Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-11 · Administracinė byla Nr. AS-261-228-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-11
Bylos Nr.
AS-261-228-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-261-228/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 79.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišaukso,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Est Merrian“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Est Merrian“ skundą dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

UAB „Est Merrain“ padavė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinimo teisės į žalos atlyginimą, atsiradusią atsakovui taikant areštą pareiškėjo turtui, ir žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė UAB „Est Merrain“ terminą iki 2009 m. vasario 10 d. paduoti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluotas skundo reikalavimas, prie skundo pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovų įgaliojimus vesti bylą teisme.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 3 dalį, skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas, skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Teismas nurodė, kad UAB „Est Merrain“ pirmuoju reikalavimu prašė pripažinti teisę į žalos atlyginimą, atsiradusią atsakovui taikant areštą bendrovės turtui, tačiau toks reikalavimas ABTĮ 88 straipsnio prasme yra neteisingas, todėl tikslintinas. Teismas vertindamas faktinius duomenis, bylos eigoje surinktus įrodymus ir jų pagrindu pripažindamas faktus jais remiasi priimdamas sprendimą. Pažymėjo, kad tam tikrų faktų pripažinimas negali būti laikomas skundo reikalavimu, nes tai yra tik motyvas teismui priimant sprendimą. todėl įpareigojo UAB „Est Merrain“ patikslinti šį skundo reikalavimą, nurodant konkretų ir aiškų reikalavimą skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar akto atžvilgiu, t. y. kokius teisės aktus nori pakeisti ar panaikinti, kokius konkrečius veiksmus prašo įpareigoti atlikti atsakovą arba pasiūlė šio reikalavimo nekelti. Antruoju reikalavimu UAB „Est Merrain“ prašo priteisti atlyginti žalą. Teismas įpareigojo UAB „Est Merrain“ šį reikalavimą suformuluoti konkrečiai, nurodant padarytos žalos dydį (nurodant konkrečią sumą). Skundą UAB „Est Merrain“ vardu pasirašė advokatas E.Rapolas ir advokatas A.Šekšelo. Tačiau teismui pateikta teisinės pagalbos sutartis sudaryta tarp advokatų kontoros Baublys ir partneriai ir UAB „Est Merrain“ neapima teisės vesti bylą teisme (ABTĮ 50 str.), todėl teismui turi būti paduotas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, suteikiantis teisę advokatams E.Rapolui, A.Šekštelo vesti bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme UAB „Est Merrain“ vardu.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėja 2009 m. vasario 10 d. pateikė advokato orderius, patvirtinančius atstovų įgaliojimus vesti bylą teisme. Tačiau pareiškėja nepašalino kito teismo nustatyto trūkumo – dėl skundo reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad tam tikrų faktų konstatavimas negali būti savarankišku skundu reikalavimu. Faktų pripažinimas yra tik motyvas teismui priimant sprendimą. Pareiškėja nepatikslino savo reikalavimo dėl teisės į žalos atlyginimą pripažinimo. UAB „Est Merrain“ taip pat nenurodė ir konkretaus žalos dydžio, kurį prašo priteisti iš atsakovės. Reikalavimą priteisti atlyginti pareiškėjui žalą teismas pripažino netinkamu, kadangi yra netikslus. Pažymėjo, kad savo reikalavimą, nurodytą pradiniame skunde pareiškėjas turi teisę tikslinti (ABTĮ 52 str.), pavyzdžiui, keisti pradiniame skunde nurodytą sumą ir pan.

IV.

Pareiškėja UAB „ESt Merrain“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mokesčių administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių administratorius savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu padaręs žalos mokesčių mokėtojui, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

2. Atsakomybė už žalą, kurią sukelia valstybės institucijos savo neteisėtais veiksmais, numatyta LR CK 6.271 straipsnyje. Žalos atlyginimas, kylantis iš CK 6.271 straipsnio savo esme yra civilinis teisinis santykis (turtinė prievolė), reglamentuojantis žalos kaip deliktinės atsakomybės formos atlyginimą inter alia iš valstybės ar savivaldybės (CK 6.245 str. 3 d., 4 d., 1.1 str.), todėl teisė reikalauti tokią žalą atlyginti yra civilinė teisė. Taigi, šiam teisiniam santykiui taikoma civilinė (kaip materialinė) teisė bei joje numatyti civiliniai gynybos būdai.

3. Vienas iš civilinių gynybos būdų įtvirtintas CK 1.138 straipsnio 1 punkte - teisė į pripažinimą. Subjektas gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynybos būdus, jeigu įstatymai nenumato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą ar būdus priklauso išimtinai to subjekto diskrecijai.

4. Joks įstatymas, reglamentuojantis civilinius (materialinius) teisinius santykius, expressis verbis nenumato, jog draudžiama ginti civilinę teisę pripažinti žalą padarytą valstybės veiksmais.

5. Dėl teisinio reglamentavimo ypatumų (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.), administraciniai teismai sprendžia žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų pagal CK 6.271 straipsnį bylas; tuo pačiu ir teisės į tokios žalos atlyginimą reikalavimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 4 str. 6 d., 15 str. 1 d. 3 p.). ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintos administracinių teismų priimamų sprendimų rūšys. Šios straipsnio 4 punkte įtvirtina teismo teisė patenkinti pareiškėjo skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Vienas iš tokių būdų įtvirtintas CK 1.138 straipsnio 1 punkte -asmens teisė reikalauti pripažinti tam tikras teises, šiuo atveju teisę į žalos atlyginimą.

6. LR Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į teisminę gynybą, o asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisinėje valstybėje yra svarbu nustatyti teisines garantijas, kurios apsaugotų mokesčių mokėtojus nuo valdžios institucijų nepagrįstų reikalavimų - viena iš pagrindinių garantijų yra pažeistų teisių gynyba, įskaitant teisminę gynybą.

7. Procesinė teisė (ABTĮ) negali riboti teisės ginti numatytą įstatyme pažeistą materialinę teisę, priešingas aiškinimas reikštų, kad pirma, pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, antra, procesinė teisė neužtikrina savo priedermės tarnauti materialinės teisės įgyvendinimui.

8. Skundo pagrįstumas nustatomas bylą nagrinėjant iš esmės, bet ne bylos iškėlimo stadijoje, kurios metu nustatomi tik formalūs skundo atitikimo įstatymo reikalavimams kriterijai (ABTĮ 37 str. 1 d., 23 str., 24 str. ir 39 str.), šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

9. Skunde pareiškėja paaiškino priežastį, dėl kurios ji reiškia reikalavimą pripažinti teisę į žalos atlyginimą. Žalos įvertinimas nagrinėjamu atveju gali būti sunkiai įvertinamas ar ilgai trunkantis. Todėl atsižvelgiant į proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, pareiškėja mano, kad pirmiausia būtų tikslinga išspręsti pareiškėjos teisės į žalos atlyginimą pripažinimo klausimą, o tik vėliau pereiti prie žalos nustatymo klausimo. Teismui nepripažinus pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą, netektų prasmės ir reikalavimas atlyginti padarytą žalą.

10. Pareiškėjos skunde reiškiamas reikalavimas pripažinti teisę į žalos atlyginimą yra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kuris kartu su CK 6.249 straipsnio 3 dalį gali sukelti savarankiškas teisines pasekmes pareiškėjui ir neprieštarauja ABTĮ 88 straipsnio reikalavimams.

11. Tikslus bendrovės vertės paskaičiavimas reikalauja specialių žinių, tuo labiau, kad VMI neteisėti veiksmai buvo trunkamieji, tęsėsi ilgą laiką, visiškai suvaržė „Est Merrain“ veiklą, todėl tik teismo skirta ekspertizė (ABTĮ 62 str.) galės nustatyti bendrovės vertės sumažėjimo ir žalos dydį. Ginčui taikomo CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalis nuostoliu dydžio negali tiksliai įrodyti, tai žalos dydį nustato teismas. Dėl šių priežasčių šiame skunde pareiškėjas nenurodė žalos dydžio, palikdamas kompetenciją teismo posėdžio metu paskirtam ekspertui nustatyti tikrą žalos dydį. Jeigu pareiškėjas įvertintų žalą savo iniciatyva ir išlaidomis, tai tik padidintų tiek bendrą žalos dydį (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), tiek su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (ABTĮ 43 str.), kadangi kita šalis neabejotinai reikalautų ekspertizės skyrimo.

12. Žalos dydžio nustatymas vyksta bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 37str. 1 d., 23 str., 24 str. ir 39 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad pagal pareiškėjos UAB „Est Merrain“ skundą pateiktą Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. sausio 20 d. teismas turėjo galimybę nagrinėti pareiškėjos pareikštą reikalavimą.

Teismas atsižvelgia į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nustatančią, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą.

Iš 2009 m. sausio 20 d. pateikto skundo (b.l. 2) yra aišku, kad pareiškėja prašo atlyginti patirtą materialinę žalą, yra aišku ko siekia pareiškėja formuluodama reikalavimus pripažinti teisę į žalos atlyginimą ir atlyginti žalą. Nors pareiškėja šiuos reikalavimus išskiria, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra neatsiejamai susiję, kadangi tik nustačius, kad pareiškėja turi teisę reikalauti atlyginti materialinę žalą, tokia žala galės būti atlyginta. Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 23 straipsnis nenumato privalomai nurodyti konkretų žalos dydį. Žalos dydis, kaip ir kiti civilinei atsakomybei pagal CK 6.261 straipsnį atsirasti būtini elementai, yra įrodinėjimo dalykas.

Kolegijos vertinimu, pareiškėjos išskirtas į atskirą skundo reikalavimą prašymas pripažinti pareiškėjai teisę į žalos atlyginimą ir žalos dydžio nenurodymas, šiuo atveju nėra esminis skundo trūkumas.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, naikintina ir skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Est Merrain“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti Uždarosios akcinės bendrovės „Est Merrain“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Stasys Gagys Romanas Klišauskas