Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., kaip UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis neturėdamas nustatyta tvarka parengto projekto ir statybos leidimo ūkio būdu vykdė savavališką skalbyklos, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją: paaukštino išorines mūro sienas, sumontavo medines laikančias stogo konstrukcijas, įrengė metalinių lakštų stogo dangą su stoglangiais.

V. J. 2011 m. lapkričio 17 d. paaiškinime (b. l. 5) ir teismo posėdyje nurodė, kad skalbykla nuosavybės teise priklauso B. G. (b. l. 15-16). UAB (duomenys neskelbtini) pastatu naudojasi panaudos pagrindais (b. l. 26-27). Pastatas labai apleistas: nuardyta viena siena, nėra elektros. Užpraėjusių metų žiemą, neatlaikiusi sniego, lūžo viena supuvusi konstrukcija ir įgriuvo stogas. Iš pradžių bandyta suremontuoti stogo konstrukcijas ir jo dangą, tačiau sudūlėjusios plytos nelaikė jokios tvirtinimo. Siekdamas išsaugoti pastatą, kad jis visiškai nesugriūtų, nepadarytų žalos kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, V. J. ėmėsi neatidėliotinų darbų: atstatė nuvogtą sieną, supuvusią stogo konstrukciją pakeitė nauja. Žinojo, kad atliekamiems darbams reikia projekto ir leidimo, bet juos gauti trūko laiko.

V. J., būdamas panaudos gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, atitinka statytojo (užsakovo) statusą, nes jis investavo lėšas į statybą ir atliko užsakovo funkcijas (arba jas pavedė atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui) (Statybos įstatymo 2 str. 41 d.).

Rekonstruotas pastatas (skalbykla) yra priskiriamas neypatingų statinių kategorijai (b. l. 7) (Statybos įstatymo 2 str. 3, 6 ir 94 d.). Statinio rekonstravimas apibrėžiamas kaip tokia statybos rūšis, kai siekiama perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis :ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 str. 18 d.). Kai rekonstruojamas (ne)ypatingas statinys, būtinas statinio rekonstravimo projektas (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p.). Rekonstruoti (ne)ypatingą statinį leidžiama tik turint leidimą (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. ir 28 d.).

Išvardintų reikalavimų V. J., kaip pats pripažino ir užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole, nesilaikė. Todėl išnagrinėjęs bylą teismas konstatuoja, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį, statytojo kaltė, padarius inkriminuojamą pažeidimą, įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Skirdamas sankciją, teismas atsižvelgia į bendruosius administracinės nuobaudos skyrimo pagrindus, nurodytus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje. V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Nors duomenys iš pastato inventorizavimo bylos (b. l. 21) įrodo, kad pastato aukštis lygus 3,25 m., o savavališkos statybos akte nurodyta, jog jis šiuo metu siekia net 4,6 m. (b. l. 7-12), bet prie bylos pridėtos nuotraukos patvirtina tai, kad prieš atliekant pastato rekonstrukciją jo stogas jau buvo pakeltas. Byloje nepaneigtas V. J. teiginys, kad tą padarė tretieji asmenys. Nuleisti rekonstruojamą stogą žemiau (t. y. atstatyti į pradinę padėtį) statytojas negalėjo, nes tada jis kliūtų kitam pastatui, kuris priblokuotas prie skalbyklos ir kuris B. G. nepriklauso. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad statytojas veikė esant būtinojo reikalingumo situacijai, tačiau pažeidė būtinojo reikalingumo sąlygas, nes pavojus turtui ir/arba žmonėms tomis aplinkybėmis galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis (ATPK 31 str. 5 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.

Kadangi V. J., nors ir post factum, bet kreipėsi norėdamas gauti rekonstrukciją įteisinančius dokumentus, pažeidimo sudėtis formali, neigiamų pasekmių nesukėlė, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog sankcijoje numatyta bauda, netgi taikant jos minimumą (4 000 Lt), šiuo konkrečiu atveju būtų per griežta, todėl skiria per pusę mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, administracinę nuobaudą, t. y. 2 000 Lt baudą (ATPK 30¹ str.).

Išaiškinti V. J., kad bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu jis negali sumokėti baudos, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ATPK 312 ir 314 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24, 30¹ straipsniais, 159¹ straipsnio 5 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio l dalies 1 punktu, 302²-302⁶ straipsniais, teismas

nutaria:

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per šį apylinkės teismą.