Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S –328– 227/2017

Jurgita Šimonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-02188-2017-6

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. F. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-534-1027/2018 pagal ieškovės Kredito unijos „Taupa“ ieškinį atsakovėms A. F. ir G. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Visagino miesto apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 27 d. buvo priimtas ieškovės Kredito unijos „Taupa“ ieškinys atsakovėms A. F. ir G. S. dėl skolos priteisimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad KU „Taupa“ (buvusi KU „Taupyklė“) ir atsakovės (paskolos gavėja A. F. ir laiduotoja G. S.) 2013-02-28 sudarė savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr.969, kurios pagrindu ieškovė suteikė paskolos gavėjai 33 000 Lt (9557 Eur) paskolą iki 2016-02-28. Atsakovė prievolę iš dalies įvykdė, tačiau iki šiol neapmokėjo 8333,82 Eur skolos, 3000,17 Eur delspinigių ir 78,81 Eur palūkanų. Todėl ieškovė prašė solidariai iš atsakovių priteisti 8333,82 Eur skolos, 3000,17 Eur delspinigių ir 78,81 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-534-1027/2018 pagal ieškovės Kredito unijos „Taupa“ ieškinį atsakovėms A. F. ir G. S. dėl skolos priteisimo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32, 34 straipsnių nuostatomis ir pažymėjo, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą, toks susitarimas šalims privalomas ir turėtų būti teismų pripažįstamas ir vykdomas. Nustatė, kad 2013 m. vasario 28 d. Savitarpio paskolos ir laidavimo sutarties Nr. 969, kurios pagrindu prašoma priteisti skolą iš atsakovių, 4.3 punkte nurodyta, jog nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pagal Unijos buveinę. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad ieškovės adresas yra (duomenys neskelbtini). Todėl byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Atskiruoju skundu atsakovės A. F. ir G. S. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą nagrinėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Nurodo, kad 2013 m. vasario 28 d. Savitarpio paskolos ir laidavimo sutarties Nr. 969 4.3 punkte numatyta, kad ginčai tarp šalių vykdant šią sutartį sprendžiami derybų keliu, o nepavykus – LR įstatymų nustatyta tvarka pagal Unijos buveinę. Ieškovė nebandė ginčo spręsti derybų būdu, iš karto kreipėsi į teismą pagal atsakovių gyvenamąją vietą, t.y. pasirinko teismą. Sutartyje ieškovės buveinė buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą, o sandorio įvykdymo vietą apsprendžia aiškus šalių susitarimas – Visagino m. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturi pagrindų pakeisti ieškovės pasirinktą teismą ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Kredito unija „Taupa“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė palaiko poziciją, jog byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, su teismingumo sąlyga sutiko ir atsakovės. Teismui priėmus ieškinį šioje byloje ir nepaskelbus parengiamojo posėdžio, t.y. iš esmės nepradėjus nagrinėti bylos, ši byla pagrįstai perduota kitam teismui pagal sutartinį teismingumą. Jeigu priėmus ieškinį ir iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, tai įstatyme yra nustatyta procesinė galimybė, kartu ir teismo pareiga perduoti bylą nagrinėti kitam, kompetentingam teismui. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad priėmus ieškinį buvo pažeistos sutarto sutartinio teisingumo taisyklės, nesant esminių kliūčių pasinaudojo teise ir pareiga perduoti bylą kompetentingam teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33str.). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo (CPK 32 str.).Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šioje teisės normoje atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Šalims įstatymas suteikia laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos, nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias išimtinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 str. 2 d.). Susitarimas, nepažeidžiantis šių taisyklių, turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas esant galimybei jį įgyvendinti. Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 28 d. Savitarpio paskolos ir laidavimo sutarties Nr. 969, kurios pagrindu prašoma priteisti skolą iš atsakovių, 4.3 punkte nurodyta, jog nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pagal Unijos buveinę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokiu būdu šalys susitarė ginčus spręsti tarpusavyje pagal unijos buveinę – Vilniuje. Nors apeliantės nurodo, kad sandoryje ieškovės buveinė buvo nurodyta Visagino mieste, tačiau juridinių asmenų registre nurodyta, kad ieškovės adresas yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad sutarties 4.3 punkte nebuvo nurodoma, jog Visagino mieste turėtų būti sprendžiami tarp šalių kilę ginčai, todėl pasikeitus ieškovės buveinei, pakito ir šalių sutartinis teismingumas, kuris buvo susietas ne su konkrečiu miestu, bet su ieškovės buveine. Nors apeliantės skunde nurodo, kad galimai, jų nuomone, egzistuotų atvejai, kai ieškovė gali pasirinkti teismingumą, tačiau pažymėtina, kad sutartinis teismingumas šalims yra privalomas. Todėl net ir esant CPK 30 straipsnyje numatytiems atvejams, kai ieškovas gali pasirinkti teismingumą savo nuožiūra, nustačius, kad šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeitė teritorinį tos bylos teismingumą, teismingumas nustatytinas pagal CPK 32 straipsnio nuostatas. Pasisakant dėl sutartinio arba bendrojo teismingumo prioriteto pirmenybė turėtų būti skiriama sutartiniam teismingumui, nes teisės doktrinoje pripažinta, kad esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai, taikoma specialioji norma.Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad šalių susitarimas dėl teritorinio bylos teismingumo paduotam ieškiniui galioja, procesinės teisės normas pritaikė teisingai ir pagrįstai nutarė, kad ieškinys Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams neteismingas. Todėl naikinti nutartį, kuria ieškinys perduotas kitam teismui pagal teismingumą, pagal atskirojo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeista.