- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 2-1153-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01528-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- E. M., A. P., V. P., G. Ž.
- Ieškovas
- BUAB „Airėja“
ieškovės atstovei bankroto administratorei Virginijai Lukošienei, atsakovams E. M., A. P., V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Airėja“ ieškinį atsakovams E. M., G. Ž., A. P., V. P., dėl žalos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB „Airėja“ kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 187 087,34 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kai įmonė tapo nemoki, o jiems nesikreipus į teismą, atsirado žala kreditoriams, kurių įmonė negali padengti. Nuo 2009-09-24 UAB „Airėja“ administracijos vadovu buvo atsakovas E. M., nuo 2009-02-05 UAB „Airėja“ vienintele akcininke buvo atsakovė G. Ž., o faktiškai įmonės vadovai buvo A. P. ir V. P.. Šie asmenys privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo to momento, kai įmonė tapo nemoki. LR Įmonių bankroto įstatymas nustato pareigą įmonės vadovui ir savininkui, paaiškėjus įmonės nemokumui, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Žalos dydžiu yra laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad iškėlus bankroto bylą, paaiškėja, kad įmonė turto neturi ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Tarp žalos ir įmonės savininko, akcininkų veiksmų (nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes per laikotarpį nuo įmonės nemokumo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo įmonė savo turimą turtą sunaudojo ir jo neliko tam, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. CK 2.87 str. 7 d. nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys netinkami vykdantis pareigas, pareigų nevykdantis, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai. 2007-12-31 UAB „Airėja“ balanso duomenimis bendrovės turtas buvo 55 280 Lt. Šį turtą sudarė 53 326 Lt vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys ir 1954 Lt grynieji pinigai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 48 921 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, jau 2008 metais UAB „Airėja“ buvo nemoki. Bendrovė nepateikė metinės finansinės atskaitomybės už 2008, 2009 metus. Jokių veiksmų, kad pagerintų UAB „Airėja“ padėtį ir veiktų sąžiningai kreditorių atžvilgiu atsakovai nesiėmė. 2010 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi patvirtino UAB „Airėja“ kreditorių finansinius reikalavimus 187 087,34 Lt sumai. Palyginant su 2007 metų metinės finansinės atskaitomybės duomenimis, UAB „Airėja“ skolos išaugo 138 166,34 Lt. Perimant turtą ir dokumentus, administratorei nebuvo perduotas UAB „Airėja“ turtas, tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2009 m. spalio 12 d. iš IĮ „Viveras“ buvo nupirktos prekės, už kurias UAB „Airėja“ liko skolinga 25553,73 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2007-12-31 UAB „Airėja“ turėjo turto už 55 280 Lt, jį panaudojo kitoms reikmėms, o ne atsiskaitymui su kreditoriais, todėl atsakovai laikytini padarę žalą įmonei. Teismas patvirtino kreditorių reikalavimus bendrai 187 087,34 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai E. M. ir G. Ž. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstas. Tai, jog UAB „Airėja“ po 2007-12-31 finansinės ataskaitos pateikimo mokesčių inspekcijai dar du metus vykdė veiklą, leidžia daryti išvadą, jog įmonė buvo moki ir sugebėjo vykdyti veiklą. Nors įmonės 2007-12-31 duomenimis UAB „Airėja“ įsipareigojimai lyginant su turimu turtu buvo dideli ir beveik siekė įmonės turto vertę, tačiau tai nerodo įmonės nemokumo, nes tam nustatyti esminės įtakos turi būtent pradelsti įsipareigojimai, nesugebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Vienas kaltės požymių civilinėje atsakomybėje yra savanaudiškumas, tai reiškia, jog asmuo, savo neteisėtais ir kaltais veiksmais gauna turtinę ar neturtinę naudą, tačiau žala atsirado ne dėl neteisėtų ir kaltų atsakovų veiksmų, o dėl ekonominių veiksnių, bei krizinės situacijos finansų rinkoje tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Atsakovai, būdami juridinio asmens valdymo organai, elgėsi tinkamai, veikė juridinio asmens interesais, sandorių kuriais būtų pažeisti kitų asmenų teisėti interesai nesudarinėjo, asmeninės naudos iš įmonės vardu sudaromų sandorių negavo, todėl nėra atsakovų kaltės dėl atsiradusios žalos, bei priežastinio ryšio. Be to, ieškinyje nėra įrodyta žala, neaiškus nukentėjusysis. Įvertinus visas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog civilinė atsakomybė atsakovų E. M. ir G. Ž. atžvilgiu nekyla ir ieškinys turi būti atmestas.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. P. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad į UAB „Airėja“ buvo priimtas 2009-02-03 direktoriaus pavaduotojo pareigoms. Nuo 2009-04-27 iki 2009-05-21 sunkiai sirgo. Kepyklos savininkui A. J. vienašališkai nutraukus sutartį, per mėnesį nepavyko surasti naujų patalpų kepyklai, todėl visi darbuotojai nuo 2009-05-21 liko be darbo. Nauja patalpų nuomos sutartis buvo pasirašyta nuo 2009-07-01 ir už patirtus nuostolius dėl buvusio patalpų savininko vienašališkų veiksmų buvo paruošti dokumentai teismui dėl žalos atlyginimo. Taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad nebuvo imtasi jokių priemonių įmonės padėčiai pagerinti, kadangi stengėsi išlaikyti darbo vietas, daug dėmesio skyrė reklamai, tačiau išvystyti prekybos nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad nuo 2009-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi A. P. nusipirko iš N. V. UAB „Airėjos“ 100 proc. akcijų (b. l. 63–64), 2009-03-23 A. P. buvo paskirtas direktoriumi (b. l. 65). 2009-09-24 G. Ž. nusipirko iš A. P. 100 proc. UAB „Airėjos“ akcijų (b. l. 66). Nuo 2009-09-24 UAB „Airėja“ administracijos vadovu buvo E. M.. VSDFV Klaipėdos skyrius 2010-03-22 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos „Airėja“ iškėlimo ir Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-03 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Airėja“, Klaipėdos apygardos teismas 2010-08-18 nutartyje konstatavo, kad bankrutuojanti įmonė turto neturi, taikė supaprastintą procesą ir patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, iš viso – 187 087,34 Lt bei nustatė 3 000 Lt administratoriaus atlyginimą bei kitas išlaidas pagal faktines išlaidas visai bankroto procedūrai. Ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti 187 087,34 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tapo nemoki. Atsakovams nesikreipus į teismą, atsirado žala kreditoriams, kurių įmonė negali padengti.
Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-03 nutartyje nurodė, kad iš pateikto UAB „Airėja“ 2007-12-31 balanso duomenų matyti, kad atsakovės UAB „Airėja“ balansinė turto vertė buvo 55 280 Lt. Šį turtą sudarė 53 326 Lt vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys ir 1 954 Lt grynieji pinigai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 48 921 Lt. teismas padarė išvadą, kad įmonė nemoki. Be to, nurodė, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog atsakovė neteikė metinės finansinės atskaitomybės už 2008, 2009 metus; iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tiek 2009 m., tiek 2010 m. teismuose yra iškeltos bylos dėl skolų priteisimo; įsiskolinimas valstybės, savivaldybių biudžetams bei valstybės pinigų fondams 2010-03-26 sudarė 5 640,36 Lt, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2010-01-01 sudarė 15 497,79 Lt (b. l. 5).
LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą privalo padengti žalą kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. LR įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę tame tarpe savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. LR ĮBĮ nustato pareigą įmonės vadovui ir savininkui, paaiškėjus įmonės nemokumui, kreiptis į tesimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad šia įstatymo nuostata yra siekiama apsaugoti kreditorių interesus, nes paaiškėjus įmonės nemokumui, įmonė paprastai dar turi turto ir gali atsikaityti su kreditoriais. Bet kokia įmonės veikla, esant nemokumo būsenai tik didina įmonės įsiskolinimus, įmonė patiria pastovias išlaidas, auga delspinigiai, palūkanos, atsiranda nauji kreditoriai ir taip yra mažinama įmonės turimo turto dalis, iš kurios buvo galima patenkinti kreditorių interesus. Įmonės nemokumas -įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra daroma žala kreditoriams. Jeigu įmonės vadovas, akcininkai, neatlieka jiems priskirtos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toks neveikimas yra laikomas nesąžiningu, neteisėtu ir įmonės vadovas, akcininkai, padarę teisės pažeidimą, turi atlyginti tokiu pažeidimu padarytą žalą. Atsakovų kaltė yra preziumuojama. Žalos dydžiu yra laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad iškėlus bankroto bylą, paaiškėja, kad įmonė turto neturi ir negalės atsiskaityti su kreditoriais.
Tačiau, jog įmonės vadovui ar kitam asmeniui, įgaliotam priimti sprendimus kiltų civilinę atsakomybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytu reglamentavimu bei CK 2.87 straipsnio 2 dalimi, reikalinga nustatyti visus civilinės atsakomybės pagrindus pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą – tai yra neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant bent vieno iš šių pagrindų, darytina išvada, jog nėra ir civilinės atsakomybės už atsiradusią žalą (CK 6.245 str.– 6.249 str.). Juridinio asmens dalyvio kaltė konstatuojama nustačius nesąžiningus jo veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo (CK 2.87 str. 7 d.). Neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė nurodo, kad atsakovai, būdami juridinio asmens valdymo organai, įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu įmonės kreditoriai patyrė žalą. Nesant 2008 ir 2009 metų įmonės finansinių ataskaitų ieškovė nurodo, kad jau 2007-12-31 dienai įmonė buvo nemoki. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nė vienas atsakovas 2007 metais nebuvo nei įmonės savininku, nei jos vadovu, jais tapo daug vėliau –tik 2009 metais. Taip pat nustatyta, kad po 2007 finansinės ataskaitos pateikimo įmonė toliau dar du metus vykdė veiklą, tai yra gamino produkciją, ją realizavo, sudarinėjo sutartis reikalingas įmonės veiklai vykdyti. Tai nelaikytina kaip siekis daryti žalą kreditoriams ar kreditorinių įsipareigojimų didinimas. Be to, pažymėtina, kad teisę iškelti bankroto bylą turi ne tik įmonės savininkas ar administracijos vadovas, tačiau ir įmonės kreditoriai (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis). Sąlygos iškelti bankroto bylą yra nurodytos ĮBĮ 4 straipsnyje, tai yra kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Kreditorius į teismą dėl bankroto iškėlimo UAB „Airėja“ kreipėsi tik 2010-03-22.
Ieškovė nurodo, jog jau 2008 metais UAB „Airėja“ buvo nemoki, nes pagal įmonės turto balansą jos skolos ir įsipareigojimai viršijo puse jos turimo turto. Tačiau ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindinė sąlyga yra ta, jog įmonė negali arba negalės atsiskaityti su kreditoriais ir įmonės vadovas turi tai žinoti ir numatyti, jog toliau vykdant veiklą bus pažeisti kreditorių interesai. Tačiau tai, jog nuo 2008 metų UAB „Airėja“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir toliau didino savo įsipareigojimus, ieškinyje neįrodyta, tuo labiau, kad to negalėjo padaryti atsakovai, kurie 2008 metais nedalyvavo įmonės valdyme. Tuo metu įmonės veiklos vykdymas, prekių gamyba, jų realizavimas, leidžia daryti išvadą, kad įmonė sudarinėdama sandorius pagrįstai tikėjosi, jog su kreditoriais bus atsiskaityta, bei rūpinosi įmonės veikla.
Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant atsakovų kaltę būtina analizuoti kiekvieną sandorį, kurį bent vienas iš atsakovų sudarė savo vardu ir kuris buvo priešingas bendrovės tikslams, bei priežastis žalai atsirasti. Tokia pareigą įrodinėti turi ieškovė, nes pagal įrodinėjimo taisykles atsakovo neteisėtus veiksmus turi įrodinėti ieškovas (CPK 178 str. 1 d.). Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir panašiai, nes lai reikšminga sprendžiant ar bendrovės vadovas savo pareigas vykdė išimtinai bendrovės interesais. Tačiau ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovų veikla buvo netinkama, t. y. jog atsakovai sudarinėjo nenaudingus sandorius, savinosi įmonės turtą. Tai, kad tuometinis įmonės direktorius ir akcininkas A. P. bandė gelbėti įmonę įrodo ir 2009-07-27 VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktas prašymas atidėti įmonės atsiskaitymą (b. l. 59–60), taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad, kepyklos savininkui A. J. vienašališkai nutraukus su įmone nuomos sutartį, UAB „Airėja“ pateikė priešieškinį dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, neįrodė, jog atsakovai buvo nesąžiningi, nenurodė, kokius neteisėtus sandorius atsakovai sudarė, kurie galėjo turėti reikšmės žalai atsirasti (CPK 185 str.).
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, jog žalos dydžiu yra laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti, dėl to, kad iškėlus bankroto bylą, paaiškėja, jog įmonė turto neturi ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, o iš 2010-08-18 Klaipėdos apygardos nutarties matyti, jog skolos, kurias ieškovė ieškinyje įvardija, kaip žalą bendrovei, sudaro neišmokėti atlyginimai darbuotojams, įsiskolinimas valstybei, tai yra mokesčiai, bei skolos kitiems kreditoriams, kuriems įsiskolinimas susidarė vykdant įprastinę įmonei veiklą. Tačiau ieškovė nenurodo kada ir kokiais neteisėtais veiksmais žala atsirado, o tiesiog konstatuojama, jog žala nuo 48 921 Lt, kuri buvo 2007-12-31 išaugo iki 187 087,34 Lt, kada įmonei buvo iškelta bankroto byla. Žalos atlyginimo iš atsakovų reikalaujamo tuo pagrindu, jog jie buvo juridinio asmens valdymo organai ir todėl turėjo teisę iškelti bankroto bylą tuo užkirsdami kelią didėti žalai. Teisę paduoti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovai turėjo, tik nuo jų paskyrimo eiti tam tikras pareigas, tai yra tapus juridinio asmens dalyviu. Nustatyta, kad atsakovas A. P. akcininku ir direktoriumi buvo nuo 2009-03-23 ir kartu su V. P. valdė įmonę, atsakovas E. M. direktoriumi buvo paskirtas 2009-09-24, o atsakovė G. Z. pagrindine akcininke tapo 2009-09-28. Nebūdami juridinio asmens dalyviais, asmenys negali atlikti neteisėtų veiksmų juridinio asmens atžvilgiu, bei neturi teisės paduoti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o taip pat negali atsakyti už žalą, kuri buvo padaryta įmonės kreditoriams iki atsakovams tampant juridinio asmens dalyviais. Kadangi žala, pasak ieškovės, atsirado laikotarpyje tarp 2007-12-31 ir 2010-06-03, todėl atsakovai negali atsakyti už skolas įmonėje, kurios buvo iki 2009 metų, kadangi tarp minėtame laikotarpyje atsiradusios žalos, dėl neteisėtų juridinio asmens dalyvių veiksmų, ir atsakovų veiksmų ar neveikimo, nėra priežastinio ryšio, nes tuo laikotarpiu jie nebuvo juridinio asmens dalyviais. Pažymėtina, kad ieškovė, nustačiusi žalos dydį, turėjo nustatinėti kokią žalą padarė kiekvienas atsakovas būdamas juridinio asmens valdymo organas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovai pateikė įrodymus, kad su viena iš kreditorių – IĮ „Viveras“ buvo atsiskaityta grąžinant įvairius daiktus už 25 553,79 Lt, bei šia suma turi būti sumažinti įmonės kreditoriniai reikalavimai. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė neįrodė atsakovų padarytos žalos dydžio (CPK 185 str.).
Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovei padarytos žalos dydžio yra teisiškai reikšmingos sprendžiant ir dėl atsakovų veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų, tai, nenustačius padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra pagrindo spręsti ir dėl atsakovų, kaip bendrovės valdymo organų, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovų kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovui E. M. ir G. Ž. taikytas areštas 187 087,34 Lt sumai, panaikintina teismo sprendimui įsiteisėjus (Civilinio proceso kodekso 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovų E. M. ir G. Ž. 187 087,34 Lt turtui.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.