- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2-1798-930/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32086-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- R. O.
- Atsakovas
- K. O.
dalyvaujant ieškovui R. O., atsakovei K. O., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovei K. O. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo nuginčyti jo tėvystę nepilnametės G. O. atžvilgiu ir pripažinti vaiko gimimo įrašo duomenis apie jo tėvystę negaliojančiais.
Ieškovas nurodo, kad šalys artimai bendravo. Sužinojus, kad atsakovė laukiasi, ji patikino, kad vaiko tėvas yra būtent ieškovas, todėl (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė su atsakove santuoką ir suteikė vaikui savo pavardę. Vėliau ieškovas sužinojo, jog atsakovė jų draugystės metu artimai bendravo ir su kitais vyrais, todėl 2017-12-28 buvo atlikti DNR tyrimai, kurie patvirtino, jog ieškovas nėra G. O. biologinis tėvas. Nuo 2017-12-15 šalys kartu nebegyvena, tarp ieškovo ir vaiko nėra susiformavęs tėvo ir dukters ryšys (kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium vaikui buvo 3 mėnesiai). Vaiką ieškovas mato retai, ji ieškovo tėvu nelaiko, ieškovas nelaiko jos savo dukra, giminystės santykiai nėra susiformavę ir tarp vaiko bei ieškovo giminaičių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostę giminiški santykiai (socialinė tėvystė). Ieškovas senaties termino nėra praleidęs, kadangi apie tai, jog G. O. nėra jo dukra, sužinojo atlikęs DNR tyrimus ir 2018-01-29 gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis sutinka ir patvirtina, jog jos yra teisingos. Tarp ieškovo ir vaiko nėra susiklostę tėvo ir dukters santykiai, vaikas nelaiko ieškovo savo tėvu, šalims pradėjus gyventi atskirai vaikui buvo tik trys mėnesiai. Nesant tėvo ir dukters tarpusavio ryšio, o DNR tyrimams paneigus ieškovo tėvystę, tikslinga ieškovo ieškinį tenkinti. Atsakovė pažymi, kad jai nėra tiksliai žinoma, kas yra vaiko biologinis tėvas.
Institucija išvadai teikti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą byloje (e. b. l. 25-26), kurioje nurodė, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti ieškinį, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad apie atsakovės galimus artimus santykius su kitais vyrais sužinojo praėjus penkiems mėnesiams po vestuvių. Sužinojęs, kad nėra vaiko tėvas, po kelių mėnesių išsikėlė gyventi skyrium. Po DNR tyrimų atlikimo nebelaiko G. O. savo dukra, jų nesieja tarpusavio ryšys. Ieškovas buvo nuvykęs pas atsakovę per vaiko gimtadienį ir Šv. Kalėdas, tačiau vaikas jo neatpažino, žiūrėjo kaip į svetimą žmogų.
Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu. Patvirtino, kad ieškovas, kartu su ja gyveno iki 2017-12-15, jo ryšys su vaiku nutrūkęs. Atsakovė negali nurodyti, kas yra biologinis vaiko tėvas, kadangi tai buvo atsitiktiniai santykiai.
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ir vaiko nesieja socialinis ir emocinis ryšys, DNR tyrimai parodė, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, Tarnyba neturi pagrindo nesutikti su ieškinio reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Atsakovei pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl tėvystės nuginčijimo
Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (e. b. l. 5, 21). (duomenys neskelbtini)atsakovei gimė dukra G. O., kurios tėvu įregistruotas ieškovas R. O. (e. b. l. 6, 20).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nepilnametė atsakovės dukra buvo pradėta iki šalių santuokos, tačiau gimė praėjus beveik keturiems mėnesiams po šalių santuokos sudarymo, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas ieškovas R. O. (e.b.l. 19).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl DNR tyrimų, kurioje nurodyta, kad ieškovas R. O. nėra biologinis G. O. tėvas (e. b. l. 9-10). Šią aplinkybę atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė. Teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir gali būti nuginčyti teismine tvarka.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to, ginčijant tėvystę, kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę vaiko atžvilgiu. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad šioje byloje klausimas dėl tėvystės nustatymo negali būti sprendžiamas, kadangi atsakovei nėra žinoma kas yra biologinis vaiko tėvas.
Nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, nustatyta, kad ieškovą ir G. O. sieja tik teisinis ryšys. Jų nesieja nei emocinis, nei socialinis ryšys. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium kai vaikui buvo trys mėnesiai, šiuo metu vaikas ieškovo nebeatpažįsta. Ieškovas nebendrauja su mergaite ir nesiekia sukurti su ja emocinių ar socialinių ryšių. Ieškovas nepripažįsta G. O. savo dukra, o ji nelaiko ieškovo savo tėvu. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebūtų pažeisti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinys patenkintas pilna apimtimi. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už neturinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis) (e. b. l. 4), tačiau nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Byloje susidarė 7,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko G. O., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. O., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Panaikinti 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 7723 duomenis apie tai, kad vaiko G. O., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. O., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės K. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,05 Eur (septynis eurus 5 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.