- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2YT-1154-986/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02153-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jo motina J. V., mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – fermą (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad po jo motinos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą. Jam buvo žinoma, kad J. V. 1994 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos laikino nuosavybės teisės liudijimo pagrindu privatinės nuosavybės teise priklauso ferma (karvidė), esanti (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas statinys nėra įregistruotas viešajame registre ir jis negali pereiti jam kaip paveldėtojui nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl siekdamas paveldėti visą J. V. turtą, pirmiausia privalo savo motinos vardu įteisinti nuosavybės teisę į jos turėtą nekilnojamąjį turtą – fermą (karvidę). Jo motina sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai karvidę valdė iki savo mirties, tačiau dėl teisinio išsilavinimo stokos ir nežinojimo karvidės nuosavybės dokumentų nesusitvarkė, kadangi tikėjo, jog laikinas nuosavybės teisės liudijimas ir yra nuosavybės teisės perleidimo J. V. dokumentas, kurio pagrindu minėtas statinys nuosavybės teise priklauso savininkei. Apie tai, kad minėtas dokumentas nėra nuosavybę pagrindžiantis dokumentas, ir kad VĮ „Registrų centras“ neregistruos nuosavybės teisės karvidei pareiškėjo motinos vardu, jis sužinojo atsitiktinai iš savo pažįstamų, kurie paaiškino, jog tvarkėsi dokumentus dėl buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės teritorijoje esančių kitų pastatų ir jų pareiškimų pagrindu buvo nagrinėjamos bylos teisme dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Sužinojęs šią informaciją, jis taip pat nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos. 2022 m. liepos 13 d. jo motinai priklausiusiai fermai (karvidei) buvo atlikti kadastriniai matavimai ir suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jo motina statinį valdė nesislėpdama, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai nuo 1994 m. kovo 15 d., t. y. nuo jo perleidimo J. V. privatinėn nuosavybėn momento, ir laikė save šio statinio savininke. Susiklosčius aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, siekdamas motinos vardu įteisinti nuosavybės teisę į minėtą statinį, yra priverstas kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gruodžio 12 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose nurodytas sąlygas, neprieštaraus prašomo fakto nustatymui. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2022 m. gruodžio 7 d. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Šiuo atveju fermai kaip nekilnojamajam daiktui parengta kadastrinių matavimų byla, ji nėra įregistruota nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta jos savavališka statyba. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. V. palikimo perėjimą valstybei. VĮ Turto bankas neprieštarauja įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui, bylą prašo nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2022 m. gruodžio 6 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai įrodžius CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, neprieštaraus dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nurodė, kad byloje minima ferma nėra įrašyta į Kėdainių r. sav. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma, minėta ferma Kėdainių r. sav. administracijos balanse neapskaitoma. Bylą prašo nagrinėti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai – 2022 m. gruodžio 16 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. V. motina J. V. Iš 2012 m. birželio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą.
Pareiškėjo motina J. V. pagal 1994 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos laikiną nuosavybės teisės liudijimą Nr. 37, atsiskaitant už pajų su išeinančiais pajininkais iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, privatinės nuosavybės teise įgijo karvidę, inventorizacinis Nr. 0009, kurios tuometinė vertė buvo lygi 6344 Lt.
Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statiniui – pavadintam ferma, pažymėtam plane (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pateiktų Kėdainių rajono „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės (duomenys neskelbtini) gyvulininkystės gamybinio-technologinio komplekto perdavimo aktų kopijos matyti, kad apskaitoje buvo minima 200 vietų karvidė. Taip pat iš Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės perduodamo turto natūra pajininkui akto matyti, kad J. V. perduota karvidė. 1994 m. vasario 28 d. J. V. prašyme (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei nurodoma, kad ji prašo atleisti iš bendrovės ir grąžinti įneštą pajų natūra. Pageidauja gauti karvidę. Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1994 m. vasario 28 d. protokolu Nr. 1 nutarta: atleisti J. V. iš bendrovės narių ir atiduoti įneštą pajų natūra.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, įrašų, apie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimą ir nuosavybės teisės įregistravimą į jį, nėra.
Byloje pateiktas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas, išduotas pareiškėjo vardu.
Iš Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktos 1976 m. gruodžio 30 d. Gamybinio žemės ūkio pastato (įrenginio) priėmimo naudojimui akto kopijos matyti, kad 200 vietų karvidės pastatytos pagal projektą, kurį pritaikė kolūkio statybos projektavimo instituto Jonavos skyrius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.
Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjo motina J. V. nebuvo nekilnojamojo daikto – fermos (karvidės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė nuo 1994 m. kovo 15 d. iki mirties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų. Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas viešame registre ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį J. V. valdė minėtą fermą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. J. V. pradėdama valdyti fermą (karvidę) buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą, be to, ji buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką J. V. minėtą nekilnojamąjį turtą valdė atvirai ir nesislapstydama. Pažymėtina, kad per visą fermos buvimo laikotarpį, jo statybos teisėtumo klausimas nėra kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų ar draudimų šį statinį naudoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų J. V. fermos valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad J. V., mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (CPK 185, 533 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.