- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-734-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija
- Skolininkas
- Artūro Jaselionio, Artūrui Jaselioniui nuosavybės, Artūras Jaselionis
- Suinteresuotas asmuo
- Ramunė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties kuria atmestas pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl skolininko Artūro Jaselionio turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys Ramunė Jaselionienė, antstolė Neringa Lipeikienė.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti skolininkui Artūrui Jaselioniui nuosavybės teisę į ½ dalį areštuoto vieno kambario buto esančio Naujoji g. 8-15, Rūdiškių m., Trakų r. bei nustatyti skolininkui ir suinteresuotam asmeniui naudojimosi butu tvarką, tai yra nustatyti, kad jie bendrai naudojasi kambariu ir bendro naudojimosi patalpomis, atsižvelgdami į nustatytas dalis.
Nurodė, kad antstolė Neringa Lipeikienė vykdo Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos 2006-03-17 sprendimą Nr. 14-19-6696 dėl 1 247 879,07 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Artūro Jaselionio. Vykdydama sprendimą, antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei – suinteresiuotam asmeniui Ramunei Jaselionienei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, esantį Naujoji g. 8-15, Rūdiškių m., Trakų r., registruotą skolininko sutuoktinės vardu bei pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (CPK 667 str.). Šalys santuoką sudarė 1990-09-22. Butas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas 2007-02-09 po santuokos sudarymo, todėl pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1p.) į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas.
Atsiliepimas
Skolininkas Artūras Jaselionis atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, prašė pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad skola, kuri iš jo išieškoma, susidarė ne dėl jo kaltos veikos, tačiau jam vežant krovinį Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kuriame buvo aptiktos nelegaliai vežtos prekės. Įmonė, kurioje jis dirbo vairuotoju ir kurios krovinį jis vežė, yra bankrutavusi, o Vokietijos pareigūnai neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimą išieškoti iš jo neva padarytą žalą. Kadangi neturėjo pakankamai lėšų ir galimybės nuvykti į Vokietiją, priimto sprendimo Vokietijoje neapskundė. Tuo tarpu areštuotas butas, esantis Naujoji g. 8-15, Rūdiškių m., Trakų r., (bendras plotas 32,17 kv.m., unikalus Nr. 7998-8003-1012:0014) nėra jo ir sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Butas yra registruotas jo sutuoktinės Ramunės Jaselionienės vardu, tačiau šį butą nupirko ir už jį sumokėjo jo tėvas Vladislavas Jaselionis, todėl nėra pagrindo nustatinėti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bei vykdyti išieškojimą šioje turto dalyje, kadangi butas įgytas ne už nusikalstamu būdu įgytas lėšas (CK 4.91 str. 2 d.). Bute kartu su juo ir sutuoktine gyvena jų nepilnametis sūnus Deividas, gim. 1992-01-18. Todėl, ir atveju, jei būtų nustatyta jo dalis bute, ji būtų mažesnė, negu ½ dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas skolininkui Artūrui Jaselioniui dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmestas.
Teismas pažymėjo, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.).
Įvertinęs buto įsigijimo aplinkybes teismas konstatavo, kad skolininko sutuoktinė Ramunė Jaselionienė (pirkėja) 2007-02-09 pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko ginčo butą iš pardavėjų Vyto Radzevičiaus ir Irenos Radzevičienės už 50000 Lt, kuriuos pardavėjai iš pirkėjos gavo iki sutarties sudarymo, pinigus už įsigytą butą sumokėjo skolininko tėvas Vladislavas Jaselionis iš savo lėšų, ką patvirtino ir 2005-06-06 Vilniaus m. 9 notarų biuro notarės liudijimas, kad UAB “Adema” vykdydama įsipareigojimą, atsiskaitė su Vladislavu Jaselioniu, sumokėdama jam likusius 474000 Lt., 2007-02-09 perdavimo-priėmimo aktu butas buvo priimtas iš pardavėjų. Teismas sprendė, kad sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažintinas asmenine sutoktinių nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).
Įvertinęs bylos medžiagą, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, bei nenustatęs, kad Viešajame registre kaip buto savininkai yra įregistruoti abu sutuoktiniai ir registro 2007-02-26 išraše įgytas butas nenurodytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, teismas padarė išvadą, kad esant nustatytoms aplinkybėms, butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nėra pagrindo nustatyti skolininko dalies bute bei nustatyti buto naudojimosi tvarką (LR CK 3.88 str. 3 d., 3.89 str. 1 d. 2 p., LR CPK 667 str.).
Teismas pripažino, kad skolininko prašymas taikyti senaties terminą pareiškėjo reikalavimui nepagrįstas, nes pareiškėjo atstovės paaiškinimais ir antstolės Neringos Lipeikienės vykdomosios bylos duomenimis buvo nustatyta, kad vykdant Vilniaus AMI 2006-03-17 sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko, sprendimas buvo vykdomas, nukreipiant išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, vykdomoji byla buvo sustabdyta, o senaties terminas baigiasi tik 2012-12-31 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės ir nustatyti skolininko Artūro Jaselionio nuosavybės teisę į ½ dalį areštuoto buto esančio Naujoji g. 8-15, Rūdiškių m. Trakų rajone (plotas 32,17 kv. m., unikalus Nr. 7998-8003-1012:0014) bei nustatyti 1 kambario buto esančio esančio Naujoji g. 8-15, Rūdiškių m. Trakų rajone (plotas 32,17 kv. m., unikalus Nr. 7998-8003-1012:0014) naudojimosi tvarką, nustatant, kad skolininkas Artūras Jaselionis ir jo sutuoktinė Ramunė Jaselionienė bendrai naudojasi kambariu ir bendro naudojimosi patalpomis, atsižvelgdami į nustatytas dalis.
Nurodo, kad teismas netinkami aiškino Civilinio kodekso 3.88 straipsnio nuostatas, nes jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio vardu, todėl aplinkybė, kad turtas įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu neįrodo, kad tas turtas yra tik to sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir nustatęs, kad ginčo butas buvo įgytas už skolininko tėvo lėšas, nepagrįstai rėmėsi Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes butas įgytas ne dovanojimo sutarties, o 2009-02-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Piniginės lėšos už kurias buvo įgytas butas taip pat nebuvo dovanotos, todėl nesant jokių įrodymų apie tai, kad butas buvo įgytas iš dovanotų lėšų, teismo išvada, kad skolininko sutuoktinė įsigijo butą už jai dovanotas lėšas yra nepagrįsta. Be to, už įsigytą butą sumokėjo skolininko tėvas, todėl lėšos buvo skirtos sūnaus ir jo šeimos poreikių tenkinimui, buto įsigijimui. Kadangi skolininkas ir jo sutuoktinė neįrodė, kad areštuotas turtas yra asmeninė skolininko sutuoktinės nuosavybė, todėl lieka galioti Civilinio kodekso 3.88 straipsnyje nustatyta prezumcija, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pareiškėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Skolininkas Artūras Jaselionis atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl paduodant atskirąjį skundą buvo pažeisti Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio reikalavimai. Kadangi procesas vyko žodinio proceso tvarka, o pareiškėjas neatvyko į nutarties paskelbimą ir elgėsi neatsakingai, teismas neturėjo pagrindo atnaujinti atskirojo skundo padavimo termino. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ir teisingai taikė bei aiškinio Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatas bei iš Viešojo registro duomenų nenustatęs, kad ginčo butas yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra teisinio pagrindo. Teismui nutarus nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje skolininkas, antstoliui pradėjus aktyvius vykdymo veiksmus, netektų būsto ir neturėtų galimybės įsigyti kito būsto, todėl skolininkas atsidurtų labai blogoje padėtyje, nes skolininko nusikalstamų veiksmų, dėl nustatyto nedeklaruoto cigarečių gabenimo nėra.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvetinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai įvertino faltines bylos aplinkybes bei netinkami taikė teisės normas reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą vykdymo procese (CPK 667 str.), todėl nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekiant patenkinti kreditoriaus interesus (nustačius skolininko dalį turte yra galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kitų bendraturčių teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininkui priklausančią dalį).
Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi juo tvarką.
Byloje nustatyta, kad antstolė Neringa Lipeikienė vykdo Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos 2006-03-17 sprendimą Nr. 14-19-6696 dėl 1 247 879,07 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Artūro Jaselionio. Vykdydama sprendimą, antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei – suinteresiuotam asmeniui Ramunei Jaselionienei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, esantį Naujoji g. 8-15, Rūdiškių m., Trakų r., registruotą skolininko sutuoktinės vardu bei pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos medžiaga ir nenustatęs, kad viešajame registre (b.l. 5-6) kaip buto savininkai įvardinti abu sutuoktiniai, o įgytas butas neįregstruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė padarė išvadą, jog butas yra asmeninė skolininko sutuoktinės nuosavybė, todėl atsisakė nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CK 3.88 str. 3 d.).
Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš bylos medžiagos seka, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės buvo sudaryta 1990-09-22 (b.l. 8), duomenų apie santuokos nutraukimą nėra. Ginčo butas buvo šalių įgytas 2007 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 50 000 Lt (b.l. 73-75).
Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalimi bendąją jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, savininkai viešajame registre turi būti nurodyti abu savininkai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nagrinėdama civilinę Nr. 3K-P-186/2010 pasisakydama dėl Civilinio kodekso 3.88 sraipsnio 3 dalies vertinimo, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose <...> įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių, todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog po santuokos sudarymo, vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas, nagrinėjamu atveju butas, pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe kurioje pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti skolininko dalį.
Priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas atsisakydamas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje padarė išvadą, jog sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo turtas, jeigu nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažintinas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvadą, kadangi, kaip minėta anksčiau, butas kuriame kreditorius siekia nustatyti skolininko dalį įgytas ne dovanojimo, o 2007 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl pirmos instancijos teismas atsisakydamas nustatyti skolininko dalį bute esančiame Naujoji g. 8-15, Rūdiškių m., Trakų r., registruotame skolininko sutuoktinės vardu, nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymą, ko pasekoje nepagrįstai atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdymo procese (CPK 667 str.). Pirmos instancijos teismo padaryti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2053-78/2009 ir skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei naudojimosi padalintu turtu nustatymo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.