Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-26 · Byla Nr. N-444-2536-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
N-444-2536-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
G. F.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2536/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. F. (G. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarimo G. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė G. F. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 4 d., apie 15.15 val., Vilniuje, Tyzenhauzų gatvėje, vairuodamas automobilį VW TRANSPORTER, v. n. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, iš kurio pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 232 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. spalio 23 d. nutarimu pripažino G. F. kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas konstatavo, kad G. F. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros fotolentelėmis, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo dėl eismo įvykio kalta pripažinta A. V., G. F. parodymais. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – pensininkas, dirba, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

Apeliaciniu skundu G. F. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarimą ir, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinant piniginę baudą. Jis nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, nenustatė ir neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. kad dėl padaryto teisės pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Be to, jis nėra baustas už jokį KET pažeidimą, įskaitant ir numatytą ATPK 130² straipsnyje, todėl jo teigimu, paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam inkriminuotą pažeidimą jis padarė tyčia, nurodydamas, kad iš eismo įvykio vietos jis išvažiavo, įsitikinęs neabejotina A. V. kalte, ir tuo, kad jo vairuotas automobilis apgadintas nebuvo, todėl jo teigimu, pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo, į ką atsižvelgiant turėtų būti taikoma švelnesnė administracinė nuobauda. Apeliantas nurodo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl automobilis yra jo pragyvenimo šaltinis, netekęs teisės vairuoti jis netektų ir darbo, o krizės laikotarpiu, būnant tokio amžiaus, kitą darbą jam susirasti būtų neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu G. F. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio su kuriuo buvo susijęs vietos, tuo pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimus.

Pažeidimo padarymo metu galiojusių KET 232 punkte buvo nurodyta, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Teisėjų kolegijai, įvertinusiai bylos medžiagą, nekyla abejonių, jog G. F. pažeidė KET 232 punkto reikalavimus, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, jog G. F. suprato, jog įvyko eismo įvykis, tačiau iš eismo įvykio vietos jis pasišalino tik tuomet, kai įsitikino, jog jo automobilis nėra apgadintas ir jis dėl eismo įvykio nėra kaltas (b. l. 7, 25). Bylos medžiaga įrodo, kad G. F. nebuvo pripažintas kaltu sukėlęs eismo įvykį (b. l. 27). Todėl darytina išvada, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, G. F. neturėjo tikslo išvengti atsakomybės.

Apeliaciniu skundu G. F. prašo pritaikyti ATPK 30¹straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti piniginę baudą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliantui buvo paskirta minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra visuma aplinkybių, sudarančių pagrindą sušvelninti G. F. paskirtą administracinę nuobaudą.

Kaip jau buvo minėta, nors byloje įrodyta, kad apeliantas pažeidė KET 232 punktą ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, jis manė, jog eismo įvykis įvyko dėl kito asmens kaltės, įsitikinęs, jog jo transporto priemonei žala nebuvo padaryta, jis išvažiavo, tačiau pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, apeliantas neturėjo tikslo išvengti atsakomybės, kas yra laikytina itin reikšminga aplinkybe jo atsakomybės laipsniui. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus G. F. traukiamas tik antrą kartą (pirmą kartą – 2008 metais, už tai, kad važiavo neįsijungęs artimųjų žibintų šviesų (b. l. 16)), nors teisė vairuoti jam buvo išduota net 1965 m. Byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatytos kelios atsakomybę švelninančios aplinkybės – apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pažeidimo padarymo aplinkybes, įvertinusi apelianto asmenybę, jo turtinę padėtį, pagal vidinį savo įsitikinimą įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas G. F. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – sumažinant paskirtą baudą ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinę nuobaudą, bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

G. F. (G. F.) apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarimo dalį, pagal kurią G. F. (G. F.) už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir paskirti 100 (vieno šimto) litų baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius