Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiajam A. M.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26268-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:24247406812 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. B. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad sprendimas jo atžvilgiu priimtas neteisingas, nes įvykio tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir vienpusiškai, nes nebuvo vertinami nukentėjusiuoju šio byloje pripažinto asmens Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai. Pareiškėjo įsitikinimu dviratininkas iki susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimus, t. y. jis šia gatve aplamai neturėjo teisės važiuoti ir jo kalti veiksmai taip pat sąlygojo autoįvykį, nes jis pasibaigus dviračių keliui toliau privalėjo važiuoti dviračių taku, o ne gatve, kuria jam važiuoti draudžia KET.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo reikalavimus ir tvirtino, kad toje vietoje pagal taisykles (duomenys neskelbtini) gatve dviratininkas neturėjo teisės važiuoti, jis turėjo važiuoti dviračių taku, kuris pareiškėjo nuomone, ten buvo, nes pagal kartu su skundu pateiktas fotonuotraukas matyti, jog dviratininkas pasibaigus dviračių keliui privalėjo įvažiuoti į dviračių taką, pervažiuoti kelią ir toliau važiuoti dviračių taku. R. B. paaiškino, jog jis nepastebėjo, kad atvažiuoja dviratininkas, jis pažiūrėjo į kairę ir į dešinę, pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių nebuvo, todėl jis pradėjo judėti ir į jo automobilio šoną atsitrenkė dviratininkas.

Liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. M. paaiškino, jog dviračiu jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, prieš įvažiuojant į sankryžą, jis pamatęs jam iš dešinės iš šalutinio kelio atvažiuojantį automobilį, jis pristabdė, tačiau pamatęs, kad automobilis prie įvažiavimo į sankryžą sustojo, manydamas, kad jį praleidžia, tęsė kelionę pagrindiniu keliu, tačiau automobilis staiga pajudėjo ir į jį atsitrenkė. Automobilio vairuotojas buvo suirzęs, aiškino necenzūriniais žodžiais, kad jis važiavo pagrindiniu keliu ir , kad dėl autoįvykio kaltas nukentėjusysis, greitąją išsikvietė pats nukentėjusysis.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusi nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

Administracinio nusižengimo byloje esantis 2024m rugsėjo 12 d. protokolas bei skundžiamas nutarimas patvirtina, kad R. B. administracinė nuobauda paskirta už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 1 d. apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, sukdamas sankryžoje į kairę į pagrindinį kelią ir išvažiuodamas iš sankirtos atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (dviračiui) , dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiu dviračio vairuotoju, kuriam eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 9, 108, 154 punktus, kelio ženklo 203 reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. tiek administracinio nusižengimo byloje esančiuose savo paaiškinimuose apie eismo įvykio aplinkybes, tiek skunde, tiek paaiškinimuose duotuose teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad eismo įvykis įvyko, nes dviratininkui buvo draudžiama važiuoti gatve, kadangi toje vietoje buvo dviračių takas, kuriuo jis ir privalėjo važiuoti. Tvirtino, kad būtent dėl dviratininko kaltės, kuris įvažiavo į jo automobilį ir įvyko eismo įvykis, todėl prašė jo skundą patenkinti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių R. B. paaiškinimų, skunde nurodytų aplinkybių bei teisme duotų paaiškinimų matyti, jog Pareiškėjas neneigė, kad jis įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, tačiau R. B. tvirtina, kad jis įvažiuodamas į pagrindinę gatvę pažymėtą kelio ženklu „Duoti kelią“, įsitikino, kad automobilių, važiuojančių pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve nėra ir lėtai pradėjo važiuoti į pagrindinį kelią, jis tvirtina, kad negalėjo tikėtis, jog keliu važiuos dviratininkas, nes pareiškėjo manymu, toje vietoje dviratininkas turėjo važiuoti dviračių taku, o keliu važiuoti jam draudė KET taisyklės. R. B. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) sankirtos su (duomenys neskelbtini) g. kairėje pusėje maždaug gal už 20 – 30 metrų baigiasi dviračių gatvė ir yra įrengtas kelio ženklas „Dviračių gatvės pabaiga“ , todėl dviratininkas vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 57 punkto nuostata „važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais“ ir 64.1 papunkčiu nurodančiu, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus, kurie šioje konkrečioje situacijoje netaikytini, privalėjo, pasibaigus dviračių gatvei, įvažiuoti į dviračių taką ir pervažiavęs į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę važiuoti taku pažymėtu kelio ženklu „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.

Pažymėtina, kad pagal KET 154 punktą nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 1 priedo 203 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“– važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Byloje esančiame eismo įvykio plane matyti, kad R. B. išvažiavo iš išvažiavimo, prie kurio pastatytas KET taisyklėse numatytas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Schemoje pažymėta automobilio Audi valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir dviračio susidūrimo vieta (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje eismo juostoje, tai yra R. B. vairuojamas automobilis įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje. Eismo įvykio plane matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ties susidūrimo vieta kairėje gatvės pusėje yra 3,8 m. šaligatvis, kuris tęsiasi link (duomenys neskelbtini), o link (duomenys neskelbtini) ties kelio ženklu Nr. 553 „Gyvenamosios zonos pabaiga“ matosi, jog atsiranda 3,8 m. dviračių takas ir 2,4 m. šaligatvis. Šie duomenys patvirtina tai, kad ties susidūrimo vieta, priešingai nei teigia pareiškėjas, dviračių tako nėra. KET 65 punktas nustato, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus. Svarbi aplinkybė yra ta, jog byloje esančiose, kartu su skundu pateiktose bei Institucijos atstovo teismui pateiktose fotonuotraukose esantys duomenys ir minėtame eismo įvykio plane užfiksuoti duomenys patvirtina tai, kad susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ ribose, todėl nukentėjusysis, priešingai nei teigia pareiškėjas, turėjo teisę važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve. Šiame kontekste minėtinas KET 177.1 punktas, kuriame nustatyta, jog Gyvenamojoje zonoje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi Taisyklių 57 ir 66.3 punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis A. M. turėjo teisę važiuoti dviračiu kelio važiuojamąja dalimi.

Taigi, įvertinus administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus objektyvius duomenis, kurie nėra paneigti jokiais kitais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad tai, jos pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. spalio 8 d. nutarime padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas bylos duomenis, savaip juos vertindamas, nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog jis buvo nepagrįstai nubaustas. Remiantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gatve dviratininkas neturėjo teisės važiuoti atmetami kaip nepagrįsti, todėl darytina išvada, kad skundžiame nutarime pagrįstai konstatuota, jog R. B. vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, sukdamas sankryžoje į kairę į pagrindinį kelią ir išvažiuodamas iš sankirtos atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (dviračiui) dėl ko ir įvyko minėtas eismo įvykis.

Išanalizavus administracinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išklausius R. B., nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo R. P. paaiškinimus, Institucijos atstovo teisme išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje surinktų duomenų pakanka R. B. kaltei dėl padaryto nusižengimo pagrįsti. Visi nurodyti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ar abejoti. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog R. B. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus įrodyta, tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neigiamų pasekmių atsiradimo yra priežastinis ryšys. Taigi nekyla abejonių, jog R. B. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta bauda vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų. Pabrėžtina, jog konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka, kad R. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių, priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Skundžiamu pareigūno nutarimu R. B. buvo paskirta ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje vairuotojui numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis artimas šios sankcijos minimumui – 180 eurų. Byloje esantys duomenys apie R. B. padarytus administracinius nusižengimus per penkerius metus parodo, kad asmuo nėra linkęs laikytis kelių eismo taisyklių (13 kartų baustas). Nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, o paskirta bauda, savo dydžiu mažesnė nei ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, nėra jokio pagrindo spręsti apie per griežtą administracinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, R. B. skundas netenkintinas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-26268-2024 paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

R. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26268-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:24247406812 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.