Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. e2SP-1772-876/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
e2SP-1772-876/2017
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01413-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pareiškėjas
T. M., S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-1772-876/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01413-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 14 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. M. ir S. V. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos prašo patvirtinti tarp T. M. ir S. V. sudarytą taikos sutartį.

Prašyme dėl taiko sutarties patvirtinimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos T. M. tėvas P. K.. T. M. tapus P. K. įpėdine paaiškėjo, jog T. M. negali paveldėti P. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadangi minėtam turtui taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) P. K. susituokė su B. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini) 1999 m. kovo 24 d. buvo įregistruotos P. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą (1999 m. kovo 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P84.99-54 pagrindu). Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė P. K. ir B. K. santuoką, išspręsdamas sutuoktinių bendrai įgyto turto pasidalijimo ir kitus klausimus. Pažymėjo, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2002 m. balandžio 5 d. sprendime konstatavo, jog P. K. ir B. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo ir nustatė, koks turtas asmeninės nuosavybes teise priklauso B. K., tačiau dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto P. K. teismas nepasisakė. Kadangi minėtas žemės sklypas įgytas santuokos metu, todėl preziumuojama, jog minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau egzistuoja teisinis pagrindas minėtai prezumpcijai nuginčyti, kadangi prie žemės sklypo B. K. neprisidėjo, šis buvo įsigytas iš asmeninių P. K. lėšų. Be to, minėtu žemės sklypu P. K. naudojosi dar nuo 1979 m. balandžio 27 d., kada šis sklypas Sutartimi apie žemės sklypo perdavimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje ir Lietuvos Respublikos Šakių rajono Sintautų apylinkės tarybos 1992 m. balandžio 15 d sprendimu dėl papildomo žemės išskyrimo prie esamo sklypo buvo išskirtas ir perduotas naudotis P. K., kuris vėliau, 1999 m. kovo 17 d. šį žemės sklypą išpirko iš valstybės. Taip pat nurodė, kad B. K. neturėjo pretenzijų į žemės sklypą. Tai patvirtina tai, jog P. K. ir B. K. santuoka buvo nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pati B. K. savo parašu patvirtino, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto su P. K. neįgijo. Pažymėjo, kad šalys pasinaudodamos savo teise visus esamus ir ateityje galinčius kilti nesutarimus išspręsti taikiai ir taip užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui, sudarė taikos sutartį, kadangi S. V. pripažįsta, jog žemės sklypas priklauso P. K. asmeninės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taiko sutarties patvirtinimo atmestinas.

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas.

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė neperžengiant įstatymo nustatytų ribų laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Pareiškėjų pateiktoje taikos sutartyje esantis susitarimas yra dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės nustatymo. Konstatuotina, kad šalys šia taikos sutartimi siekia abipusių nuolaidų būdu nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenų matyti, kad po P. K. mirties palikimą priėmė pareiškėja T. M.. Kiti P. K. įpėdiniai – R. S., I. J. ir D. N. palikimo atsisakė ir šie palikimo atsisakymo faktai įregistruoti Testamentų registre. Tačiau teismui lieka neaišku, ar po P. K. mirties nėra daugiau įpėdinių turinčių teisę paveldėti, kurie savo valios dėl mirusiojo palikimo dar nepareiškė. Taip pat teismas neturi duomenų apie mirusiosios B. K. įpėdinius. Pareiškėjos nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos yra vienintelės įpėdinės priėmusios palikimą ir, kad nėra kitų asmenų turinčių teisę paveldėti po mirusiųjų P. K. ir B. K. mirties.

Atsižvelgiant į pareiškėjų prašymą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos turi pateikti informaciją apie visus palikėjų P. K. ir B. K. įpėdinius. Šie duomenys teismui būtini norint išsiaiškinti ar nėra kitų asmenų, turinčių suinteresuotumą dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo nustatymo. Teismas konstatuoja, kad tokia informacija yra būtina bylos nagrinėjimui.

Pareiškėjoms išaiškintina, kad, nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų T. M. ir S. V. prašymą dėl taiko sutarties patvirtinimo, atmesti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Judita Sungailaitė