Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. N. ir D. N. ieškinį atsakovams D. L. ir E. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovai I. N. ir D. N. pradiniu 2018-02-14 ieškiniu ir 2018-05-01 patikslintu ieškiniu pateikė reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovų D. L., E. L. solidariai 3000,00 Eur ieškovui D. N. ir 3000,00 Eur ieškovei I. N. patirtos turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės D. L. 390,92 Eur ieškovui D. N. ir 390,92 Eur ieškovei I. N. patirtos turtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl 10000 Eur ir 2000 Eur bankinių pavedimų

16. Konstatuotina, kad ginče ieškovai iš esmės laikėsi pozicijos, kad 10000,00 Eur ir 2000,00 Eur pavedimais per elektroninę bankininkystę jokie sandoriai išvis nebuvo sudaryti, todėl nebuvo pagrindo jų prašyti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento nė vienu iš sandorių negaliojimų pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas išaiškino ieškovams procesinę galimybę tikslinti ieškinį ir kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tą siūlė tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tiek ir bylą nagrinėjant iš esmės. Ieškovų vertinimu, abu atlikti mokėjimo pavedimai vertintini tik kaip deliktinė atsakomybė; t.y. atsakovų veiksmai buvo neteisėti, nes A. N. iš viso neveikė kaip dovanotoja; be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai pradiniame ieškinyje vienos atsakovės D. L. veiksmus motyvavo analogija neveiksnaus asmens globėjo veiksmų neteisėtumui, o jau bylą nagrinėjant iš esmės savo paaiškinimuose ir baigiamosiose kalbose išsakė teiginius, kad A. N. dėl negebėjimo naudotis kompiuteriu, elektronine bankininkyste, dėl blogos fizinės ir psichinės sveikatos būklės po patirto insulto 2014 m. iš viso nesuprato ir negalėjo išreikšti savo valios dovanoti tokias dideles pinigų sumas vienam iš turimų vaikaičių; be to tokie susitarimai net nebuvo įforminti raštu ir patvirtinti notaro.

18. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).Taigi, teismas niekinio sandorio faktą gali konstatuoti ir taikyti tokio sandorio pasekmes neatsižvelgdamas į tai, ar ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu, jeigu iš bylos duomenų yra akivaizdus niekinio sandorio faktas, ir toks teismo veikimas nelaikomas bylos ribų peržengimu.

19. Lietuvos Respublikos CK 1.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1500,00 Eur, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.469 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas šios bylos duomenų ir Utenos apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr.e2-675-839/2018 surinktų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad 10 000 Eurų pervedimo atveju susidarė išimtinė situacija, kuomet dovanojimas sudarytas abiejų šalių valia bei dovanotojai A. N. ir apdovanotojam E. L. sandorio atlikimo momentu būnant kartu prie atsakovės D. L. kompiuterio, ir iš karto elektroninės bankininkystės pagalba pervedant pinigų sumą, kuri įvardijama kaip „dovanėlė“, t.y. pinigų dovanojimo sandoris buvo tuo pačiu metu ir sudarytas ir įvykdytas.

20. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Šios normos 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į aukščiau minėtas sandorio sudarymo aplinkybes, t.y. faktą, kad mokėjimo pavedimas atliktas dovanotojai ir apdovanojamam būnant vienoje patalpoje prie D. L. kompiuterio, objektyviai nebuvo būtinybės sandorio tuo momentu įforminti raštu, bankinis pavedimas nurodytas kaip dovana, atitinkamai šis sandoris buvo tuo pačiu metu ir sudarytas bei įvykdytas, todėl atmestini ieškovų argumentai dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeistos imperatyvios teisės normos, kas lemtų sandorio negaliojimą (CK 1.80 straipsnis).

21. Todėl teismas daro išvadą, kad atliekant 2016-04-01 dovanojimo sandorį, nėra pagrindo šį sandorį vertinti niekiniu ir pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnį. Kitais sandorio negaliojimo pagrindais teismas neanalizuoja ginčo faktinių aplinkybių, nes kaip jau pažymėta, ieškovai nelaikyti sandorio šalimis ir jiems, kaip mirusio asmens turto paveldėtojams, tenka pareiga nuginčyti sandorio negaliojimą galimais pagrindais (CK 1. 78 str. 2 d., 4 d.).

22. Iš teiktų šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovai su savo močiute A. N. nebendravo daugiau kaip tris metus, todėl ieškovų teiginiai apie blogą A. N. psichinę sveikatą, negebėjimą išreikšti savo valios dovanoti finansinių problemų kamuojamam kitam vaikaičiui E. L. 10000 Eur, vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai, subjektyvios prielaidos, todėl atmestini. Tokias teismo išvadas patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog, kad tas pats ieškovų nurodytas 2014 metais A. N. patirtas insultas bei liekamieji psichinės sveikatos reiškiniai vėlesniais metais, nesutrukdė jai išreikšti valią ir notarine tvarka 2015-08-04 padovanoti kitam anūkui (ieškovui) D. N. nekilnojamąjį turtą – garažą (55-57;171-175 b.l.).Teismas taip pat vertina, kad asmens neveiksnumo byla A. N. iškelta tik 2016-08-19, o dar 2016-07-19 socialinio darbuotojo išvadoje nurodyta, kad A. N. išreiškė norą, kad jos gaunamomis pajamomis disponuotų dukra (t.y. atsakovė), todėl tai tik papildomai patvirtina, kad 2016-04-01 atliktas mokėjimo pavedimas su tikslu padovanoti atsakovui E. L. 10000 Eur, laikytinas veiksnaus asmens sudarytu sandoriu, kurį ieškovai privalėjo nuginčyti CK 1.89 straipsnio, 1.90 straipsnio ar kitais pagrindais, neatmetant ir pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo būtinumo. Ieškovų pasirinkto savo teisių gynimo būdo ir nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad teismas negali konstatuoti akivaizdaus niekinio sandorio fakto šiame šalių ginče.

23. Atitinkamai nenustačius atsakovų kaltės ir veiksmų neteisėtumo veiksnios mirusiosios A. N. atžvilgiu, konstatuotina, kad 10000,00 Eur piniginių lėšų pervedimas kvalifikuotinas kaip dovanojimo sandoris ir nėra deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

24. Tačiau teismas turi pagrindą kitais teisiniais argumentais vertinti 2017-01-14 atliktą A. N. 2000,00 Eur bankinį pavedimą atsakovui E. L.. Konstatuotina, kad dėl šio pavedimo taip pat nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, be to mokėjimo pavedime nėra pažymėta mokėjimo paskirtis kaip dovanojimas. Atliekant šį pavedimą, teisme jau buvo nagrinėjama A. N. pripažinimo neveiksnia byla 2016-08-18 D. L. pareiškimo pagrindu, A. N. jau buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė (prijungtos civilinės bylos e2YT-203-641/2017 duomenys 44-45 b.l.), kurioje nurodyta, kad pagal medicininius duomenis, D. L. teiktas aplinkybes pareiškime bei duotus paaiškinimus ekspertams, A. N. dezorientuota laike, maišo įvykius, faktus, prasmingas verbalinis kontaktas apsunkintas, mąstymas lėto tempo, produktyvumo; A. N. tapo pasyvi, tik guli lovoje ir pan. 2017 m. sausio 4-17 dienomis atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose konstatuota, kad A. N. dėl savo psichinės sveikatos būklės tik iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti daugumoje turtinių santykių (tame tarpe sandorių sudarymo) srityje.

25. Byloje šalys pripažino faktinę aplinkybę, kad tik nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio A. N. buvo prižiūrima atsakovės, pas kurią ir apsigyveno Šiaulių mieste. Teismas įvertinęs D. L. skirtingų paaiškinimų turinį, duotų ankstesnėse civilinėse bylose (Šiaulių apylinkės teisme asmens neveiksnumo nustatymo byloje Nr. e2YT-203-641/2017, Utenos apylinkės teisme nagrinėtame civilinėje byloje Nr. e2-675-839/2018 (betarpiškai perklausant 2018-03-29 teismo posėdžio garso įrašą), daro išvadą, kad atsakovė D. L. šioje byloje sulaužė priesaiką ir davė teismui melagingus parodymus dėl savo motinos A. N. geros psichinės ir fizinės sveikatos būklės 2017 m. sausio mėnesyje, jos gebėjimą aiškiai suvokti savo veiksmus, išreikšti valią dovanoti dar 2000 Eur savo vaikaičiui. Teismas šiuo atveju vertina ir laiko teisingais būtent atsakovo E. L. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, kad 2000,00 Eur pavedimas neatliktas jam betarpiškai nebendraujant su A. N., kad tuo metu jis buvo Airijoje, kad per „Skype“ programą vizualiai matė A. N., tačiau jis iš esmės bendravo su savo motina D. L. ir jam nebuvo žinoma nei apie močiutės atžvilgiu iškeltą neveiksnumo bylą, nei atliktą teismo psichiatrijos ekspertizę, ir, jei tokias aplinkybes būtų žinojęs, iš močiutės pinigų kaip dovanos nebūtų prašęs ir jų priėmęs.

26. Lietuvos Respublikos CK 6.229 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarkantis kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga, privalo juos tvarkyti taip, kad tai atitiktų asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. Šios veiklos pagrindu atsiradusios prievolės privalomos asmeniui, tvarkančiam kito asmens reikalus. Asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, veiklai mutatis mutandis taikomos šio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios paprastą kito asmens turto administravimą. Asmuo, pradėjęs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol tas kitas asmuo pats galės rūpintis savo reikalais arba kol bus paskirtas to asmens globėjas, rūpintojas ar turto administratorius, o jeigu tas asmuo miršta, – kol jo įpėdiniai perims reikalų tvarkymą (CK 6.229 straipsnio 2 dalis).

27. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šiuo atveju iš dalies sutiktina su ieškovų argumentais, kad tarp A. N. ir E. L. nebuvo sudarytas dovanojimo sandoris dėl 2000,00 Eur, o D. L. veiksmai, kuomet ji daugiau nei pusantrų metų faktiškai tvarkė savo motinos A. N. gera valia patikėtas pinigines lėšas ir jomis disponavo ne tik banko kortelės, bet ir elektroninės bankininkystės operacijomis, vertintini pagal CK 6.229 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, t.y. kaip kito asmens reikalų tvarkymas. CK 6.229 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi veikti tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis jis veikia.

28. CK 4.242 straipsnio 2 dalis numato, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Jeigu administratorius taip pat yra ir naudos gavėjas, jis privalo atlikti savo pareigas atsižvelgdamas į bendrus visų naudos gavėjų interesus, veikdamas nešališkai ir vienodai gerbdamas bei saugodamas visų jų teises (CK 4.242 straipsnio 3 dalis).

29. CK 4.243 straipsnyje apibrėžti draudimai turto administratoriui: administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams; apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas; administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą; administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi.

30. CK 4.244 straipsnio 2,3 dalyse numatyta, kad administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas sandorį vėliau patvirtino ar trečiasis asmuo žinojo, kad administratorius veikdamas viršijo savo įgaliojimus. Naudos gavėjas atsako tretiesiems asmenims už administratoriaus kaltais veiksmais vykdant funkcijas padarytą žalą tik ta suma, kurią jis gavo iš administratoriaus. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, darytina išvada, kad D. L., atlikdama 2000,00 Eur mokėjimo pavedimą iš A. N. sąskaitos į savo sūnaus E. L. sąskaitą, veikė nesąžiningai perleisdama administruojamą turtą kitam asmeniui, tuo be teisinio pagrindo pakenkdama A. N. turtiniams interesams bei galimo paveldimo turto apimčiai, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas, reikalaujamą 1000 Eur priteisiant ieškovams lygiomis dalimis. Ieškovų reikalavimas priteisti šią 1000 Eur sumą solidariai iš abiejų atsakovų neprieštarauja CK 4.244 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nes iš naudos gavėjo E. N. priteistinos piniginės lėšos neviršija sumos, kuria buvo padaryta turtinė žala ieškovams, eliminavus tą pinigų dalį, kuri tektų ir pačiai atsakovei, kaip A. N. turto paveldėtojai.

Dėl 781,84 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovė D. L.

31. Kiekvienas iš ieškovų reikalauja priteisti iš D. L. po 390,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes po A. N. mirties 2017-09-07 iš jos sąskaitos buvo nuimtos piniginės lėšos: 2017-09-07 - 500 Eur, 2017-09-08 – 500 Eur, 2017-09-12 – 500 Eur, 2017-09-19 nuimti 500 Eur, 2017-09-08 vaistinėje sumokėta 27,28 Eur, 2017-09-12 parduotuvėje sumokėta 36,38 Eur (iš viso 2063,66 Eur). Ieškovai pripažįsta 1599,99 Eur išlaidas už laidojimo paslaugas ir turtinės žalos atlyginti dėl šių išlaidų neprašo.

32. Ieškovai turtinės žalos dydį grindžia skaičiavimais, kad per 2017 m. rugsėjo mėnesį, įskaitant A. N. mirties dieną, D. L. buvo iš A. N. sąskaitos išgryninusi jau 1400 Eur, turėjo gauti dar 304 Eur laidojimo pašalpą, todėl šių lėšų atsakovei turėjo visiškai užtekti padengti laidojimo išlaidoms. Likusi 1500 Eur suma išgryninta ir 63,66 Eur sumokėti jau po A. N. mirties, todėl pusė šios sumos turėtų būti priteistina iš atsakovės ieškovų naudai.

33. Ieškovai teikė byloje įrodymus, kad per visą rugsėjo mėnesį atsakovė D. L. iš A. N. sąskaitos išleido 2963,66 Eur. 1400 Eur buvo išgryninta 2017-09-04, 2017-09-05 ir 2017-09-07. Po A. N. mirties išgryninta dar 1500 Eur ir 63,66 Eur sumokėta parduotuvėje ir vaistinėje. Lėšas, kurias atsakovė D. L. išėmė iki A. N. mirties, teismas priskiria lėšoms, kurias D. L. administravo kaip neveiksnaus asmens turto administratorius. Ieškovai byloje neginčijo D. L., kaip turto administratorės, veiksmų šių išlaidų atžvilgiu, o šios lėšos negali būti vertintinos pagal CK 5.59 straipsnio nuostatas, nes buvo panaudotos iki A. N. mirties. Teismas šiuo atveju pasisako dėl lėšų, kurias atsakovė D. L. išgrynino ir panaudojo jau po A. N. mirties, t.y. dėl 1563,66 Eur ir dėl 500,00 Eur, kuriuos D. L. išgrynino A. N. mirties dieną, nes šių lėšų panaudoti A. N. poreikiams tenkinti D. L. nebegalėjo, todėl šios lėšos priskirtinos atsiradusio palikimo daliai.

34. CK 5.59 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto tik:1) apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas; 2) išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi; 3) užtikrinti normalų įmonės (ūkio) funkcionavimą; 4) patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių; 5) apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą.

35. Atsakovė į šiuos ieškovų reikalavimus iš esmės atsikirtinėjo argumentais, kad po A. N. išimta pinigų suma buvo panaudota A. N. laidotuvėms, gedulingiems pietums (2019 Eur), aukoms už gedulingas mišias ir A. N. išlydėjimą į paskutinę kelionę (50 Eur). Šiems atsikirtimams pagrįsti atsakovė pateikė šiuo įrodymus: PVM sąskaitą – faktūrą BAL Nr. 0000117, iš kurios matyti, kad 1599,99 Eur sumokėta už krematoriumo, transporto, duobės kasimo paslaugas, karstą ir įkapes (49 bl.) ir Z. P. ranka pasirašytą raštelį, kad Z. P. įmonėje 2017-09-10 vyko gedulingi pietūs, už kuriuos sumokėta 420 Eur (51 b.l.). Teismas šiuo atveju laiko pagrįstomis 1599,99 Eur išlaidas, skirtas A. N. laidojimo išlaidoms, ieškovai šių išlaidų taip pat neginčija.

36. Teismui pateiktas Z. P. ranka pasirašytas raštelis dėl 2017-09-10 suteiktų maitinimo paslaugų per gedulingus pietus nelaikytinas tinkamu išlaidas pagrindžiančiu įrodymu. Teismas šiuo atveju pritaria ieškovų argumentams, kad toks dokumentas nei patvirtina pinigų sumokėjimą, nei sukuria pareigą sumokėti pinigus. Tokių išlaidų buvimas turėjo būti įformintas tinkamais buhalteriniais dokumentais, todėl šios išlaidos laikytinos neįrodytomis. Atsakovė nurodo 50,00 Eur sumokėjusi kaip auką už Šv. Mišias, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, be to tokios aukos bažnyčiai nėra privalomos, todėl teismas atmeta ir šiuo atsakovės atsikirtimus. Taip pat iš A. N. sąskaitos išrašo matyti, kad po jos mirties 2017-09-08 buvo atsiskaityta vaistinėje - 27,28 Eur ir 2017-09-12 parduotuvėje sumokėta 36,38 Eur. Šie atsiskaitymai buvo atlikti jau mirus A. N., todėl niekaip negali būti priskirtini išlaidoms, kurias pagal CK 5.59 straipsnio nuostatas, palikimo įpėdinis gali naudoti iš paveldimo turto.

37. Darytina išvada, kad po A. N. mirties atsakovė D. L. išgrynino ir kitais būdais iš A. N. sąskaitos panaudojo 2063,66 Eur. Pripažintina, kad atsakovė pagrįstai panaudojo 1599,99 Eur, ir nepagrįstai sumažino paveldimų piniginių lėšų dydį 463,67 Eur suma (2063,66 Eur -1599,99 Eur), todėl pusė šių piniginių lėšų kaip žalos atlyginimas (231,84 Eur) priteistina iš D. L. abiem ieškovams, kiekvienam priteisiant po lygią dalį – po 115,92 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Ieškovai nurodo, kad patyrė iš viso 3010,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (190, 166-167, 117-118, 104-105, 58-64 b.l.,), kurias sudaro 158,00 Eur žyminis mokestis, procesinių dokumentų rengimas ir šalių atstovavimas mediacijoje, teismo posėdžiuose. Atsakovai pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų (67-69 b.l., 183-184 b.l.), kurias sudaro teisinės konsultacijos, atstovavimas teismo posėdžiuose ir meditacijoje.

39. Ieškovų bendras reikalavimas patikslinto ieškinio duomenimis sudarė 6781,84 Eur. Vertintina, kad ieškovų patenkintų reikalavimų dalis sudaro apytikriai 20 procentų, todėl pagal CPK 93 str. 2 d. proporcingai turėtų būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, t.y. iš atsakovų ieškovams turėtų būti priteistina jų patirtų 602,04 Eur išlaidų.

40. Kadangi dalis ieškinio reikalavimų atmetama, atsakovams turėtų būti priteistina proporcingai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatui D. K. mokėjimus už teisines paslaugas atliko išimtinai atsakovė D. L. (68, 186 b.l.). Atsakovas E. L. už teisines paslaugas jokių mokėjimų neatliko, todėl klausimas dėl šio atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.

41. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas pakartotinai pažymi, kad šiame ginče atsakovė D. L. sulaužė priesaiką, duodama melagingus parodymus apie bylai svarbias aplinkybes –gerą savo motinos fizinės ir psichinės sveikatos būklę 2017 metais, jos išreikštą valią dovanoti dar 2000 Eur vaikaičiui; nors 2000 Eur paprastasis bankinis pavedimas nebuvo atliekamas tokiu pat būdu, kaip ir 10 000 Eur pervedimas su nuoroda į dovanojimą, be to atsakovas E. L. net nebuvo informuotas apie A. N. atžvilgiu iškeltą neveiksnumo bylą, atliktą teismo psichiatrijos ekspertizę.

42. Nors teismas šiuo atveju neskiria atsakovei baudos už priesaikos sulaužymą, nes tai yra teismo teisė, bet ne pareiga (CPK 186 straipsnio 3 dalis), tačiau tokį šalies elgesį yra pagrindas vertinti kaip procesiškai nederamą, neatitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, kas leidžia teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Dėl tokių aplinkybių teismas mano, kad ieškinį tenkinus tik iš dalies, nėra pagrindo atlyginti atsakovei D. L. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, o ieškovams tikslinga priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovų atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai mokėjimus už teisines paslaugas atliko ieškovė I. N. (60, 106, 120, 168,170,190 b.l.), būtent šiai ieškovei iš atsakovų priteistina 602,04 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus, kad ieškovų patenkintų reikalavimų dalis iš esmės susijusi su atsakovės D. L. civiline atsakomybe, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo E. L. nepriteistinos.

43. Proceso metu susidarė 9,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į netinkamą atsakovės D. L. procesinį elgesį, melagingų parodymų davimą, visa apimtimi priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 115,92 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų, 92 centus) kiekvienam turtinės žalos atlyginimo.

Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 602,04 Eur (šešis šimtus du eurus, 4 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,34 Eur (devynis eurus, 34 centų) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 – „žyminis mokestis“ „bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.