Kauno apygardos teismo nutartis

procesinių sprendimų kategorijos: 32.8; 35.3.6; 35.5; 54; 121.14.

2012 m. lapkričio 23 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Gintauto Koriagino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Fantėjas“, L. G., R. G. ir S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2298-199/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ 2010-04-16 ir 2011-08-25 ieškinius atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fantėjas“, L. G., R. G., S. G. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybė, UAB „Genrangovas“) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės, 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo NR.A-787 pagrindu buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, iki 2009-04-30 teikusios daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 2008 metais gruodžio mėnesį atsakovams, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams, paskaičiuoto už atliktus balkono remonto darbus mokesčio, proporcingai jų gyvenamosios vietos plotui (CK 4.82 str. 3 d.), t. y. L. G. 3.969,09 Lt (929,65 + 3.039,44), S. G. 929,65 Lt, R. G. 1.785,01 Lt bei uždarajai akcinei bendrovei „Fantėjas“ 963,74 Lt), kurio jie geruoju mokėti nesutiko, todėl byloje pareikštu patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 110-115; 127-132) ieškovė prašė priteisti iš atsakovų šias sumas, taip pat 5 (iš UAB ,,Fantėjas“ 6) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Dėl ieškovės teisės atlikti balkono remontą, nepriėmus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo jį atlikti. Nors be butų ir kitų patalpų savininkų remontui pritariančio sprendimo administratorius gali atlikti remonto darbus tik tuo atveju, kai jie susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais LR statybos įstatyme ir LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, tačiau ieškovė neatsakė į klausimą ir nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kokių šiame akte nurodytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų neatitiko balkonas prieš atliekant remonto darbus, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad egzistavo pagrindas ieškovei remontuoti balkoną negavus atsakovų pritarimo. Teismas išvadą, kad balkonas buvo kritinės būklės, grindė liudytojų parodymais, kad nuo balkono buvo nutrupėjęs tinkas, matėsi po juo esančios konstrukcijos, tačiau liudytojai (ieškovės darbuotojai), balkoną apžiūrėję tik vizualiai ir neatlikę jokių papildomų jo būklės tyrimų, negalėjo įvardinti jokių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kurių neatitiko balkonas, nors būtent jie pasirašė ieškovės vidinius dokumentus, kuriais įvertinta balkono būklė ir remonto poreikis ir kuriais ieškovė įrodinėja teisę atlikti remontą. Esant tokiai situacijai nebuvo pagrindo pripažinti balkoną esant kritinės būklės, nes liudytojai patvirtino tik tai, kad nuo balkono buvo nutrupėjęs tinkas. Juolab, pačios ieškovės elgesys įrodo, kad balkonas nebuvo kritinės būklės. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale dar 2006 m. užfiksuota, kad nuo balkono yra nubyrėjęs tinkas. 2008-05-13 statinio apžiūros akte Nr. Vln 6-4 užfiksuota, kad nuo balkono yra nubyrėjęs tinkas. 2008-05-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos surašytame atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 60-18-90 užfiksuota, kad nuo balkono vietomis yra nubyrėjęs tinkas. Nepaisant to, ieškovė neaptvėrė teritorijos po balkonu ir nesiėmė jokių veiksmų iki 2008 m. rugsėjo. Jokių veiksmų nesiėmimas tiek laiko liudija, jog nebuvo jokio pavojaus, kad balkonas sugrius. Be to, tariamą būtinybę atlikti balkono remontą ieškovė grindė tik savo paaiškinimais ir savo vidiniais dokumentais, surašytais tik vizualiai apžiūrėjus balkoną, todėl nepatikimais. Ieškovė buvo suinteresuota šiuos dokumentus surašyti sau naudingu būdu (CK 1.5 str.), todėl jie turėtų būti vertinami atsargiai. Juolab, šiuos dokumentus surašę darbuotojai negalėjo paaiškinti, kokius privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų pažeidimus nustatė, o Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojams analogiškai apžiūrėjus balkoną nebuvo nustatytas remonto poreikis (Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 60-18-90). Teismas nevertino šios aplinkybės ir padarė nepagrįstą išvadą apie balkono būklę. Ieškovė, kaip profesionalus daugiabučio namo administratorius, kuriam keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, prieš atlikdama balkono remontą turėjo imtis reikiamų priemonių nustatyti ir užfiksuoti privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų pažeidimus, kad vėliau būtų galima patikrinti jų realumą. Ieškovė to nepadarė, todėl neįmanoma patikrinti, ar buvo privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų pažeidimų (balkonas nugriautas iki jo pagrindą sudarančios betoninės plokštės ir iš naujo pastatytas). Privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų pažeidimų neužfiksavimo neigiamos teisinės pasekmės turėtų tekti būtent ieškovei, nes priešingu atveju jai būtų sudarytos sąlygos aplaidžiai atlikti savo pareigas ir naudos gavėjų sąskaita atlikti darbus, kuriuos įstatymai nesuteikia teisės jam atlikti (CK 1.5 str.). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str. 178 str.). Dėl to sprendime nepagrįstai konstatuota, kad buvo įstatyme numatytas pagrindas atlikti balkono remontą. Ieškovei neįrodžius, kad buvo pažeisti privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai, ieškinys turėjo būti atmestas.

Dėl ieškovės atliktų balkono remonto darbų masto. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad visi UAB „Genrangovas“ atliktų darbų akte nurodyti remonto darbai buvo reikalingi, kad balkonas atitiktų jo projektui ir paskirčiai keliamus reikalavimus, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus ieškovės ir UAB „Genrangovas“ vadovo paaiškinimus, kurie vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti pateisinti prašomą priteisti sumą (CK 1.5 str.). Be to, ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs. Pradiniame ieškinyje buvo teigiama, kad remontas buvo daromas ištrupėjusiam tinkui sutvarkyti, o vėliau pradėta aiškinti, kad reikėjo atlikti ir kitus darbus, kurie paaiškėjo pradėjus darbus. Tačiau tada kyla klausimas, kodėl šie darbai buvo iš karto numatyti ieškovės gautuose pasiūlymuose (tariamai laimėjęs pasiūlymas yra identiškas atliktų darbų aktui), kurie galėjo būti sudaryti tik vizualiai apžiūrint balkoną (UAB „MK statyba“ ir UAB „Genrangovas“ vadovas parodė, kad balkonas buvo apžiūrėtas tik vizualiai). Ieškovė aiškino, kad rangovas remonto darbams atlikti parinktas laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai. Vadovaujantis Nuostatų 5.6 punktu, administratorius perka namui prižiūrėti reikalingas paslaugas ar darbus kainos apklausos arba konkurso būdu. 2008-09-02 gautų pasiūlymų protokolas liudija, kad UAB „MK statyba“ pasirinktas rangovu 2008-09-02 15 val. Liudytojų parodymai ir ieškovės su UAB „MK statyba“ sudaryto priedo Nr. 9 prie 2008-07-15 sutarties Nr. 81 punktas 4 liudija, kad remonto darbai buvo faktiškai pradėti 2008-09-01, t. y. prieš pasirenkant UAB „MK statyba“ rangovu. Tai rodo, kad kainų apklausa ar konkursas realiai nebuvo atlikti. Dokumentaliai įforminta kainų apklausa, siekiant sukurti jos tikrumo regimybę. Darbų pirkimo tvarkos nesilaikymas pažeidė atsakovų kaip naudos gavėjų interesus, nes dėl to galėjo išaugti darbų kaina. Apie tai liudija UAB „Skena“ ataskaita. Pradiniame ieškinyje taip pat aiškinama, kad visus darbus atliko UAB „Genrangovas“, tačiau vėliau pateikus įrodymus, kad remonto darbams atlikti buvo pasirinktas UAB „MK statyba“ ir kad UAB „Genrangovas“ dar nebuvo įsteigtas, kai buvo pradėti balkono remonto darbai (remontas pradėtas 2008-09-01, o UAB „Genrangovas“ įsteigtas 2008 m. lapkritį), ieškovė pripažino, kad balkono remontą pradėjo UAB „MK statyba“. Ieškovė nepaaiškino, kokius darbus atliko kiekviena iš minėtų įmonių. Į bylą yra pateiktos abiejų įmonių analogiškos sutartys su ieškove dėl balkono remonto, analogiški atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai ir analogiškos PVM sąskaitos faktūros. Už remonto darbus sumokėta tik UAB „Genrangovas“ pagal jo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nors ieškovė pripažino, kad dalį darbų atliko UAB „MK statyba“. Abiejų įmonių vadovas M. M. taip pat negalėjo paaiškinti, kokius darbus atliko kiekviena įmonė. Dėl to jų paaiškinimais negalima vadovautis. Be to, ieškovės paaiškinimai prieštarauja liudytojų parodymams. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai nurodė, kad vizualiai apžiūrėjus balkoną buvo neįmanoma nustatyti remonto darbų poreikio, tačiau kitaip nei vizualiai neapžiūrėję balkono 2008-09-02 gautų pasiūlymų įvertinimo protokolu jie UAB „MK statyba“ pasiūlymą (lokalinę sąmatą) pripažino geriausiai atitinkančiu reikalavimus. UAB „MK statyba“ ir UAB „Genrangovas“ vadovas M. M. aiškino, kad remonto darbų poreikis buvo nustatytas pradėjus darbus, nes vizualiai apžiūrint to nebuvo įmanoma padaryti, tačiau į bylą pateiktas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas yra identiškas pasiūlymui. Akivaizdu, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte užfiksuotas darbų mastas negalėjo būti nustatytas pradėjus balkono remontą. Be to, UAB „Skena“ atlikto balkono remonto dalinės ekspertizės akte Nr. 10-11/12, kuriuo teismas nepagrįstai nesivadovavo, nurodyta, kad dalis UAB „Genrangovas“ atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų statybos darbų negalėjo būti atlikta ir kad iš nurodytųjų atliktų darbų kiekiai neatitinka realiai atliktų darbų kiekio. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas abejoti aktą surašiusio asmens (A. Z.) kompetencija ar nešališkumu, byloje nėra jo išvadas paneigiančių įrodymų, o jo išvadų prieštaravimas suinteresuotų asmenų paaiškinimams negali būti pakankamu pagrindu jas atmesti (CK 1.5 str.); ieškovė nepasitelkė jokių asmenų su specialiom žiniom, kurie paneigtų A. Z. išvadas ir patvirtintų atliktų darbų akto pagrįstumą. Kadangi ieškovės ir UAB „Genrangovas“ paaiškinimai ir dokumentai yra nepatikimi, turėjo būti vadovaujamasi UAB „Skena“ atlikto balkono remonto dalinės ekspertizės aktu. Šiame akte nustatyta, kad remontuojant balkoną realiai buvo atlikta statybos darbų, kurių vertė 2.306,1 Lt. Akivaizdu, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad ieškovė faktiškai sumokėjo reikalaujamą priteisti sumą už balkono remonto darbus, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tie darbai faktiškai buvo atlikti. UAB „Skena“ dalinės ekspertizės akte Nr. 10-11/12 taip pat nurodyta, kad tam tikri UAB „Genrangovas“ atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbai buvo nereikalingi remontuojant ištrupėjusį tinką, kuris, kaip minėta, buvo vienintelis balkono defektas, kurio buvimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi buvo atlikti pertekliniai darbai. Teismo išvada, kad visi UAB „Genrangovas“ atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbai buvo reikalingi, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Dėl statybą leidžiančių dokumentų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo visus remonto darbams atlikti reikalingus leidimus bei kad nebuvo keičiamos pagrindinės balkono konstrukcijos, nes pagal liudytojų parodymus balkonas buvo nugriautas iki pagrindo plokštės. Byloje esančiame Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritoriniam padaliniui skirtame balkono remonto darbų plane neužsimenama apie mūrinių balkono turėklų griovimą iki pagrindo plokštės. Iš balkono remonto darbų plano galima spręsti, kad numatomus darbus ieškovė pateikė kaip paprastąjį remontą, nors faktiškai atliko kapitalinį remontą (iš naujo įrengė pagrindines balkono konstrukcijas). Kapitaliniam remontui atlikti buvo reikalingas statybos leidimas, todėl teismo išvados apie statybos darbų teisėtumą yra nepagrįstos.

Dėl remonto darbų kokybės. Teismas nepagrįstai teigia, kad balkono remontas buvo atliktas kokybiškai. Ieškovė nepateikė UAB „Skena“ dalinės ekspertizės akte Nr. 10-11/12 nurodytų remonto darbų trūkumų paneigiančių aplinkybių. Tai, kad gyventojai nesikreipė dėl remonto darbų kokybės į ieškovę, yra teisiškai nereikšminga, nes gyventojai, neturėdami specialių statybos mokslo žinių, negalėjo įvertinti remonto darbų kokybės. Be to, ieškovė, kaip administratorius, priimdama gyventojų naudai atliktus remonto darbus, turėjo patikrinti, ar darbai atlikti kokybiškai, tačiau ji šią pareigą atliko netinkamai, nes priėmė remonto darbus su trūkumais. Be to, ieškovė nesiėmė priemonių likviduoti remonto darbų broką, nors apie jį sužinojo iš šios bylos.

Dėl prievolės papildomai mokėti už balkono remontą nebuvimo. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi teisę reikalauti papildomai mokėti už šiuos darbus. Pirma, byloje esantys įrodymai liudija, kad vienintelis balkono trūkumas buvo nutrupėjęs balkono sienelių apsauginis tinkas. Nuostatų priede „Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašas“ (toliau - Sąrašas) 1 punkte nurodoma, jog į Sąrašą patenka nuo pastato konstrukcijų atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ar kitokių detalių bei dangų pašalinimas. Sąrašo 2 punkte nurodoma, jog į Sąrašą patenka iškritusių ar nulūžusių atskirų statybinių detalių (plytų, blokelių, įdėtinių detalių, žaibolaidžių, apdailos elementų ir kt.) įmūrijimas, privirinimas, prikalimas ar kitoks įtvirtinimas bendrojo naudojimo patalpose ir pastato išorėje. Ištrupėjusio tinko sutvarkymo darbai patenka į Sąrašą, todėl ieškovė negalėtų reikalauti papildomai mokėti už nutrupėjusio balkono sienelių apsauginio tinko remonto darbus, net jeigu jie būtų atlikti laikantis įstatymų reikalavimų. Teismo argumentas, kad vien pašalinant nutrupėjusį tinką ir iš naujo aptinkuojant balkoną nebūtų visiškai suremontuotas balkonas, yra visiškai nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kad prieš pradedant remonto darbus buvo nustatyti kiti trūkumai nei ištrupėjęs tinkas. Nepaisant to, buvo suplanuota nugriauti balkoną iki balkono pagrindo plokštės ir iš naujo pastatyti balkoną, t. y. buvo numatyta atliki nustatytiems trūkumams pašalinti nereikalingus darbus. Nereikalingų darbų atlikimas negali būti pagrindu netaikyti Sąrašo.

Visi šie argumentai patvirtina, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus arba iš vis jų nevertino ir todėl neteisingai išsprendė bylą. Jis išimtinai vadovavosi ieškovės paaiškinimais ir jos vienašališkai parengtais dokumentais, nors, atsižvelgiant į ieškovės nesąžiningą elgesį procese ir jos dokumentų prieštaravimą kitiems byloje esantiems įrodymams, nebuvo pagrindo jai vadovautis. Įrodymų visuma liudija, kad ieškovė, kaip administratorius, atliko savo pareigas aplaidžiai, nesilaikydama CK, Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų, ir tokiu būdu veikė prieš naudos gavėjų interesus. Dėl tokio jos elgesio šiai dienai yra neįmanoma patikrinti, ar iš tikrųjų buvo įstatyme numatytas pagrindas balkono remontui atlikti, neesant atitinkamo bendraturčių sprendimo, ir jeigu jis buvo, kokio masto remontas turėjo būti atliktas bei kokia būtų buvusi jo kaina. Ieškovės aplaidaus elgesio neigiamos pasekmės negali būti perkeltos naudos gavėjams (CK 1.5 str.), ieškovei nepateikus patikimų įrodymų apie savo veiksmų teisėtumą, ieškinys negali būti tenkinamas. Tai sudaro pagrindą sprendimui panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad atsakovai yra savininkai 1, 2, 3, 4 butų, esančių name, (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune (t. 1, b. l. 3-4, 101-102, t. 2, b. l. 3, b. l. 84-85). Ieškovė, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo NR.A-787 pagrindu buvusi paskirta minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore ir teikusi šias paslaugas iki 2009-05-04 perdavimo-priėmimo akto sudarymo (1 t., b. l. 5-6), už teikiamas administravimo eksploatavimo bei komunalines (teritorijos priežiūros) paslaugas skaičiavo administravimo mokestį, mokestį už pastatų techninę priežiūrą, šilumos sistemų priežiūrą bei namo teritorijos priežiūrą. Ieškovė, be atsakovų sutikimo atlikusi šio namo balkono remonto darbus už 7.647,5 Lt, įvertinusi atsakovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, prašė priteisti iš atsakovų išlaidas, patirtas atlikus balkono remonto darbus (t. 1, b. l. 36-39, 128-131, t. 2, 23-26, 105-108, t. 3, b. l. 127-132), šių išlaidų nelaikydama pastato techninės priežiūros išlaidomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d., Teismų praktika Nr. 32). Pagal CK 4.82 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., pagal kurią daline daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektais) inter alia yra bendrosios konstrukcijos, t. y. pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.).

Kolegija sutinka su ieškove, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo apmokėti išlaidas, kurios susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tačiau šios bylos atveju, kolegijos nuomone, ieškovė neįrodė, jog visa už balkono remonto darbus jos sumokėta 7.647,5 Lt suma buvo susijusi būtent su tokių išlaidų atlyginimu, t. y. su atlyginimu išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Administratoriui yra privalomi Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtinti „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 3, 4 ir 7.1 punktuose nurodoma, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (Nuostatų 5.5 p.). Šie reikalavimai nustatyti LR statybos įstatyme ir LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. STR 6 p. numatyta, jog statinys iš pasirinktų statybos produktų turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad, esant normalioms naudojimo sąlygoms, statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) per visą Reglamento priede nustatytą šio statinio gyvavimo trukmę. Šiuo atveju iš ieškovės nurodytų argumentų spręstina, jog, ieškovės nuomone, balkonas neatitiko būtent saugaus naudojimo reikalavimo.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas priskiriamas prie paprastojo administravimo (Nuostatų 3 p.), todėl jam taikomi CK 4.240, 4.242 ir 4.243 straipsnių reikalavimai, t. y. administratorius savo prievoles privalo vykdyti laikydamasis įstatymų ir administravimą nustatančio akto, apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Sisteminis minėtų teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, jog administratorius gali atlikti arba pirkti tik tuos darbus (paslaugas), kurių reikia Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytiems privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti.

Ieškovė nurodo, jog ieškovė 2008-05-13 atliko kasmetinę statinio (duomenys neskelbtini) g. 6 statinio apžiūrą, Statinio apžiūros aktu Nr. Viln 6-4 (t. 1, b. l. 42-48; 2 t., b. l. 29-35), pasirašytu V. J. (statybos inžinieriaus, statinio statybos techninės priežiūros vadovo) bei asistento D. G., 1.6 punkte konstatuodama, jog ,,nuo balkono horizontaliosios plokštės ir vertikalių mūro sienelių nutrupėjęs apsauginis tinkas, mūras sueižėjęs (žr. PRIEDAS 1-Viln 6-4, pav. 7 ir 8)“. Skiltyje ,,Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta ,,nuimti atšokusias balkono tinko ir mūro dalis, paruošti paviršių. Naudojant remontinį tinką, užtinkuoti nutrupėjusias vietas“. Tačiau pažymėtina, jog atsakovai į bylą pateikė ir kitą tos pačios dienos, to paties numerio ir tų pačių asmenų pasirašytą aktą (3 t., b. l. 5-10), kuris pačios ieškovės buvo perduotas atsakovams kartu su kitais dokumentais perduodant namo administravimą (3 t., b. l. 25), kuriame nėra punkto, susijusio su balkono apžiūra bei rekomenduojamais darbais defektams šalinti, bei kurio priede nėra dviejų nuotraukų (Nr. 7 ir Nr. 8) su nufotografuotu balkonu. Tai, kad įrašai, susiję su balkonu, bei balkono nuotraukos į jau sudarytą aktą įtraukti vėliau (labai tikėtina, siekiant pagrįsti šioje byloje reiškiamus reikalavimus ir neįvertinus naujajam administratoriui perduotų dokumentų), akivaizdu iš priedų numeracijos. Jeigu akte, kuris pačios ieškovės 2009-05-04 baigus namo administravimą buvo perduotas naujajam namo administratoriui (3 t., b. l. 5-10), priedai (t. y. ,,pav.“) sudėlioti tokia tvarka, kad jais būtų patogu remtis akto 3 skiltyje ,,Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“, t. y. iš eilės 6-7-8 (pvz., pozicija 1.4 ,,Stogeliai prie įėjimo į laiptinės“ paremta pav. 6, kita paskui einanti pozicija 1.5 ,,Priėjimo aikštelė prie laiptinės“ - pav. 7, o dar kita pozicija 1.6 ,,kaminai“ – pav. 8), tai akte, kuriuo šioje byloje remiasi ieškovė (t. 1, b. l. 42-48; 2 t., b. l. 29-35) priedai nurodomi ne eilės tvarka 6-9-7-8-10 (pvz., pozicija 1.4 ,,Stogeliai prie įėjimo į laiptinės“ paremta pav. 6, kita paskui einanti pozicija 1.5 ,,Priėjimo aikštelė prie laiptinės“ - pav. 9, o dar kita pozicija 1.6 ,,balkonai“ – pav. 7 ir 8, pozicija 1.7 ,,kaminai“ – pav. 10).

Ieškinyje nurodyta, jog 2008-05-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos atlikto patikrinimo metu buvo ,,prieita panašių išvadų“, o ieškovė (namo administratorius) buvo įpareigota ,,kuo skubiau organizuoti balkonų remonto darbus bei apie atliktus darbus informuoti atitinkamą statinių priežiūrą Kauno mieste atliekančią savivaldybės instituciją“. Bylos duomenys patvirtina, jog 2008-05-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos statinių naudojimo priežiūros vyriausioji specialistė A. L., dalyvaujant ieškovės techninės priežiūros vadybininkui J. G., kaip techniniam prižiūrėtojui, vizualiai apžiūrėjus daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) g. 6, Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte (1 t., b. l. 49-50) konstatavo, jog ,,metaliniai lakštai vietomis paveikti korozijos; išorinės sienos – plytų, iš lauko pusės tinkuotos, dalis fasado iš (duomenys neskelbtini) g. pusės nudažytas, kitoje namo dalyje vietomis atšokęs tinkas; stogelio virš įėjimo į laiptinę apskardinimas netvarkingas; nuo balkono sienelių nutrupėjęs vietomis apsauginis tinkas; nehermetiški ir surūdiję latakai ir lietvamzdžiai; elektros paskirstymo dėžutės netvarkingos, reikalinga įrengti naujas“, 4.3 punkte ,,Remonto būtinumas ir jo organizavimas“ nurodė, jog ,,trūkumai šalinami stebėjimų pagrindu“, bei suformulavo siūlymą /reikalavimą: 1) statinių techninę priežiūrą vykdyti (techninės priežiūros žurnalą pildyti, nuolatinius stebėjimus vykdyti, kasmetines ir neeilines apžiūras atlikti ir kt.) Statybos techniniame reglamente STR 01.12.07:2004, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose LR teisės aktuose ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka; 2) sudaryti metinius ir ilgalaikius pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto darbų ir jų finansinio aprūpinimo planus (STR 24 p.); 3) apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų įvykdymą informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Tirto valdymo departamento Turto skyriaus statinių naudojimo priežiūros poskyrį iki 2008-07-30.

Akivaizdu, jog ieškovė ieškinyje visiškai nepagrįstai nurodo, jog nurodytame 2008-05-22 Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte ji buvo įpareigota ,,kuo skubiau organizuoti balkonų remonto darbus bei apie atliktus darbus informuoti atitinkamą statinių priežiūrą Kauno mieste atliekančią savivaldybės instituciją“, kadangi šiame akte tokio įpareigojimo dėl skubių balkonų remonto darbų organizavimo nėra. Akivaizdu ir tai, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 2008-05-22 Akte ,,buvo prieita panašių išvadų“, kaip ir ieškovės 2008-05-13 Apžiūros akte, kadangi 2008-05-22 Akte apie sueižėjusį mūrą net neužsiminta. Be to, visiškai neteisi yra ieškovė, ieškinyje teigdama, jog ,,atlikus apžiūrą buvo padaryta išvada, kad apžiūrėti balkonai neatitinka privalomųjų statinių reikalavimų“, kadangi nei pačios ieškovės 2008-05-13 Apžiūros akte (t. 1, b. l. 42-44, 44-48), nei 2008-05-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos statinių naudojimo priežiūros Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte (1 t., b. l. 49-50) nekonstatuotas joks neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams.

Byloje ieškovė taip pat pateikė jos darbuotojų V. J. (statinio statybos techninės priežiūros vadovo), inžinieriaus D. G. ir administratoriaus vadybininko J. G. pasirašytą 2008-07-24 Statinio apžiūros aktą Viln-6 (3 t., b. l. 36-38), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune ,,dėl ilgalaikio atmosferinio poveikio balkonas yra stipriai aptrupėję(s). Vertikalių sienelių plytų mūras irstantis. Nuo horizontalių plokščių atšokęs tinkas, matosi metalinės laikančiosios sijos, kurios koroduoja“. Išvadoje nurodyta, jog balkonų būklės atitinka STR 1.12.012004 (,,Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“) išvardintus požymius. Tolesnei saugiai pastato eksploatacijai, vadovaujantis šio STR 2 punktu, ,,turi būti organizuojami skubūs remonto darbai“. ,,Balkonų g/b plokščių apsauginis sluoksnis suskilinėjęs po juo kaupiasi drėgmė. Balkonų vertikalių sienelių mūras gavo atvirus užšalimo–atšilimo ciklus, ko pasekoje pradėjo irti. Norint sustabdyti tolimesnį balkonų irimą rekomenduojama atlikti tokius darbus: seno tinko sluoksnio nuėmimas; pažeisto mūro plotus išvalyti nuo birių atraižų ir panaudojant restauracines statybines medžiagas sustabdyti tolimesnį balkonų irimo procesą. Atviras metalines balkonų konstrukcijas nuvalyti, jas padengti rūdžių surišėju ir antikorozinėmis medžiagomis; naujai įrengti balkonų viršutinę hidroizoliacinę dangą ir kraštų apskardinimus; balkonų apačias tinkuoti specialiu remontiniu skiediniu suteikiant jiems ankstesnę architektūrinę vertę. Vadovaujantis Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. Įsakymu Nr. A-788, kai atliekami darbai statinio konstrukcijos dalims suteikia naują vertę, tuomet už atliktus darbus turi būti apmokami iš namo bendrasavininkų lėšų.“

Kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog ir šiame pačios ieškovės darbuotojų surašytame 2008-07-24 Statinio apžiūros akte Viln-6 (3 t., b. l. 36-38) tarp rekomenduojamų atlikti darbų nėra numatyta visiško balkono aptvėrimo išardymo ir naujo aptvėrimo sumūrijimo iš keraminių blokelių. Be to, kadangi nesuinteresuotos institucijos (Kauno miesto savivaldybės administracijos statinių naudojimo priežiūros skyriaus) buvo konstatuota tik tai, jog nuo balkono sienelių vietomis buvo nutrupėjęs apsauginis tinkas, kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes dėl dviejų skirtingų 2008-05-13 Statinio apžiūros aktų Nr. Viln 6-4, kritiškai vertina ir tų pačių ieškovės darbuotojų surašytą 2008-07-24 Statinio apžiūros aktą Viln-6 bei jame konstatuotas aplinkybes, o taip pat ir liudytojais apklaustų šiuos aktus pasirašiusių ieškovės darbuotojų parodymus, kurie, beje, balkono būklę vertino apžiūrėję tik vizualiai ir neatlikę jokių papildomų jo būklės tyrimų. Pritartina apeliantams, jog ieškovė buvo suinteresuota šiuos dokumentus surašyti sau naudingu būdu (CK 1.5 str.). Kolegija visas šioje byloje iškilusias abejones vertina stipresniosios santykių šalies – ieškovės nenaudai, ir konstatuoja ieškovę neįrodžius aplinkybės, jog visa už balkono remonto darbus ieškovės sumokėta ir šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti 7.647,5 Lt suma – tai yra išlaidos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CPK 12 str. 178 str.). Kolegijos nuomone, balkono apsauginio tinko nutrupėjimas ir jo byrėjimas iš tiesų galėjo sukelti grėsmę praeiviams, tačiau tai nereiškia, jog šiuo atveju ieškovė (pastato administratorius) visus jos atliktus balkono remonto darbus (tame tarpe, pavyzdžiui, ir darbus siekiant užkirsi kelią tolimesniam balkono irimui; viso balkono aptvėrimo nuardymą iki balkono pamato bei naujo aptvėrimo sumūrijimą iš keraminių blokelių) turėjo teisėtą pagrindą atlikti nebūdama gavusi dėl to (tame tarpe ir dėl darbų kainos) atsakovų sutikimo. Ieškovė, kaip profesionalus daugiabučio namo administratorius, kuriam keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, prieš atlikdama balkono remontą turėjo imtis reikiamų priemonių nustatyti ir tinkamai užfiksuoti visus privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų pažeidimus, kad vėliau būtų galima patikrinti jų realumą. Ieškovei to nepadarius, šiuo metu neįmanoma patikrinti, ar buvo teisėtas pagrindas balkoną nugriauti iki jo pagrindą sudarančios betoninės plokštės ir iš naujo perstatyti. To neužfiksavimo neigiamos teisinės pasekmės turėtų tekti būtent ieškovei, nes priešingu atveju jai būtų sudarytos sąlygos aplaidžiai atlikti savo pareigas ir naudos gavėjų sąskaita atlikti darbus, kuriuos įstatymai nesuteikia teisės atlikti (CK 1.5 str.).

Nuostatų 8.10 punktas įsakmiai nurodo, jog administratorius privalo savo prievoles vykdyti tik patalpų savininkų interesais ir nenaudoti jam suteiktų teisių savo ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Nuostatų 8.1 punkte nurodoma, kad administratorius savo darbe privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina visiems asmenims bendrą pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atlikdamas arba pirkdamas tokius darbus (paslaugas), administratorius privalo įvertinti jų kainos ir kokybės santykį. Kainos ir kokybės santykio įvertinimas negali būti formalus (Nuostatų 5.5 p., 8.10 p., CK 1.5 str.), t. y. administratorius privalo įsitikinti, jog darbų (paslaugų) kaina atitinka tokių darbų (paslaugų) rinkos kainą. Tik laikantis šių reikalavimų patirtos išlaidos gali būti pripažintos išlaidomis namui išlaikyti ir išsaugoti, kurias privalo apmokėti butų ir kitų patalpų savininkai. Kitos nei nurodytos išlaidos gali atsirasti tik dėl administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo, todėl administratorius neturi teisės į jų atlyginimą. Priešingu atveju būtų įteisinta galimybė administratoriui nepaisyti gyventojų (naudos gavėjų) interesų ir pasipelnyti iš savo neteisėtų veiksmų, t. y. piktnaudžiauti teise.

Sutiktina su apeliantais, jog tam tikrais atvejais administratorius neturi teisės reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų atlyginti už tam tikrus priežiūros darbus, net jeigu jie buvo atlikti laikantis visų minėtų reikalavimų. Nuostatų priede „Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašas“ (toliau – Sąrašas) išvardinti darbai, kurių išlaidos padengiamos iš patalpų savininkų mėnesinių įmokų už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (Nuostatų 9.2 p., Sąrašo pastabų 1 p.). Sąrašo 1 punkte nurodoma, jog į Sąrašą patenka nuo pastato konstrukcijų atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ar kitokių detalių bei dangų pašalinimas. Sąrašo 2 punkte nurodoma, jog į Sąrašą patenka iškritusių ar nulūžusių atskirų statybinių detalių (plytų, blokelių, įdėtinių detalių, žaibolaidžių, apdailos elementų ir kt.) įmūrijimas, privirinimas, prikalimas ar kitoks įtvirtinimas bendrojo naudojimo patalpose ir pastato išorėje. Kadangi šiuo atveju, kaip nustatyta, ieškovė, turėdama pareigą užtikrinti saugų balkono naudojimą, atliko ne tik Sąrašo 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus (atitrūkusio tinko pašalinimą bei pažeisto mūro plotų išvalymą nuo birių atraižų), bet ir į Sąrašo 1 ir 2 punktus nepatenkančius kitus darbus, susijusius su tolimesnio balkono irimo sustabdymu ir jo atnaujinimu, atliko darbų kompleksą, statinio konstrukcijos dalims suteikdama naują vertę, akivaizdu, jog, vadovaujantis Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 Įsakymu Nr. A-788, šiuo atveju už atliktus darbus turi būti apmokama iš namo bendrasavininkų lėšų, o ne iš patalpų savininkų mėnesinių įmokų už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą.

Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visi UAB „Genrangovas“ atliktų darbų akte nurodyti remonto darbai buvo reikalingi, kad balkonas atitiktų jo projektui ir paskirčiai keliamus reikalavimus, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus ieškovės ir UAB „Genrangovas“ vadovo paaiškinimus, kurie vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti pateisinti prašomą priteisti sumą (CK 1.5 str.). Atkreiptinas dėmesys į ieškovės paaiškinimų nenuoseklumą. Pradiniame ieškinyje teigusi, jog remontas buvo daromas ištrupėjusiam tinkui sutvarkyti, vėliau ieškovė pradėjo aiškinti, kad reikėjo atlikti ir kitus darbus, paaiškėjusius pradėjus darbus. Tačiau, kaip matyti iš gautų pasiūlymų, kurie galėjo būti sudaryti tik vizualiai apžiūrint balkoną (UAB „MK statyba“ ir UAB „Genrangovas“ vadovas parodė, kad balkonas buvo apžiūrėtas tik vizualiai), juose šie darbai buvo iš karto numatyti (laimėjęs pasiūlymas yra identiškas atliktų darbų aktui). Ieškovė aiškino, kad rangovas remonto darbams atlikti parinktas laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai. Vadovaujantis Nuostatų 5.6 punktu, administratorius perka namui prižiūrėti reikalingas paslaugas ar darbus kainos apklausos arba konkurso būdu. 2008-09-02 gautų pasiūlymų protokolas liudija, kad UAB „MK statyba“ pasirinktas rangovu 2008-09-02 15 val. Liudytojų parodymai ir ieškovės su UAB „MK statyba“ sudaryto priedo Nr. 9 prie 2008-07-15 sutarties Nr. 81 punktas 4 liudija, kad remonto darbai buvo faktiškai pradėti 2008-09-01, t. y. prieš pasirenkant UAB „MK statyba“ rangovu. Tai, kolegijos nuomone, iš tiesų kelia abejonių dėl kainų apklausos realaus atlikimo bei patvirtina atsakovų abejones dėl tokiu būdu galėjusios išaugti darbų kainos, kurios nerealumą atsakovai įrodinėjo UAB „Skena“ ataskaita. Pradiniame ieškinyje taip pat aiškinama, kad visus darbus atliko UAB „Genrangovas“, tačiau vėliau atsakovams pateikus įrodymus, kad remonto darbams atlikti buvo pasirinktas UAB „MK statyba“ ir kad UAB „Genrangovas“ dar nebuvo įsteigtas, kai buvo pradėti balkono remonto darbai (remontas pradėtas 2008-09-01, o UAB „Genrangovas“ įsteigtas 2008 m. lapkritį), ieškovė pripažino, kad balkono remontą pradėjo UAB „MK statyba“, nors ir nepaaiškino, kokius darbus atliko kiekviena iš minėtų įmonių. Į bylą yra pateiktos abiejų įmonių analogiškos sutartys su ieškove dėl balkono remonto, analogiški atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai ir analogiškos PVM sąskaitos faktūros. Už remonto darbus sumokėta tik UAB „Genrangovas“ pagal jo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nors ieškovė pripažino, kad dalį darbų atliko UAB „MK statyba“. Abiejų įmonių vadovas M. M. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti, kokius darbus atliko kiekviena įmonė. Be to, ieškovės paaiškinimai prieštarauja liudytojų parodymams. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai nurodė, kad vizualiai apžiūrėjus balkoną buvo neįmanoma nustatyti remonto darbų poreikio, tačiau kitaip nei vizualiai neapžiūrėję balkono 2008-09-02 gautų pasiūlymų įvertinimo protokolu jie UAB „MK statyba“ pasiūlymą (lokalinę sąmatą) pripažino geriausiai atitinkančiu reikalavimus. UAB „MK statyba“ ir UAB „Genrangovas“ vadovas M. M. aiškino, kad remonto darbų poreikis buvo nustatytas pradėjus darbus, nes vizualiai apžiūrint to nebuvo įmanoma padaryti, tačiau į bylą pateiktas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas yra identiškas pasiūlymui. Akivaizdu, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte užfiksuotas darbų mastas negalėjo būti nustatytas pradėjus balkono remontą.

Tačiau kolegija, nors ir nesutikdama su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų, taip pat nesutinka ir su apeliantų teiginiais dėl ieškinio visiško atmetimo. Atsakovai neginčijo, jog balkono remonto darbai faktiškai atlikti, apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovės atlikto darbo rezultatais naudojasi. Nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu ir išsakė savo argumentus dėl to, jog balkono remontas buvo atliktas negavus tam reikalingų leidimų (kuriuos kolegija atmeta kaip nepagrįstu, nesant surašyto dėl to savavališko statybos akto), tačiau pažymėtina, jog atsakovai faktiškai naudojasi ir sutinka toliau naudotis suremontuotu balkonu, byloje nereiškę reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (balkono atstatymo į pirmykštę padėtį). Be to, patys atsakovai yra pateikę į bylą UAB „Skena“ atlikto balkono remonto dalinės ekspertizės aktą Nr. 10-11/12 (kuriuo apeliaciniame skunde prašo vadovautis), patvirtinantį, jog remontuojant balkoną realiai buvo atlikta statybos darbų, kurių vertė 2.306,1 Lt. Vadinasi, atsakovai pripažįsta, jog ieškovė jų naudai per trečiuosius asmenis yra atlikusi darbų už 2.306,1 Lt, kurių atsakovai nėra sumokėję. Nors atsakovai ir teigė, jog ne visi atlikti darbai buvo būtini, tačiau akivaizdu, jog dėl atliktų darbų jų nuosavybė tapo vertingesnė. Apeliantų argumentų dėl netinkamos atliktų darbų kokybės kolegija nevertina, nes tai, kaip savarankiško teisinio ginčo objektas, išeitų už šioje byloje pareikšto nagrinėjamo ieškinio ribų, o pretenzijos darbus nekokybiškai atlikusiems asmenims reiškiamos įstatymo nustatyta tvarka.

Esant tokiai situacijai, kolegijos nuomone, sąžininga, teisinga ir protinga CK 1.5 str.) priteisti iš atsakovų tik tokią atliktų darbų vertę, kurią patys atsakovai pripažino esant atliktą, t. y. pagal UAB „Skena“ atlikto balkono remonto dalinės ekspertizės akto Nr. 10-11/12 lokalinę sąmatą S001. Nors byloje ir nėra duomenų, jog, surašant šį aktą praėjus 2 metams po faktinio darbų atlikimo, buvo išreikalauta visa remonto darbų techninė dokumentacija, jog buvo apklausti asmenys, tiesiogiai vykdę darbus ar dalyvavę darbų priėmimo procedūroje, tačiau kolegija dėl prieš tai jau minėtų aplinkybių, susijusių su pačios ieškovės savalaikiu pareigų neatlikimu, taip pat atsižvelgdama į tai, jog ieškovė nepasitelkė jokių asmenų su specialiom žiniom, kurie paneigtų A. Z. išvadas ir patvirtintų atliktų darbų akto pagrįstumą, teismo ekspertizės skirti neprašė, abejones dėl teisingos atliktų darbų kainos vertina ieškovės nenaudai ir vadovaujasi būtent atsakovų pateiktu aktu.

Visi šie argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir todėl neteisingai išsprendė bylą, išimtinai vadovavęsis vien ieškovės paaiškinimais ir jos vienašališkai parengtais dokumentais bei jos liudytojų parodymais, nors, atsižvelgiant į ieškovės nevisiškai sąžiningą elgesį procese ir jos dokumentų prieštaravimą kitiems byloje esantiems įrodymams, nebuvo pagrindo jais vadovautis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str. 1 d.) ir ieškovei už balkono remonto darbus priteistina iš atsakovų, proporcingai jų valdomos nuosavybės daliai: L. G. (kuriam priklauso 51,9 procentai nuosavybės (3.969,09 x 100 / 7.647,5)) 1.196,9 Lt (2.306,1 x 51,9 /100), S. G. (kuriai priklauso 12,16 procentai nuosavybės (929,65 x 100 / 7.647,5)) 280,42 Lt (2.306,1 x 12,16 /100), R. G. (kuriai priklauso 23,34 procentai nuosavybės (1.785,01 x 100 / 7.647,5)) 538,24 Lt (2.306,1 x 23,34 /100) ir uždarosios akcinės bendrovės „Fantėjas“ (kuriai priklauso 12,6 procentai nuosavybės (963,74 x 100 / 7.647,5)) 290,6 Lt (2.306,1 x 12,6 /100) bei atitinkamai iš atsakovų L. G., S. G. ir R. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-15) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fantėjas“ yra priteistos ieškovės prašytos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos bei ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nors tai ir galėtų būti vertinama kaip rašymo apsirikimas, tačiau dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ieškovė į teismą nesikreipė. Kolegija, atsižvelgdama į tai bei negalėdama pasunkinti apeliantės padėties (CPK 313 str.), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fantėjas“ nepriteisia 6 procentų dydžio procesinių palūkanų bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Be to, kolegija atitinkamai sumažina iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai patenkinti apytiksliai 30 procentų, iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidos taip pat sumažintinos, priteisiant 3 proc. žyminio mokesčio nuo patenkintos sumos (bet ne mažiau kaip 30 procentų ieškovės sumokėto indeksuoto minimalaus 65 Lt žyminio mokesčio, t. y. ne mažiau kaip 20 Lt) bei atitinkamai už registrų išrašus priteistas sumas bei valstybei iš L. G. priteistas pašto išlaidų sumažinant iki 30 proc. dydžio, o iš kitų atsakovų nepriteisiant visiškai (nes jos mažesnės kaip 10 Lt) (CPK 93 str. 2 ir 5 d.). Be to, sprendimą pakeitus, priteistina iš ieškovės valstybei 70 procentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 82 Lt (CPK 88 str. 3 p.)..

Be to, iš ieškovės, pralaimėjusios apeliaciją apytiksliai 70 procentų, apeliantams priteistina 160 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ (j. a. k. 149650823) 1.196,9 Lt skolą už balkono remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 35,9 Lt žyminio mokesčio bei 2,67 Lt už registrų išrašus.

Priteisti iš atsakovės S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ (j. a. k. 149650823) 280,42 Lt skolą už balkono remontą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-15) iki visiško sprendimo įvykdymo, 20 Lt žyminio mokesčio bei 3,35 Lt už registrų išrašus.

Priteisti iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ (j. a. k. 149650823) 538,24 Lt skolą už balkono remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-15) iki visiško sprendimo įvykdymo, 20 Lt žyminio mokesčio bei 1,8 Lt už registrų išrašus.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fantėjas“ (j. a. k. 134863566) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ (j. a. k. 149650823) 290,6 Lt skolą už balkono remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-15) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ (j. a. k. 149650823) valstybei 82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ (j. a. k. 149650823) apeliantams uždarajai akcinei bendrovei „Fantėjas“, L. G., R. G. ir S. G. 160 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.