Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, teistas 2015-03-23 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 epizodai) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2017 m. kovo 14 d., apie 9.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu su šeimos nare – motina J. G., tyčia ją mušdamas kumščiais sudavė po du kartus į kairį ir dešinį petį, kumščiu sudavė vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į nugarą, bei kojos keliu vieną kartą sudavė į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. G. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino. Parodė, kad 2017-03-14 eidamas palei Nerį sutiko nepažįstamą merginą ir su ja išgėrė. Jis parsivedė merginą namo, o motina J. G. juos iš namų išvijo. Pripažįsta, kad naudojo fizinį smurtą prieš motiną J. G.. Gailisi dėl tokio savo poelgio. Tarp jo ir motinos J. G. konfliktai kyla tik dėl alkoholio. Jis išgeria tik kartais, tačiau nori gydytis priklausomybę nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiosios J. G. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017-03-14 apie 9.10 val. atėjusi į virtuvę pamatė stipriai nuo alkoholio apsvaigusį savo sūnų R. G. su nepažįstama mergina. Ji liepė jiems eiti iš jos namų ir dėl to tarp jos su sūnumi kilo konfliktas. R. G. rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, kumščiais sudavė jai po du kartus į kairį ir dešinį petį, kumščiu vieną smūgį į pilvą, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą keliu sudavė į nugarą. Ji jautė stiprų fizinį skausmą. Ji sūnui R. G. dėl smurtavimo pretenzijų neturi. R. G. atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 27-31).

2017-03-14 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad J. G. policijos pareigūnams nurodė, kad neblaivaus sūnaus buvo sumušta. Jai buvo suduoti smūgiai į pečius, kad sūnus ją tampė. Pranešime užfiksuota, kad nukentėjusioji buvo labai išsigandusi. (b. l. 2-5).

2017-03-14 apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-23).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2017-03-14 10.11 val. R. G. nustatytas 1,99 promilių girtumas (b. l. 35).

Kaltinamasis R. G. savo kaltę dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Kaltinamasis nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, todėl tiksliai neprisimena visų aplinkybių. Pripažino, kad naudojo fizinį smurtą prieš motiną J. G., t. y. kumščiais sudavė po du kartus į kairį ir dešinį petį, kumščiu sudavė vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į nugarą, bei kojos keliu vieną kartą sudavė į nugarą. Taigi be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiosios J. G. parodymai, 2017-03-14 apžiūros protokolas, 2017-03-14 tarnybinis pranešimas ir kiti byloje esantys duomenys. Neabejotina, kad R. G. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad R. G. 2017 m. kovo 14 d., apie 9.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smūgiuodamas sukėlė nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą.

2017-03-21, tai yra nuosprendžio rašymo metu teisme gautas nukentėjusiosios J. G. prašymas, kuriuo ji prašo nutraukti baudžiamąjį procesą jos sūnaus R. G. atžvilgiu, nes jis jos nemušė. Šis pareiškimas nevertintinas kaip įrodymas baudžiamojoje byloje ir štai dėl kokių priežasčių: visų pirma, šis raštas gautas jau pabaigus įrodymų tyrimą; antra, įstatymas nenumato galimybės atsiimti pareiškimą baudžiamosiose bylose; trečia – nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės, neva iš tiesų smurtas prieš ją nebuvo vartotas, prieštarauja teismo ištirtoms ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms: tiek pačios nukentėjusiosios parodymams, tiek kaltinamojo parodymams tiek ir kitai rašytinei bylos medžiagai.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas smurtavo prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. R. G. tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – motinai J. G., todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis susitaikė su nukentėjusiąja. R. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

R. G. padarė nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. R. G. nedirbantis (b. l. 51), baustas administracine tvarka (b. l. 47-48), teistas (b. l. 41-42, 44-46) ir veiką už kurią teisiamas, padarė neišnykus teistumui už analogišką smurtinę veiką tos pačios nukentėjusiosios, J. G., atžvilgiu. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu atleido R. G. ir jam pretenzijų neturi, teismas sprendžia, kad R. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Kadangi R. G. kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ str., jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2017-03-14 11.07 val. iki 2017-03-15 14.09 val. (b. l. 56-57), todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma R. G. atstovavimui byloje sudaro 34,74 Eur. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju R. G. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 9 p., todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. G. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 7 mėn., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 15 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. G. galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 7 mėn., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 15 valandų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis per bausmės atlikimo laiką privalo:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus ir draudimus.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-14 11.07 val. iki 2017-03-15 14.09 val.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. G. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.