- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-26
- Bylos Nr.
- N-444-1036-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnė 2005 m. spalio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. R., UAB „Paslaugų pasaulis“ direktoriui, už tai, kad jis pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį, leisdamas dirbti įmonėje G. V., nesudaręs su ja darbo sutarties. A. R. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2006 m. vasario 15 d. nutarimu A. R. pripažino kaltu dėl minėto pažeidimo padarymo ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 5000 litų baudą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. V. 2003 m. rugpjūčio 25 d. buvo įregistruota Vilniaus darbo biržoje, 2005 m. rugpjūčio 26 d. jai išduota rekomendacija įsidarbinti UAB „Paslaugų pasaulis“ pašto pasiuntine. Teisme apklausti liudytojai R. J., P. V., A. V., E. A., R. P. patvirtino aplinkybes, jog bendraujant su G. V., ji pasakojo apie tai, kad įsidarbino kurjere, minėjo darbo užmokestį, darbo sunkumus.
R. J. ir P. V. patvirtino, kad ligoninėje atsiimant G. V. daiktus, tarp daiktų matė laiškus, adresuotus įvairioms bendrovėms, bei laiškų pristatymo sąrašą.
Liudytoja J. S. teismui paaiškino, kad atvežus į ligoninę sužeistąją G. V., jos rankinėje buvo 10 laiškų, ant kurių buvo UAB „Paslaugų pasaulis“ antspaudai.
Tiek patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo, tiek liudytoja Č. N. (UAB „Paslaugų pasaulis“ vadybininkė) neneigė, kad G. V. buvo atvykusi įsidarbinti. Tačiau jie pateikė versiją, kad G. V. buvo paaiškintos darbo funkcijos ir pateikti laiškų muliažai, kad, juos nešiodama, ji geriau susipažintų su darbo specifika. Č. N. teigimu, laiškų muliažai ir buvo rasti tarp G. V. asmeninių daiktų ligoninėje.
Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad A. R. negalėjo pateikti teismui jokių laiškų muliažų pavyzdžių, atmetė versiją apie tai, jog G. V. įvykio dieną neatliko UAB „Paslaugų pasaulis“ darbo funkcijų. Teisme apklaustos liudytojos L. M. ir G. V. (Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnės, dalyvavusios įmonės patikrinime) parodė, kad Č. N. patikrinimo metu nepateikė jokių laiškų muliažų pavyzdžių.
II.
A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti, o netenkinus šio reikalavimo – skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba jos neskirti.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad liudytojų, patvirtinusių, jog G. V. dirbo UAB „Paslaugų pasaulis“, parodymai skiriasi dėl darbo užmokesčio formos, darbo funkcijų ir pan.
Apeliantas pažymėjo, kad teismo nutarime nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas A. R. inkriminuotas pažeidimas: kada susitarta dėl darbo santykių, kokias funkcijas vykdė G. V., koks darbo užmokestis jai turėjo būti mokamas. Apelianto teigimu, teismas neįrodė, kad tarp jo vadovaujamos įmonės ir G. V. buvo susiklostę darbo santykiai.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad G. V. buvo duoti laiškų muliažai. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ši versija neįrodyta, nes nepateikti laiškų muliažai. A. R. įsitikinimu, jo versiją patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos teismui pateiktas laiškų muliažų sąrašas.
Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nebuvo įrodyta A. R. tyčia dėl šio pažeidimo padarymo. UAB „Paslaugų pasaulis“ buveinė yra Kaune, įmonės Vilniaus skyriui faktiškai vadovauja vadybininkė Č. N. Todėl su G. V. A. R., jo teigimu, negalėjo tartis dėl darbo sąlygų.
Dėl paskirtos baudos dydžio apeliantas nurodė, kad tokia nauda jam per didelė, nes jo ir jo žmonos pajamos iš viso yra 550 litų per mėnesį, o šeimoje dar yra nepilnametis sūnus.
Atsiliepimas
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsilipime akcentuojama, kad laiškų muliažų, kuriais grindžiama apelianto versija, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnėms patikrinimo metu nebuvo pateikta. Dėl apelianto kaltės Institucija nurodė, kad tokio pobūdžio pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, taip pat tiek aktyvia veikla, tiek neveikimu. Šiuo atveju, Institucijos nuomone, A. R. būtent neveikimu, t. y. nesiimdamas priemonių, kad darbo santykiai su G. V. būtų tinkamai įforminti, padarė pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
A. R. buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (nelegalus darbas), už kurį numatyta bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 3000 litų iki 10000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Apeliantas ginčija pažeidimo padarymo faktą ir savo kaltę dėl jo padarymo.
Ginčo dėl rašytinės darbo sutarties su G. V. nesudarymo nėra. Pažymėtina, kad iš esmės patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo neginčija ir to fakto, jog G. V. buvo atvykusi tartis dėl darbo, kalbėjo su Č. N. (bendrovės vadybininke) dėl darbo funkcijų ir darbo sąlygų, po to nešiojo laiškus adresatams, t. y. atliko bendrovės kurjerio darbą. Tačiau A. R. nelegalaus darbo faktą neigia, remdamasis versija, jog G. V. nešiojo ne laiškus, o jų muliažus, taip mokydamasi atlikti darbo funkcijas.
Tačiau ši versija nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Apelianto nurodytas laiškų muliažų, kuriuos tariamai nešiojo G. V., sąrašas (b. l. 63) šios versijos nepatvirtina, nes jis pateiktas Valstybinei darbo inspekcijai tik 2006 m. sausio 20 d., tuo tarpu patikrinimo metu jokių laiškų muliažų Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnėms Č. N. nepateikė (b. l. 62).
Teisėjų kolegijos nuomone, pažeidimo padarymo faktas neginčijamai įrodytas byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo visapusiškai ir objektyviai įvertintais įrodymais.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame turi būti suformuluojama pažeidimo esmė, jo padarymo aplinkybės, pažeisti teisės aktai, įrodymai (ATPK 260 straipsnio 1 dalis) šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantas, detaliai ir aiškiai išdėstytos pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimo esmė, liudytojų paaiškinimai. Protokole išdėstytas pažeidimo padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas patikrino ir įvertino, apklausęs visus liudytojus.
Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas nenustatė visų svarbių pažeidimo įrodymui aplinkybių.
Apelianto argumentai, kad jis nėra šio pažeidimo subjektas ir nenustatyta jo tyčia, yra nepagrįsti.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įvardytas tokio pažeidimo subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju A. R., būdamas bendrovės, kurioje nelegaliai dirbo G. V., vadovu akivaizdžiai yra minėto pažeidimo subjektas. Faktinė jo buvimo vieta pažeidimo padarymo metu neturi įtakos jo atsakomybei už nelegalų darbą. Minėtos ATPK normos konstrukcija nustato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, nepriklausomai nuo to asmens faktinės įtakos pažeidimo padarymui, kadangi būtent darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui darbo įstatymai nustato prievolę imtis visų priemonių, kad darbo santykiai su darbuotojais būtų tinkamai įforminti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl tenkinti apelianto prašymą ir jį naikinti nėra pagrindo.
Spręsdama apelianto prašymą sumažinti paskirtą baudą arba jos neskirti, teisėjų kolegija pažymi, kad A. R. paskirta mažesnė bauda, nei sankcijoje už jo padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis – 5000 litų (vidurkis yra 6500 litų). Jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, akcentuotina, kad A. R. padarytas pažeidimas priskiriamas prie pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuriais daroma tiek žala valstybei, nemokant su darbo santykiais susijusių įmokų ir mokesčių, tiek asmenims, neužtikrinant jų darbo ir socialinių garantijų.
Todėl įvertinus pažeidimo pobūdį, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą.
Apelianto argumentas dėl turtinės padėties ir sunkumų sumokėti paskirtą baudą šiuo atveju nesudaro pagrindo mažinti nuobaudą. Administracinės nuobaudos, kaip ir kitų rūšių sankcijų, ypatumas yra tas, kad nubaustas asmuo turi patirti tam tikrų nepatogumų ar sunkumų. Priešingu atveju, nebūtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.