendrinant aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad mokesčio permoka (skirtumas) mokesčių mokėtojui grąžintina tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pagrindžia, kad mokesčio permoka (skirtumas) yra realiai susidariusi ir mokesčių mokėtojas neturi nepriemokų, kurioms padengti ši permoka pirmiausia turi būti panaudota. Mokesčių administratoriui suteikta teisė patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą. Bendroji pareiga pagrįsti permokos susidarymo realumą ir prašymo ją grąžinti pagrįstumą tenka mokesčių mokėtojui. Pažymėtina, kad LVAT ne kartą savo praktikoje yra pasisakęs, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo prasme pareiga įrodyti prašymo grąžinti mokesčio permokos pagrįstumą tenka mokesčių mokėtojui, o jam šios pareigos neįvykdžius, jis, kaip taisyklė, praranda teisę į mokesčio permoką (pvz., 2016-02-25 nutartis adm. byloje Nr. eA-182-438/2016).
7. Nėra ginčo, kad pareiškėja nėra pateikusi Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. gegužės 21 d. suformuotame pranešime Nr. (17.17-40) RES-77012 ,,Dėl papildomų dokumentų / duomenų“ nurodytų mokesčių deklaracijų.
Sutiktina su Komisijos ir VMI pozicija, kad tik tinkamai užpildžius ir pateikus mokesčių administratoriui aptartame pranešime nurodytas deklaracijas, gali būti nustatyta, ar pareiškėja turi nepriemoką, kuriai padengti pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausia turi būti įskaityta pareiškėjos turima permoka, ir tik po to įvertinta, ar pareiškėja turi po įskaitymo likusią grąžintiną permokos sumą. Kaip jau minėta, pareiga įrodyti, kad pareiškėjos susidariusi permoka yra reali, tenka būtent Pareiškėjai, kurią šiuo atveju atstovauja nemokumo administratoriaus UAB ,,Rancas“ įgaliotas asmuo (MAĮ 40 straipsnis, 87 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja skunde teismui ir nepateikia argumentų, kuriais neigtų tokią išvadą.
8. Pareiškėja remiasi teiginiu, kad nemokumo administratorius, nebūdamas įmonės direktoriumi, negali sudaryti ir pateikti atsakovo reikalaujamų deklaracijų bei duomenų:
8.1. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 59 straipsnio nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą;, taip pat sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1–3 ir 17–21 punktų nuostatas, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą; užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą; teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui; teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka; atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
8.2.Taigi, iš JANĮ 59 ir 66 straipsniuose nustatyto reglamentavimo matyti, kad jame yra įtvirtinti bankrutuojančios įmonės administratoriaus, kaip juridinių asmenų vadovų atitinkamų teisių ir pareigų perėmėjo, teisiniai pagrindai. Šių teisės aktų nuostatos suteikia teisę nemokumo administratoriui veikti įmonės vardu teikiant tiek mokesčių deklaracijas, tiek kitus dokumentus ar prašymus.
8.3. Pareiškėja nenurodo teisės aktuose įtvirtinto pagrindo, kuris draustų nemokumo administratoriui teikti mokesčių deklaracijas. Vien tik konstatavimas, kad nemokumo administratorius yra specifinis subjektas, nėra pakankamas, kad paneigtų pareigas, kurios kyla įmonę atstovaujantiems asmenims santykiuose su mokesčių administratoriumi. Pažymėtina, kad pagal MAĮ nemokus juridinis asmuo, kaip ir kiti mokesčių mokėtojai, nors ir atstovaujamas specifinio subjekto (nemokumo administratoriaus), turi tas pačias pareigas įrodyti mokesčių permokos realumą. Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėja būtų atleista nuo trūkstamų mokesčių deklaracijų pateikimo, t. y. turi pareigą jas pateikti. Taigi atmestini pareiškėjos argumentai, kad mokesčių administratorius reikalauja iš nemokumo administratoriaus teisei priešingų veiksmų.
9. Skundžiamo akto turinį įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai buvo nurodyti (buvo aišku, kad prašymas netenkinamas, nes nėra pateiktos deklaracijos), todėl atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo naikinti VMI 2020 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 331-251313 Sprendimo ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-151(7-135/2020). Todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Singora“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.