- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- TS-44-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50162-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- K. R.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė K. R. paskirta laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 22 d., pabaiga – 2022 m. lapkričio 20 d.
Anksčiau teismo 4 kartus teistas, laisvės atėmimo bausmę atlikęs.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Savo kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas bei daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. A. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už padarytas kelias tyčines nusikalstamas veikas. Jis anksčiau teistas 8 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę jau ketvirtą kartą, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, pažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, papildomus įpareigojimus, kas, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Šiuo atveju informacija apie ankstesnius teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, t. y. į tai, kad stebimi sunkumai asmeninių santykių srityje, kurie gali apsunkinti asmens integraciją visuomenėje, didinti jo riziką nusikalsti. Jo gyvenimo stilius, ypač piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagos, neskatino jo prociocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nusikalstamu elgesiu. Nuteistajam nesprendžiant jo sunkumų nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Jo emocinės gerovės ypatumai iš dalies yra susiję su jo nusikalstama veika, turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Taigi, nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos ir atliktos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, pažymėtina, kad nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką. Todėl negalima teigti akivaizdžios pažangos ją mažinant. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibudinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, vienos iš jų – apysunkio nusikaltimo, padarymą, anksčiau teismo ne vieną kartą teistas, jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi sunkumų asmeninių ryšių srityje, kurie gali ne tik apsunkinti asmens integraciją visuomenėje, tačiau ir didinti jo riziką nusikalsti. Nors ir K. R. atlikdamas bausmę siekia atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, t. y. mokosi vidujinėje ir profesinėje mokykloje, dirba, itin aktyviai dalyvauja ne tik tiksliniuose užsiėmimuose, bet ir pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis sunkiai išgyvena stresines situacijas, pasiduoda emocijoms bei negebėdamas jų suvaldyti imasi veikti jų įtakojamas. Nuteistasis pripažįsta, kad būdamas apsvaigęs save žalojo (konflikto su sugyventine metu). Nors ir nuteistasis neigia suicidines mintis bei ketinimus, galima teigti, jog nuteistojo emocinės gerovės ypatumai iš dalies susiję su jo nusikalstama veika, o taip pat neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, nes savęs žalojimas gali būti vertinama, kaip asmens agresija nukreipta į patį save. Nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu kėlė sau tikslus bei stengėsi jų kryptingai siekti ir nors susidūrė su keletu sunkumų ir atrado būdų, kaip juos išspręsti, galima teigti, kad su nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos stoka (ypatingai, esant apsvaigus nuo alkoholio), bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Pagal „OASys“ metodiką stebima akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes ji nuo aukštos sumažėjo iki vidutinės, be to jis nuosekliai ir kryptingai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (ypač susikoncentravęs į problemų susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu sprendimu, nes yra įsitikinęs, kad ši problema paveikia visas jo gyvenimo sritis), tačiau nuteistasis nevykdo vienos iš Lygtini paleidimo komisijos rekomendacijų, nes šių rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu pažeidė nustatytą tvarką (nors drausmine tvarka baustas nebuvo). Pažymėtina, jog išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio modelis, lėšų tvarkymas, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, emocijų valdymas, impulsyvumas, agresija, negebėjimas spręsti probleminių ir konfliktiškų situacijų.
Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2021 m. rugpjūčio 31 d., sumažėjo iki vidutinės. Taigi nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažymėtina, jog išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; savęs žalojimo istorija; smurtinio elgesio istorija, esant apsvaigus nuo alkoholio, istorija; nusikalstamo elgesio modelis; priežiūros bendruomenėje sąlygų pažeidimai; nestabili darbinė padėtis; finansinių įsiskolinimų turėjimas; apsunkinti santykiai su artimaisiais bei buvusia partnere; gyvenimo stilius; emocijų valdymo sunkumai; būdingas impulsyvus elgesys ir agresija; būdingos savikontrolės problemos; nepakankamumas problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžių; negebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikių priemonių priėmimas. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus šešis kartus, iš jų du kartus baustas drausmine tvarka, tačiau ir skatintas buvo tik du kartus.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. R. neatliktos bausmės dalis (8 mėnesiai 26 dienos), įvertinus nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat, jog jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam K. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.