Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Akvilei Povilanskaitei, dalyvaujant vertėjai Tatjanai Čėsnienei, ieškovei T. S., atsakovui V. S., Druskininkų miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei T. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto teisės į nekilnojamąjį turtą nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą 9600 Lt. Kitus savo reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo ir uzufrukto teisės nustatymo ieškovė palaikė ir prašė juos tenkinti, nurodydama, kad atsakovas jau ne vieneri metai neskiria lėšų vaikui išlaikyti, gaunamą invalidumo pensiją naudoja tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, piktnaudžiauja alkoholiu, namuose kelia konfliktus, nemoka mokesčių už butą, grasina savo butą parduoti ir taip palikti ieškovę su vaiku be jokio būsto. Ieškovė deda visas pastangas gauti didesnį darbo užmokestį, dirba dviejuose etatuose, tačiau brangstant pragyvenimui, jos gaunamų pajamų nebeužtenka būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti, todėl paskutiniu metu ji priversta mažinti išlaidas vaiko drabužiams, telefonui, kišenpinigiams. Kadangi atsakovas visiškai nusišalinęs nuo bet kokios paramos vaikui teikimo, ieškovė priversta kreiptis teisminės gynybos.

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinio nepripažino, nurodė tuos pačius atsikirtimus. Papildomai paaiškino, kad ieškovė yra nuteikusi abu sūnus prieš atsakovą, todėl tiek vyresnysis sūnus, tiek ir nepilnametis A. atsakovo negerbia, jo neklauso, o ieškovė tai toleruoja, pati išprovokuoja konfliktus šeimoje, o po to kviečia policiją ir apkaltina atsakovą netinkamu elgesiu šeimoje. Atsakovas pripažino, kad gaunama invalidumo pensija jis disponuoja savo nuožiūra, ieškovei pinigų neduoda, o jei sūnus A. paprašo, duoda jam keliasdešimt litų, daugiau skirti vaikui pinigų negali, nes jam pačiam neužtenka. Jis nedraudžia ieškovei ir sūnui A. gyventi jam priklausančiame bute, todėl nėra jokio būtinumo nustatyti ieškovei uzufrukto teisę naudotis šiuo butu iki sūnaus pilnametystės.

Byloje pateikta Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kad tikslinga nustatyti šalių vaiko A. S. gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi ji nuolat rūpinasi savo sūnumi, jį išlaiko, auklėja, taip pat tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nustatyti ieškovei uzufrukto teisę gyventi su sūnumi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (t. 1, b. l. 37).

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktą rašytinę išvadą, nurodė, kad nepilnametis A. S. yra išreiškęs savo norą gyventi su ieškove, kuri nuolat juo rūpinasi, su ja vaiko santykiai nuoširdesni ir šiltesni nei su atsakovu, pastarasis yra baustas administracine tvarka už vaiko teisių pažeidimą. Atsakovas privalo materialiai išlaikyti savo vaiką, ieškovės prašoma išlaikymo forma ir dydis geriausiai atitiktų vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 7, 9) nustatyta, kad šalys-buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta 1991-02-07, šalys yra vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi Aleksandru gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13, 41). Ieškovė reikalauja nustatyti nepilnamečio sūnaus A. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, paskirti ieškovę sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti ieškovei uzufrukto teisę gyventi atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki sūnaus A. pilnametystės bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.), todėl teismai, spręsdami ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t.y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo ir motinos, brolių, seserų ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.

Šalys nesutaria dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos. Atsakovo teigimu, kadangi šalys ir jų sūnus gyvena tame pačiame bute, tai nėra būtinumo nustatyti su kuriuo iš tėvų vaikas turi gyventi. Teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus, nes byloje nustatyta, kad nors šalys gyvena viename bute, tačiau jų santuoka nutraukta, šalys neveda bendro ūkio, negyvena bendro šeiminio gyvenimo, sūnumi A. rūpinasi ir jį išlaiko viena ieškovė, todėl pripažintina, kad šalys gyvena skyrium ir todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įstatymui neprieštarauja (CK 3.169 str.). Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad ji visapusiškai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi A., auklėja jį, deda visas pastangas, kad užtikrinti vaikui tinkamas vystymosi sąlygas. Sūnus A. labiau prisirišęs prie ieškovės, nes ji domisi jo problemomis, jų tarpusavio santykiai geri, paremti abipuse meile ir pagarba. Nepilnametis A. S. yra raštu išreiškęs savo norą gyventi su ieškove (t. 1, b. l. 113). Ieškovė dirba ir gauna nuolatines pajamas, ji turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Ieškovė charakterizuojama teigiamai, metų bėgyje administracinėmis nuobaudomis nebausta (t. 1, b. l. 52, 46). Pripažintina, kad pagal asmeninius bruožus, moralines ir dorovines savybes ieškovė gali užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Byloje pateikti duomenys nepatvirtina atsakovo argumentų, kad ieškovė nuteikusi sūnų A. negerbti atsakovo, dėl ko jo santykiai su sūnumi nėra labai geri. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. S. parodė, kad atsakovas dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas išgėręs, namuose kelia konfliktus, prie visų priekabiauja. Byloje yra duomenys, kad atsakovas ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už tai, kad namuose kėlė konfliktus, šūkavo nepilnamečio sūnaus A. akivaizdoje, tuo padarė ATPK 181³ str. numatytus pažeidimus (Vaiko teisių pažeidimas) (t. 1, b. l. 47-49). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad šalių vaiko A. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai geriausiai atitinka jo interesus (CK 3.169 str., 3.174 str. 2 d.). Ginčo dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tarp šalių nėra.

Dėl vaiko išlaikymo

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo.

CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl priteisiant išlaikymą būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų turtines galimybes. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad vaiko išlaikymas turi būti stabilus, išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kai vaikas paprašo ar tėvas turi galimybę ar norą patenkinti vaiko poreikius. Vadovaujantis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr.2AS-735-467/2011). Pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt, atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004.)

Ieškovė teigia, kad ji vidutiniškai per mėnesį nepilnamečio sūnaus A. išlaikymui turėtų skirti apie 835 Lt. Ieškovė nurodė vaiko poreikių apskaičiavimą, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius išlaidas maisto produktams, vaistams, higienos prekėms (t. 1, b. l. 140-151). Atsakovas teigė, kad ieškovės išvardintos sumos būtiniems sūnaus poreikiams patenkinti yra pernelyg didelės, tačiau jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepilnamečio sūnaus poreikiai gali būti patenkinti už mažesnę sumą, nei nurodė ieškovė, todėl atsakovo argumentai atmestini. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis sūnus yra jau 15 metų amžiaus, taigi, jo poreikiai neapsiriboja minimaliais maisto, aprangos, higienos, sveikatos priežiūros poreikiais, jam būtinos papildomos išlaidos, susijusios su vaiko mokymusi, lavinimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad 800 Lt suma yra būtina patenkinti svarbiausius mokyklinio amžiaus vaiko poreikius (CK 6.461 str. 2 d.). Ieškovė paaiškino, kad jau du metus ji viena išlaiko sūnų A., nes atsakovas nesutinka skirti dalį savo pensijos vaiko išlaikymui. Tai, kad nepilnametį vaiką išlaiko viena ieškovė, o atsakovas nuo šios pareigos nusišalinęs, patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas šalių vyresnysis sūnus O. S.. Atsakovas nurodė, kad jis prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, mokėdamas mokesčius už butą, duodamas sūnui pinigų po 5, 10 ar 20 Lt, tačiau šiems argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), gi ieškovė pateikė DNSB „Aidas“ pažymą apie komunalinių mokesčių priskaitymą butui (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nuo 2010 m. spalio mėn. mokesčiai už butą nemokami, 2011-03-01 skola siekė 3074,68 Lt (t. 1, b. l. 119), kas paneigia atsakovo paaiškinimus, kad jis moka už komunalines paslaugas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, nurodydama, kad tokia suma būtų pakankama būtiniems sūnaus poreikiams tenkinti. Ieškovė dirba VšĮ sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, jos pajamos per mėnesį yra apie 1200 Lt (t. 1, b. l. 118). Kitokių pajamų ieškovė neturi, taip pat ji neturi jokio turto, turi įsipareigojimų bankui (t. 1, b. l. 124). Atsakovas iš dalies darbingas, netektas darbingumas-65 %, jis gauna 650 Lt dydžio invalidumo pensiją ir 267,51 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, iš viso 917,51 Lt (t. 1, b. l. 33-34, 99), tačiau atsakovas turi turto, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41, 51). Kitų išlaikytinių, be sūnaus A., šalys neturi. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą savo vaikui yra lygios ir atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali teikti vaiko išlaikymą, mokėdamas kas mėnesį 400 Lt dydžio periodines išmokas, kas būtų pakankama būtiniems ir protingiems vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi atsakovas nuolat išlaikymo neteikia, todėl iš jo išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant ieškovei tvarkyti vaiko lėšas uzufrukto teise (CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.185 str.).

Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą 9600 Lt. Ieškovei žinomos reikalavimo atsisakymo procesinės pasekmės. Teismas priima ieškovės atsisakymą nuo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tuo pagrindu šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140str. 1 d., 294 str.).

Dėl uzufrukto nustatymo

Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaiko teise į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą, teisės į mokslą, teisės į poilsį ir laisvalaikį ir kt. teisių įgyvendinimą.

CK 3.71 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai; CK 3.86 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. Taigi, CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką, nurodyta teismo teisė nustatyti uzufruktą sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui.

Ieškovė ir nepilnametis sūnus A. S. gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13, 41). Kito būsto ieškovė neturi, nuomotis gyvenamąjį plotą neturi finansinių galimybių. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuolat grasina ją su vaiku išmesti į gatvę, motyvuodamas tuo, kad butas yra jo nuosavybė, dėl nuolatinių konfliktų ieškovei tenka kviesti policiją. Nors atsakovas nurodė, kad jis nekliudo ieškovei ir nepilnamečiui sūnui gyventi jam priklausančiame bute, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, taip pat tai, kad ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio kreipėsi pagalbos į vaiko teises ginančią instituciją, taip pat duomenis apie atsakovo baustumą administracinėmis nuobaudomis už vaiko teisių pažeidimus, liudytojo O. S. parodymus, sprendžia, kad ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio turi pagrindą jaustis nesaugi, todėl įvertinus tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, siekiant užtikrinti nepilnamečio, gyvenančio su ieškove atsakovui priklausančiame bute, teises į būstą, ieškovei nustatytina uzufrukto teisė naudotis atsakovui priklausančiu butu iki sūnaus A. S. pilnametystės (CK 3.71 str.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pareikštus ieškinio reikalavimus apmokėjo 133 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (t. 1, b.l. 6), nors už ieškinį dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto teisės į nekilnojamąjį turtą nustatymo mokėtinas 266,00 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-12 informacinis pranešimas Nr. 19 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“, 83 str. 1 d. 2 p.), todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma -133,00 Lt priteistina teismo sprendimu. Tokiu būdu, patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 266,00 Lt žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.), taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 144 Lt žyminis mokestis (400 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) ir 30,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1d.), viso 174,90 Lt.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 282 str.,

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina ieškove T. S..

Nustatyti ieškovei T. S., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufruktą – teisę naudotis atsakovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iki nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis 400 litų (keturių šimtų litų) dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti T. S., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priimti ieškovės T. S. ieškinio reikalavimų atsisakymą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo 9600 Lt priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš ieškovės T. S. 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo V. S. 266,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. S..

Priteisti iš atsakovo V. S. 174,90 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruotas teismo sprendimu nustatytas uzufruktas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.