- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-614-349-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Arnoldas Šukaitis (pran.), Evaldas Vanagas
- Atsakovas
- S. B.
- Civilinis ieškovas
- R. L.
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Evaldo Vanago,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka baudžiamojoje byloje Nr. 1A-306-349/2008 išnagrinėjo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. civilinį ieškinį atsakovui S. B. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-306-349/2008 nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas R. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš nuteistojo S. B. 207 887,14 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui, penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
R. L. nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. priėmė nuosprendį, kuriuo panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendį dalyje dėl S. B. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo S. B. pripažino kaltu pagal BK 300 str. 1 d., 187 str. 2 d. Taip pat teismas pripažino R. L. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, perduodant klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeitė ir nuteistojo S. B. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ieškovas reiškia ieškinį S. B. dėl nusikaltimu padarytų nuostolių atlyginimo.
Ieškovas R. L. privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono metu įsigijo turtą – dvi fermas su priestatu, kuriam 1992 m. rugsėjo 29 d. buvo išduotas Laikinas nuosavybės teisės liudijimas. Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad aplinkybė, jog buvo išduotas tik Laikinas nuosavybės teisės liudijimas, neduoda pagrindo abejonei dėl turto nuosavybės. Be to Laikinasis nuosavybės teisės liudijimas yra pagrindas nuosavybės teisėms į įgytus pastatus įregistruoti. Vadovaujantis VĮ Registrų centras išduotu pažymėjimu, R. L. nuosavybės teise priklauso karvidė, kurios unikalus Nr. 4400-1701-0483, kita karvidė bei kiti statiniai, esantys Rodų II k., Panevėžio r.
Civilinė atsakomybė asmeniui kyla tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.), priežastiniam ryšiui (CK 6.247 str.), kaltei ( CK 6.248 str.) ir žalai (nuostoliams) (CK 6.249 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti ir pripažinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo S. B. už savo padarytus neteisėtus veiksmus buvo nuteistas. Teismo priimtas nuosprendis turi res judicata galią, todėl jame konstatuoti faktai ir aplinkybės laikomi nustatytais ir jų šalys kitoje byloje ginčyti negali. Taip pat teismo priimtu nuosprendžiu nustatytas ir priežastinis ryšys tarp S. B. neteisėtų veiksmų bei R. L. patirtos žalos. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad „išardžius dvi fermas su priestatu: išmontavus gelžbetonines perdengimo plokštes bei išorines sienas, buvo sunaikintas svetimas turtas. Vėl nesumontavus sieninių plokščių, neuždėjus perdengimo plokščių, negalima naudoti šių statinių kaip pastatų. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo atmesti ar kritiškai vertinti lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, reikalingas medžiagas, išlaidų aprašymus, reikalingus atstatyti sunaikintą turtą, todėl ja remiamasi nustatant svetimo turto sunaikinimo pasekmes“. Taip pat priimtame nuosprendyje R. L. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, taigi civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys laikytini įrodytais. Be to, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu laikytinas nustatytu ir žalos atsiradimo faktas, nes Panevėžio apygardos teismas pripažino R. L. teisę į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka. CPK 182 str. 3 p. numato, jog nebereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tai yra prejudiciniai faktai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog negalima tiksliai apskaičiuoti padarytos žalos dydžio, nes tam reikalinga papildoma informacija. Ieškinio dydį dėl žalos atlyginimo teismas nurodė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pagal VĮ Registrų centras pateiktame nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodytus duomenis, pastato-karvidės, kurios unikalus Nr. 4400-1701-0483, vidutinė rinkos vertė yra 35 800 Lt, t. y. mažesnė kaina nei reikalaujama padarytos žalos atlyginimo suma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pastato-karvidės vidutinė rinkos vertė yra nurodyta jau po nusikalstamos veikos ir nuostolių padarymo (2008-11-07 duomenimis), todėl ir vertė paskaičiuota jau įvertinus padarytus nuostolius, pagal esamą situaciją išrašo-pažymėjimo pateikimo dieną. Pastato vidutinė rinkos vertė iki žalos padarymo nebuvo žinoma, todėl apskaičiuoti vidutinės rinkos vertės pokyčio neįmanoma. Tokiu atveju, ieškovo nuomone, reikia remtis turto atstatymo darbų kaina. Ši suma laikytina dėl S. B. neteisėtų nusikalstamų veiksmų R. L. patirta žala. Iš statytojo UAB „Šneka“ parengtos 2006-09-29 lokalinės sąmatos matyti, jog karvidės atkuriamųjų darbų vertė yra 207 887,14 Lt, t. y. tokios sumos reikia trūkstamoms medžiagoms įsigyti ir statiniams atstatyti, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį. Panevėžio apygardos teismas abejojo dėl minėtoje lokalinėje sąmatoje nurodytos statybinių medžiagų – sieninių plokščių bei perdangos plokščių vertės, kadangi bylos duomenimis, dalis medžiagų buvo išvežtos ir saugomos, todėl jas reikia pargabenti atgal ir jas bus galima panaudoti atstatant statinius. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad šios statybinės medžiagos buvo tinkamai išsaugotos ir yra tinkamos naudoti, nėra. Dėl šios priežasties ieškovui medžiagų vertė taip pat turi būti atlyginta.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato penkių procentų dydžio metines palūkanas. Todėl atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo privalo mokėti ieškovui už priteistą sumą penkių procentų dydžio metines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti dėl savininko nesugebėjimo valdyti neteisėtai įsigytą turtą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė 1992 m. įsigyto nekilnojamojo turto identifikavimo duomenų, įsigytų pastatų registro tarnyboje neįregistravo. Be to, nėra duomenų iš policijos apie grobstymus šiame objekte, iš aplinkos apsaugos agentūros – apie gamtai padarytą žalą. Jis (S. B.) jokio turto nepardavinėjo, o visa kaltė tenka pastatus nupirkusiems asmenims.
Teismo posėdyje atsakovas S. B. pareikšto ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, todėl ir neprivalo atlyginti padarytos žalos. Turtas, dėl kurio sunaikinimo jis apkaltintas, nebuvo registruotas. R. L. nėra teisėtas turto savininkas. Pastatai iki pardavimo nebuvo įvertinti. Kartu mano, jog pareikštas ieškinys yra aiškiai per didelis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi padarytais nuosprendžio pakeitimais nustatyta, kad S. B. 2006 m. liepos 31 d., neturėdamas tam įgaliojimų, neteisėtai, remdamasis jo suklastotais dokumentais, t. y. ŽŪB „Nevirupis“ likvidacinės komisijos pajininkų, kuriems perduodama „sandėlis „Angaras“, naftos bazė, garažas, plūgas“ sąrašo kopija, išduota 2005 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos archyvo A. P., ir 2006 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, pardavęs V. K. nusigriovimui dvi fermas su priestatu, esančias II Rodų k., Panevėžio r., priklausančias R. L., laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 31 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d., panaudodamas kitus asmenis kaip įrankius: V. K. ir R. P., kurie apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, tyčia, išardydamas dvi fermas su priestatu, sunaikino svetimą – R. L. priklausantį turtą. Už šią nusikalstamą veiką S. B. pripažintas kaltu ir nubaustas. CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus, kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šiuo atveju už ieškovui padarytą turtinę žalą turi atlyginti nusikalstamą veiką padaręs asmuo, t. y. S. B.. Byloje yra duomenys, kad sunaikinto turto savininkas buvo ieškovas. Civilinėje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Todėl nagrinėdamas civilinę bylą teismas neprivalo iš naujo nustatyti nuosprendžiu konstatuotų nuteistojo S. B. padarytų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisnių pasekmių, kuriais ieškovui padaryta žala ir atsirado nuostoliai.
Savo ieškininius reikalavimus ieškovas grindžia UAB „Šneka“ sudaryta lokaline sąmata, kurioje nurodyta statybinių medžiagų kaina, montavimo darbų kaina bei kitos išlaidos, būtinos atstatyti sunaikintą turtą. Bylos duomenimis, V. K., nusipirkęs iš S. B. nusigriovimui dvi fermas su priestatu, kurios nekilnojamojo turto registre įvardintos karvide, unikalus Nr. 4400-1701-0483, jas pardavė R. P., kuris pastatus išardė ir dalį statybinių medžiagų – sieninių bei perdenginio (denginio) plokščių ir kitas – išvežė į Baravykų k., Šilalės r., dalis jų liko Rodų II k., Panevėžio r. Jau Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje buvo nurodyta, kad besąlygiškai remtis lokaline sąmata negalima, nes neįvertinta, jog statybinės medžiagos yra natūroje. Dalis perdengimo plokščių naudojimui nebetinkamos, tačiau tai nėra S. B. kaltė, nes nukentėjusysis V. K. jau baudžiamojoje byloje buvo nurodęs, kad perkamų fermų perdenginis vietomis jau buvo įgriuvęs, nes fermų statybos buvo nebaigtos – nebuvo uždengtas stogas. Tačiau S. B. neprivalo atlyginti žalos, dėl kurios nėra jo kaltės. Tačiau teismas mano, kad kitoje dalyje žalą padaręs asmuo privalo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, t. y. atlyginti išlaidas, susijusias su sieninių plokščių montavimu – 14949,58 Lt, perdenginio montavimu – 8105,05 Lt, tam reikalingų papildomų mechanizmų verte – 362,29 Lt, statybvietės darbuotojų darbo užmokesčiu – 2188,83 Lt, nuo darbo užmokesčio skaičiuojamomis pridėtinėmis ir socialinio draudimo išlaidomis – atitinkamai 5693,49 Lt ir 4600,72 Lt bei kitomis išlaidomis – 4587,15 Lt, iš viso 40 487,11 Lt. Tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo į atlygintinos žalos dydį skaičiuoti lokalinėje sąmatoje nurodytus 5 procentus pelno bei 18 procentų pridėtinės vertės mokesčio, nes byloje nėra duomenų apie konkrečią rangos sutartį dėl karvidės atstatymo – tai nėra tiesioginiai ir realūs nuostoliai (CK 6.249 str., 6.251 str. 2 d.).
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti penkių procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo rašymas iš atsakovų priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Ieškovo R. L. ieškinį atsakovui S. B. tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimui 40 487 (keturiasdešimt tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis) litus 11 centų.
Priteisti R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) penkis procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą – 40 487,11 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2006 m. rugsėjo 18 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teisme.