- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- I-3244-279/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00111-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė sekretoriaujant I. P.,
viešo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas E. A. (toliau – ir E. A., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo) priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose, Kybartų sektoriuje (b. l. 2).
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. A. skunde ( b.l. 2) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Kybartų sektoriuje (toliau – ir Marijampolės PN), 2017 m. gruodžio 22 d. buvo žiauriai sumuštas kitų nuteistųjų. Administracijai teikė ne vieną prašymą perkelti į kitus pataisos namus, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė dvasines ir fizines kančias, kankinimus, nepilnavertiškumo jausmą. Prašė skundą tenkinti.
Pareiškėjo atstovas prašė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir priteisti neturtinę žalą. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 metų ne kartą kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją , kad jis būtų perkeltas į kitus pataisos namus, nes dėl kitų nuteistųjų netinkamo elgesio jis nesijaučia saugus, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti, ir tik po to, kai 2017 m. gruodžio 22 d. buvo sumuštas, pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. vasario 26 d. buvo izoliuotas už jam paskirtas drausmės nuobaudas, bei vėliau perkeltas į Vilniaus pataisos namus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai su skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 52-56) nurodė, jog 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas parašė skundą, kad buvo sumuštas. Pareigūnai pareiškėją nuvedė apžiūrai pas Sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnus. Pareiškėjui buvo nustatyti sumušimai ir nubrozdinimai. Pažymėjo, jog pareiškėjas ne kartą atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame nuteistųjų būryje, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje. 2018 m. sausio 15 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas laikyti jį kameroje atskirai nuo kitų nuteistųjų, nurodydamas, kad jam gresia konfliktai su kitais nuteistaisiais. 20017 m. gruodžio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo sužalojimo. Pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Kadangi kiti nuteistieji grasino pareiškėjui fiziniu susidorojimu, situacija buvo vertinama kaip pavojinga pareiškėjo saugumui. Todėl 2018 m. sausio 25 d. išvada dėl pareiškėjo perkėlimo iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus į Vilniaus pataisos namus tolimesnės bausmės atlikimui buvo išsiųsta į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2018 m. vasario 13 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus. Nurodė, kad įstaigoje yra sudaromi Apsaugos ir Priežiūros postų planai, yra patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniųjų specialistų, kurie vykdo nuteistųjų priežiūrą, skaičius. Vadovaujantis patvirtintu planu, jaunesnieji specialistai yra paskirstomi į postus, bet jų nėra tiek, kad galėtų prižiūrėti kiekvieną patalpą ar teritoriją atskirai. Manė, kad Marijampolės PN veiksmai buvo teisėti, neprieštaravo teisės aktams, pareigūnai tinkamai vykdė savo darbo funkcijas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš Marijampolės pataisos namų veikos – jo saugumo neužtikrinimo 2017 m. gruodžio 22 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad įtariamieji E. P., J. Š., K. S., M. K. ir M. K. 2017 m. gruodžio 22 d. prie III posto sužalojo nuteistąjį E. A., kuris pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 63-64). Jų atžvilgiu 2017 m. gruodžio 28 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui buvo nustatytas abiejų antakių sumušimas, dešinės akies viršutinio voko hematoma, nosies, viršutinės lūpos, smakro sumušimai, abiejų šlaunų sumušimai, kairėje šlaunyje nubrozdinimas, dešinio peties srityje iš nugaros pusės sumušimas, kairėje juosmens pusėje, kairio peties iš nugaros pusės nubrozdinimas (b. l. 58). 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Vilkaviškio ligoninę (b. l. 59), vėliau – į Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninę Kauno klinikas, skubios pagalbos skyrių (b. l. 60).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Marijampolės PN turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto, be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki 2017 m. gruodžio 22 d. būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, todėl Marijampolės PN neturėjo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir jį sužalojusių nuteistųjų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas žinojo, ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad pagal Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija) 7.10 punkto nuostatas privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.). BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pagal Instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę ir patikrinimus.
BVK 114 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 7 punkto sisteminė analizė leidžia teigti, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą. Kaip jau minėta, tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, jei Marijampolės PN pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, būtų budėję savo postuose, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus betarpiškai pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis) (ABTĮ 56 str.). Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai. Teismui nekyla abejonių, jog dėl to jis patyrė ir fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba, o kaltininkams pareikšti įtarimai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma pareiškėjui priteisiama iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo E. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti E. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), 400 eurų (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.