Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovei M. R., atsakovų atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams A. R. ir M. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. palaikė ieškinį ir prašė teismo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog M. R. yra automobilio savininkė, todėl atsako už didesnio pavojaus šaltinio žalą. Jeigu nebūtų davusi automobilio, tai nebūtų žalos. Ji sudarė sąlygas pasinaudoti padidinto pavojaus šaltiniu. Prašomos priteisti 1,45 eurų pašto išlaidos susidarė šioje byloje, nes gavęs teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, išsiuntė teismui patikslintą ieškinį. Tomis dienomis kai teko vykti į teismą, prokuratūrą ir policiją, jis dirbo. Jo darbo vieta yra Subačiaus g. 21, Vilniuje, ir atstumas nuo darbo iki namų yra 38 km. Jo darbo laikas yra nuo 7:45 val. iki 16:45 val. Procesiniai veiksmais, kuriuose dalyvavo neužtruko ilgiau nei darbo laikas. Jo patirta neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, paniekinimu, nepatogumais, pažeminimas. Nesikreipė į medikus ar psichologus. Neturtinės žalos dydį pasirinko iš teismų praktikos. Davė parodymus ikiteisminio, jog reagavo ramiai, nes nepasimetė, bet tai jam buvo nemalonu ir niekas anksčiau jo taip nevadino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti atsakovas A. R. 2016 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas įsiteisėjusiajam nuosprendyje nustatė, jog A. R., būdamas neblaivus, 2014 m. spalio 31 d., apie 7.40 val., viešoje vietoje, Subačiaus g. , Vilniuje, įžeidinėjo nukentėjusįjį V. K., keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu ir psichologiniu susidorojimu, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasindamas demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8. Ieškovas pareikštame ieškinyje prašė jo nurodytą žalą priteisti solidariai iš abejų atsakovų. Atsakovės M. R. atsakomybę grindė tuo, jog jai nuosavybės teise priklauso automobilis Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ji kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja privalo solidariai atlyginti padarytą žalą. Iš teismui pateiktame 2016 m. sausio 29 d. nuosprendyje ir ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovas A. R. būdamas neblaivus vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį apgadindamas kito asmens, o ne ieškovo automobilį. Po eismo įvykio A. R. įvykdė nusikalstamą veiką dėl kurios žalos padarymo ieškovas šioje byloje pareiškė ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovo prašoma priteisti žala buvo padaryta ne didesnio pavojaus šaltinio (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), o nusikalstamais A. R. veiksmais, todėl ieškovo pareikštas ieškinys atsakovei M. R., kaip transporto priemonės savininkei, yra nepagrįstas ir šioje dalyje atmetamas. Ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės už padarytą žalą netaikytina šioje byloje, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės, kadangi paminėtose nutartyse buvo vertinama atsakomybė kai žala atsiranda dėl eismo įvykio, o nagrinėjamu atveju dėl po eismo įvykio padaryto nusikalimo. Vertinant ieškovo pareikšto ieškinio atsakovei M. R. pagrįstumą pažymėtina ir tai, jog ieškovo nurodyti jos veiksmai – transporto priemonės perdavimas A. R., kuris po sukelto eismo įvykio įvykdė nusikaltimą, nelaikytini M. R. veiksmų rezultatu, t.y. nėra tiesioginio priežastinio tarp jos veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas priežastinis ryšis, jog atsakovei M. R. neperleidus atsakovui A. R. automobilio nebūtų įvykęs eismo įvykis, o neįvykus eismo įvykiui A. R. nebūtų padaręs nusikaltimo ir nebūtų atsiradusi ieškovui žala, laikytinas netiesioginiu ir teisiškai nereikšmingu.

9. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 0,42 eurų išlaidos ikiteisminio tyrimo kopijų padarymui ir 1,45 eurų išlaidas procesinių dokumentų siuntimo į teismą šalinant ieškinio trūkumus. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu pripažino ieškovo patirtas 0,42 eurų išlaidas dokumentų kopijų darymui, nurodydamas, jog jos turėtų būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis ir nesutiko su reikalavimu priteisti 1,45 eurų pašto išlaidas, nes jos atsirado atsakovui šalinant jo padarytas klaidas. Byloje pateiktas 2015-05-14 pinigų priėmimo kvitas (b.l. 38) ir kvitas (b.l. 79) patvirtina, jog ieškovas paryrė 0,42 eurų išlaidas už ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų darymą ir 1,45 eurų išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą į teismą šioje civilinėje byloje. Teismas įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus laiko, jog šios jo patirtos 1,87 eurų išlaidos turi būti priskiriamos ne prie žalos, o prie ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 9 punktas), kurios paskirstomos CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka.

10. Ieškovas prašė priteisti jo patirtą turtinę žalą – jo darbo dienos vidurkio sumą sumažintą per pusę, nes dėl būtinybės vykti į policijos įstaigą, prokuratūrą, teismą, jis buvo pusdieniui išvykęs iš darbo negalėjo užsidirbti daugiau pinigų. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog dėl jo būtinybės dalyvauti teisėsaugos institucijų atliekamose procesiniuose veiksmuose ir nebuvimo darbe, jam nebuvo sumažintas darbo užmokestis, visi procesiniai veiksmai buvo atliekami darbo metu. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog turėjo realią galimybę gauti papildomas lėšas. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti žalą, kurią sudaro darbo dienos vidurkio suma sumažinta per pusę (187,87 eurų), nes dėl būtinybės išvykti iš darbo ir dalyvauti teisėsaugos institucijų atliekamuose procedūrose jam nebuvo sumažintas darbo užmokestis, visi procesiniai veiksmai buvo atliekami ieškovo darbo laiku, o po darbo ieškovas galėjo užsiimti papildoma veikla ir gauti papildomas pajamas. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas dėl 187,87 eurų žalos atlyginimo netenkinamas.

11. Ieškovas prašė priteisti patirtas kelionės išlaidas, kurias pagal pateiktus įrodymus ir atliktus apskaičiavimus sudaro 47,63 eurų. Šias patirtas išlaidas grindė kuro išlaidomis dėl būtinybės važiuoti iš namų į teisėsaugos institucijas ir atgal į namus. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog tomis dienomis, kai reikėjo važiuoti į teisėsaugos institucijas, jis dirbo Subačiaus g. 21, Vilniuje, ir kartais į teisėsaugos institucija važiavo iš namų, o vėliau nuvažiuodavo į darbą, arba iš darbo ir vėliau grįždavo namo, atstumas tarp jo darbovietė ir namų į vieną pusę sudaro 38 km. Šios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas gyvendamas (duomenys neskelbtini), kiekvieną procesinių veiksmų teisėsaugos institucijose atlikimo dieną, turėjo važiuoti į Vilniaus mieste Subačiaus g. 21, esantį darbą ir grįžti atgal namo ir toks jo važiavimo atstumas sudarė 76 km, t.y. šiomis dienomis nepaisant būtinybės vykti į teisėsaugos institucijas, ieškovas patirdavo 76 km važiavimo į darbą išlaidas. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, jog atstumas, pagal kurį skaičiavo patirtas išlaidas, nuo namų (į abi puses) iki policijos įstaigos yra 66 km, prokuratūros – 59,2 km, teismo – 44,6 km. Šios faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog teisėsaugos institucijų buvimo vietos Vilniaus mieste, yra mažesniu atstumu nuo ieškovo namų nei jo darbas ir žinant jų išsidėstymą iš esmės yra pakeliui važiuojant į darbą arba pasirenkant iš dalies kitokį važiavimo maršrutą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių pagrindžiančių kiek pailgėjo jo važiavimo iš darbo namo ar atvirkščiai maršrutas kai teko dar užvažiuoti į teisėsaugos institucijas. Dėl šių priežasčių teismas laiko ieškovo reikalavimą priteisti kelionės išlaidas nepagrįstu ir jo netenkina.

12. Ieškovas reikalavimą dėl 4 800,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo grindžia atsakovo A. R. įvykdytu nusikaltimu, todėl vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalis jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje patirtą neturtinę žalą ieškovas grindė, tuo jos patyrė dvasinius išgyvenimus, nuolat patiria stresą ir baimę jaučiasi nesaugus. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškinimo, jog jo patirta neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, paniekinimu, nepatogumais, pažeminimu. Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas A. R. įžeidinėjo ieškovą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu ir psichologiniu susidorojimu. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog nesikreipė į gydytojus ar psichologus bei pripažino, jog yra pareigūnas dirbantis Kalėjimų departamente ir yra dirbęs ilgą laiką su nuteistais, todėl įvertinęs šias aplinkybes, atsakovo atliktų veiksmų pobūdį, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės apie atsakovo atliktus veiksmus įžeidinėjant ieškovą, keikimąsi necenzūriniais žodžiais, grasinimą fiziniu ir psichologiniu susidorojimu, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka leidžia daryti išvadą, jog ieškovas patyrė pažeminimą, paniekinimą, nepatogumus, kas laikytina ieškovo patirta neturtine žala.

14. Atsakovo atlikti nusikalstami veiksmai papildomai sukėlė ieškovui nepatogumus, nes ieškovas turėjo dalyvauti procesiniuose veiksmuose, vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą, teismą ir tokiu būdu išvykti iš darbo ir šie ieškovo patirti nepatogumai vertinami ieškovo patirta neturtine žala.

15. Atsakovo atstovo teismui pateikti įrodymai apie atsakovo turimus du nepilnamečius vaikus (b.l. 47-48) ir šių vaikų motinai J. R. nustatytą terminuotą 55 proc. darbingumo lygį (b.l. 119), neleidžia teismui daryti jokių išvadų apie atsakovo A. R. sunkią turtinę padėtį.

16. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes ir tai, jog nusikalstamą veiką atsakovas įvykdė tyčia, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas ieškovo patirtą neturtinę žala įvertina 200 eurų dydžiu (CK 6.250 straipsnis) ir ją priteisia iš atsakovo A. R..

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

17. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimis ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo A. R. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

18. Ieškovas pateikdamas ieškinį teismui, kurio suma 5 000 eurų, buvo atleistas nuo 150 eurų dydžio žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendimo 9 punkte teismas padarė išvadą, apie ieškovo patirtas 1,87 eurų bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsakovai teismo prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių pagrindimui pateikė dvi advokato padėjėjo Vaido Poplovuchino išrašytas sąskaitas – faktūras 1 200 eurų sumai. Advokato padėjėjo išdarytos dvi sąskaitos – faktūros, kuriuose netgi nenurodyta jų apmokėjimo data ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikus įrodymų apie šių sąskaitų apmokėjimą, t.y. įrodymų apie atsakovų realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, nelaikytini tinkamais įrodymais apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalies).

20. Kadangi ieškovo patirtos 1,87 eurų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl patikslinto civilinio ieškinio išsiuntimo į teismą ir dokumentų kopijų padarymo, iš ieškovo pareikštų reikalavimų 5000 eurų reikalavimų buvo patenkinti reikalavimai tik dėl 200 eurų , todėl proporcingai paskirsčius šias bylinėjimosi išlaidas susidarytų ieškovui tenkinamų reikalavimų suma labai nedidelė. Įvertinęs, jog papildomos pašto išlaidos šioje byloje atsirado dėl ieškovo netinkamai parengto ieškinio, tai teismas nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyto proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nepriteisia iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

21. Kadangi ieškovas reiškė reikalavimus, kurių suma sudaro 5 000 eurų, o teismas ieškovo reikalavimus patenkino tik iš dalies ir tik dėl vieno atsakovo dėl 200 eurų, iš atsakovo priteisiamas 6 eurų dydžio žyminis mokestis proporcingas nuo patenkintų reikalavimų, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

22. Byloje susidarė 4,58 eurų pašto išlaidos. Kadangi ieškovas reiškė reikalavimus, kurių suma sudaro 5 000 eurų, o teismas ieškovo reikalavimus patenkino tik iš dalies ir tik dėl vieno atsakovo dėl 200 eurų, jų didžiausią dalis susidarė dėl to, jog atsakovams nepavyko įteikti procesinių dokumentų, tai teismas nukrypsta nuo CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatyto proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias išlaidas paskirto šalims lygiomis dalimis. Kadangi iš šalių priteistina 2,29 eurų dydžio pašto išlaidų suma yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis), tai šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 200 eurų neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas už priteistą sumą nuo 2016-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 6,00 eurų dydžio žyminį mokestį valstybės naudai.

Netenkinti atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.