Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-3-932/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-525-522/2020Nutartis · 2020-10-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. T-588-522/2020Nutartis · 2020-11-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-04
Bylos Nr.
1S-3-932/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29495-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
B. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-3-932/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29495-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. S. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba, Tarnyba) teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu B. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant B. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o, nedirbant ar praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti alkoholio. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat nuspręsta išieškoti (konfiskuoti) iš B. S. automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų suma, t. y. 2 840 eurų. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 17 d.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu B. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, gydytis priklausomybės ligas. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 25 d. Taip pat nuspręsta išieškoti (konfiskuoti) iš B. S. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 9 070 eurų. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

3. Probacijos tarnyba kreipėsi Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydama subendrinti įsiteisėjusiais ir neįvykdytais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas buvo patenkintas.

4.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu B. S. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

4.2. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant B. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o, nedirbant ar praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, gydytis priklausomybės ligas.

4.3. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminas nurodytas skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 25 d.

4.4. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš B. S. automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 840 eurų ir automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 9 070 eurų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

5. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, nuteistasis B. S. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti minėtą žemesniojo teismo nutartį ir paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai).

6. Atsiliepimas į skundą negautas.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo B. S. skundu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, BK įtvirtintos bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti skundą.

8. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas subendrino dviem įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Nuteistojo manymu, teismas parinko netinkamą bausmių subendrinimo būdą.

9. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du galimi bausmių bendrinimo būdai: bausmių apėmimas ir bausmių sudėjimas (sudedant visiškai arba iš dalies). Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose numatyti konkretūs atvejai, kuomet yra taikomas bausmių apėmimo būdas: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

10. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos BK 63 straipsnio 5 dalies 2–3 punktuose numatytos sąlygos, tokių sąlygų neįžvelgia ir nuteistasis, todėl nurodytos įstatymo nuostatos šioje nutartyje plačiau neanalizuotinos. Kaip matyti iš skundo turinio, nuteistasis tvirtina, kad jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl, jo įsitikinimu, paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne sudėjimo, bet būtent bausmių apėmimo būdu.

11. Baudžiamosios teisės teorijoje yra žinomos dvi sutapčių rūšys: idealioji ir realioji. Pabrėžtina, kad nei idealiosios, nei realiosios sutapčių rūšių apibrėžimai BK nėra pateikiami. Kokiu atveju sutaptis laikoma idealiąja, o kokiu – realiąja, sprendžiama atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Teismų praktikoje yra teigiama, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra pripažįstama tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-942/2018).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu B. S. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 10 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., nuo pastato, esančio Vilniuje, Šaltkalvių g. 8, iki Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – Felikso Vaitkaus gatvių sankryžos vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu B. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. liepos 24 d., apie 22.40 val., Švenčionių r., Pabradėje, Vilniaus g. ties pastatu Nr. 96, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo A. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi matyti, kad B. S. dviem skirtingais nuosprendžiais nors ir buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį ir jo dalį, tačiau nusikaltimai padaryti skirtingu metu, skirtingomis transporto priemonėmis ir iš esmės skirtingomis aplinkybėmis. Taigi nuteistasis padarė du atskirus nusikaltimus, o tai reiškia, kad anksčiau nurodytais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos sudėjimo (visiško arba dalinio) būdu.

13. Nors skunde atskirai ir nepasisakoma, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas paskirtas bausmes pagrįstai bendrino jas visiškai sudėdamas. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis bei skiriant galutinę subendrintą bausmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Nagrinėjamu atveju nuteistasis iš viso padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas. Dėl abiejų nusikaltimų kaltę prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai nuosprendžiuose pripažinta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Abejose baudžiamosiose bylose buvo nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. B. S. iki šių nuosprendžių priėmimo buvo ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Abiem atvejais nuteistasis transporto priemonę vairavo, neturėdamas teisės vairuoti. Jis dar 2015 m. ir 2016 m. yra baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam, taip pat yra baustas ir už kitų su kelių eismo saugumu susijusių pažeidimų padarymą. Šiuo atveju dvi savo pobūdžiu analogiškos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2-3 savaičių laikotarpiu. Visos šios aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad turėdamas diskreciją nuspręsti visiškai ar iš dalies sudėti nuteistajam paskirtas bausmes, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam bausmes bendrino visiškai jas sudėdamas. Nors toks bausmių bendrinimo būdas ir yra mažiau palankus nuteistajam, tačiau paskirta subendrinta bausmė atitinka tiek padarytų nusikaltimų, tiek pastarojo asmenybės pavojingumą (bausmių bendrinimas individualizuotas, visišką bausmių sudėjimą iš esmės nulėmė nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių nuteistojo B. S. polinkį nesilaikyti įstatymų, visuma).

14. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepadarė klaidų ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo ją keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo B. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė