- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- II-20-725/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01929-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Pažeidėjas
- S. J.
- Advokatai
- Romualdas Lincevičius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. J., jo atstovui advokatui Romualdui Lincevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-26016-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J. 2018 m. lapkričio 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 1 d. 16.16 val. Kaune, S. Ž. gatvėje, vairavo transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumo laipsnis (lengvas girtumas). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18093963124 medžiagos 1 lapas).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-26016-2018 už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą S. J. buvo skirta 300 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18093963124 medžiagos 2-3 lapai).
Šalies argumentai
S. J. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą panaikinti.
Skunde nurodė, kad jis 2018 m. lapkričio 26 d. buvo nubaustas už neblaivų vairavimą – lengvą 0,61 promilių girtumą, o specialisto išvada parodė 0,32 promiles. Prašo panaikinti nutarimą atsižvelgiant į specialisto išvadą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad apelianto kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti apeliantą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantui neblaivumas buvo nustatytas 2018 m. lapkričio 1 d. 16.16 val., kraujas gydymo įstaigoje paimtas 2018 m. lapkričio 1 d. 17.37 val., tai yra tik po 77 min. (l,3 val.). Atlikus tyrimą, rasta 0,32 prom. alkoholio apelianto kraujyje. Kaip nuspręsta, išnagrinėjus atnaujintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinę bylą Nr. 2AT-68-648/2017, alkoholis iš organizmo yra šalinamas linijine tvarka 0,1-0,25 prom. per 1 val., tad tai pateikiant matematine išraiška, matyti, kad iš apelianto kraujo galėtų būti šalinama nuo (0,1*1,3) 0,13 promilių iki (0,25*1,3) 0,325 promilių alkoholio. Kas rodo, kad jis transporto priemonės vairavimo metu buvo neblaivus. Pažymėtina, kad apeliantas sutiko su nusižengimu ir gailėjosi. Apeliantas yra daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, kad jis ignoruoja galiojančius įstatymus. Pažymėtina, kad apelianto padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patruktas S. J. ir jo atstovas advokatas Romualdas Lincevičius skundą palaikė.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas taip pat prašė švelninti jo atstovaujamajam paskirtą nuobaudą, sumažinant specialiosios teisės atėmimo terminą bent iki 9 mėnesių. Nurodė, kad tai būtina dėl šeimyninių aplinkybių: S. J. mama serga cukriniu diabetu, o po tėvo mirties jos sveikata pablogėjo. Taip buvo ir įvykio metu – S. J. važiavo pas blogai pasijutusią mamą. Prieš keletą minučių buvo išgėręs alaus, jautėsi blaivus. Jo elgesyje girtumo požymiai nebuvo užfiksuoti. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad po alkotesterio parodymų kraujo tyrimas buvo paimtas po 77 minučių. Bet jo atstovaujamasis šio laiko nevilkino, tačiau buvo lapkričio 1 d. – Vėlinių diena, todėl buvo apsunkintos eismo sąlygos, be to, kol buvo rasta patikrinimo įstaiga, išsiaiškintas apmokėjimas, praėjo tam tikras laikas. Be to, sustabdžius pareigūnams, pastarieji „formino“ ir kitus sustabdytus asmenis, tad kol S. J. buvo surašytas protokolas, vien sustabdymo vietoje praėjo 30 minučių. Jo atstovaujamojo elgesyje nėra akivaizdaus piktybiškumo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad jo mama serga cukriniu diabetu, jai būna priepuolių. Neseniai mirė jo tėvas, po ko stresuoja tiek jis, tiek mama. Įvykio dieną jis dirbo prie namų, buvo išgėręs alaus. Paskambinusi mama pasakė, kad ji blogai pasijuto. S. J. nesijautė girtas, todėl sėdo į mašiną ir už 100 metrų buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Po patikrinimo alkotesteriu paprašė pakartotinio, tačiau jam buvo pasiūlyta važiuoti priduoti kraujo mėginį. Važiavo į priklausomybių centrą, Raudonojo kryžiaus ligoninę, kol ją rado, todėl iki kraujo davimo praėjo laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Prašymų negauta, neatvyko priežastis nežinoma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo S. J. teismui pateiktu skundu neigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį. Skundas iš esmės grindžiamas skirtingais alkotesterio ir medicininės apžiūros metu gautais blaivumo nustatymo rezultatais.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį baudžiamas vairuotojas, vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).
Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Minėto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus, – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas ir, kad šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-68-648/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir jo atstovą, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, yra įrodyta, o protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje jo atžvilgiu buvo surašytas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad alkoholio matuokliu, tai yra alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0256, S. J. 2018 m. lapkričio 1 d. 16.16 val. buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas (administracinio nusižengimo b. l. 4). Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510, Nr. ARKB-0256, tinkamas naudoti iki 2018 m. gruodžio 22 d., jo matavimams 0,01-1,00 promilių ribose taikoma 0,017 promilių paklaida (administracinio nusižengimo b. l. 5). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 11010/2018 (01) matyti, kad S. J. 2018 m. lapkričio 1 d. 17.37 val. buvo paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus, šioje išvadoje konstatuota, kad S. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 0,32 promilės etilo alkoholio (administracinio nusižengimo b. l. 6). Kaip matyti, pagal alkoholio matuoklio parodymus S. J. 2018 m. lapkričio 1 d. 16.16 val. buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas, o po 1 valandos ir 21 minutės (tai yra 2018 m. lapkričio 1 d. 17.37 val.) medicinos įstaigoje pagal paimtą kraujo mėginį buvo pateikta medicininė išvada, kad S. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 0,32 promilės etilo alkoholio. Kaip nurodyta pirmiau, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį kyla tik esant didesniam negu 0,4 promilių girtumą. Tuo tarpu būtent specialisto išvados rezultatai yra palankūs S. J., kuo remdamasis jis ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad nors S. J. savo kaltės padarius administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį nepripažino, tačiau neneigė, kad iki važiavimo vartojo alkoholinius gėrimus. Teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, S. J. paaiškino, kad įvykio dieną namie jis buvo išgėręs alaus, paskambino mama, jis susijaudino dėl jos sveikatos būklės, nesijautė girtas, sėdo į mašiną ir už 100 metrų nuo namų buvo sustabdytas policijos pareigūnų. O po sustabdymo 2018 m. lapkričio 1 d. 16.16 val. Institucijos pareigūnui jo atžvilgiu surašius administracinio nusižengimo protokolą, S. J. protokolo skiltyje „Asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas“ savo parašu patvirtino, kad sutinka ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (administracinio nusižengimo b. l.). Institucijos pareigūno 2018 m. lapkričio 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos visos su įvykiu susijusios aplinkybės (administracinio nusižengimo b. l. 7).
Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5-2 karto greičiau. Piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina.
Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas alkotesteriu S. J. patikrino 16.16 val., o tyrimas medicinos įstaigoje atliktas po 1 valandos 21 minutės, ir S. J. kraujyje rastas alkoholio kiekis jam administracinės atsakomybės neužtraukia. Tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad medicininio tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N575-2452/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2013).
Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju medicininės apžiūros rezultatai iš esmės nenuneigia kitų, kartu su alkotesterio parodymais vertintinų Institucijos surinktų ir teismo ištirtų įrodymų (administracinio nusižengimo protokolo, tarnybinio pranešimo, kt.), o ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia prieš sėdant už automobilio vairo vartojęs alkoholinius gėrimus. Juolab kraujo mėginys po alkotesterio parodymų buvo paimtas praėjus ganėtinai nemažam laiko tarpui. Pilnai tikėtina, kad esant išeiginei dienai ir intensyviam eismui (lapkričio 1 d.) pareiškėjas šio laiko dirbtinai nevilkino, tačiau po atitinkamo laiko tarpo kraujyje atitinkamai sumažėjo ir alkoholio koncentracija.
Patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio matuoklis Alcotest 7510, Nr. ARKB-0256, tinkamas naudoti iki 2018 m. gruodžio 22 d. S. J. 2018 m. lapkričio 1 d. 16.16 val. buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas, kuris net ir pritaikius paklaidą, viršija leistiną normą, t. y. būtų 0,593 promilės, kai pažeidimas yra fiksuojamas nuo 0,41 prom. Atsižvelgus į teismų suformuotą praktiką, patikrinimo alkotesteriu metu gautas neblaivumo rezultatas, jo duomenis vertinant kartu su kitais bylos įrodymais, laikytinas geriausiai atspindėjusiu S. J. būseną vairavimo metu, todėl jam nustatytas 0,61 promilės (± 0,017 prom.) girtumas abejonių nekelia.
Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad S. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (tai yra daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Todėl įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 20-ANRN-26016-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytu motyvu pagrindo nėra.
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu S. J. pateiktų papildomų įrodymų, tai yra jo darbdavio ir futbolo komandos vadovo, kurio narys yra S. J., charakteristikų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo paaiškinimų, be skunde nurodyto reikalavimo panaikinti skundžiamą nutarimą teismo posėdyje taip pat buvo keliamas skundžiamu nutarimu S. J. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. Iš atstovo paaiškinimų spręstina, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį S. J. paskirta šio straipsnio 9 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – sumažinta. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal suformuotą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).
Šiuo atveju teismas byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad S. J. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Šiuo atveju pareiškėjo teisinei padėčiai švelninti nepakanka tokios aplinkybės, kad dėl jo neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo. Vertinat pareiškėjos asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe – ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinio nusižengimo b. l. 13). S. J. teismui pateiktoje jo darbdavio – Kauno technologijos universiteto parengtoje charakteristikoje nurodyta, kad S. J. dirba budėtojo pareigose slenkančiu grafiku ir jo darbo laikas baigiasi 23 valandą vakare, todėl namo tenka vykti nuosavu automobiliu, kadangi visuomeninis transportas tokiu laiku nevažiuoja. Iš to spręstina, kad vienas iš pareiškėjo argumentų, kuriais remdamasis mano, kad yra pagrindas sušvelninti nuobaudą, yra susijęs su jo darbiniais interesais. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Taip pat pažymėtina, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių (teismo posėdžio metu pateikta futbolo senjorų komandos „(duomenys neskelbtini)“ vadovo charakteristika, kurioje nurodyta, jog S. J. kaip komandos narys į varžybas Lietuvoje dažnai vyksta nuosavu automobiliu, o taip pat paveža kitus komandos narius) teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytina. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
S. J. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-26016-2018 palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 18093963124 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.