Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1173-259/2007

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-11-05
Bylos Nr.: 2A-1173-259/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
Ieškovas: O. D.
Atsakovas: M. L.
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybei

Civilinė byla Nr. 2A-1173-259/2007

pirmos instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė,

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 25.3; 30.10 (S)

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovės O. D. atstovei advokatei D. Ž., atsakovui M. L., jo atstovei advokatei R. K., trečiųjų asmenų Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui ir Kauno miesto savivaldybės atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1984-435/2007 pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui M. L., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. D. ieškiniu prašė apginant jos pažeistas teises, pripažinti jai teisę į savavališkų patalpų nuo 1-14 iki 1-17, gyvenamajame name 1A1m bei priestato 1i1p, esančių (duomenys neskelbtini)padarinių šalinimą be atsakovo M. L. sutikimo, bei priteisti iš atsakovo teismo ir advokato paslaugų išlaidas. Ieškovė atsakovo atsisakymą laiko nepagrįstu, kadangi teisę į savavalinių padarinių šalinimą turi.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, apginant ieškovės O. D. pažeistas teises, pripažino jai teisę į savavališkų patalpų nuo 1-14 iki 1-17, gyvenamajame name 1A1m bei priestato 1i1p, esančių (duomenys neskelbtini)padarinių šalinimą be atsakovo M. L. sutikimo; iš atsakovo M. L. ieškovei O. D. priteisė 20 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, 1 000Lt išlaidų advokato pagalbai ir 100 Lt žyminio mokesčio, valstybei 28,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)bendraturčiai. 1A1m palėpėje (mezoninas) įrengtas ginčo patalpas sudaro koridorius 1-14 (5,78kv.m.), koridorius 1-15 (4,45 kv.m.), WC/ vonia 1-16 (1,03 kv.m.) ir kambarys 1-17 (27,66kv.m.). Priestatas 1i1p prie ūkio pastato 2I1p pastatytas 1986 metais (b.l.17 antra pusė).Ieškovė 2006-01-23 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyrių su prašymu nustatyti ar galima įteisinti jos vardu savavališkai rekonstruotus statinius nuo 1-14 iki 1-17 ir 1i1p, ir be kitų nurodymų gavo Urbanistikos skyriaus specialisto nurodymą pateikti bendraturčių ir gretimų valdų savininkų sutikimus, patvirtintus notaro. Iš archyvo atsiųstos 1988-04-25 civilinės bylos apskaitos –statistinės kortelės (b.l.50) ir nutarties civilinėje byloje Nr. 2-63/89 matyti, kad 1989-02-14 Kauno m. Panemunės rajono liaudies teismas, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui M. L. ir A. L. dėl pažeistų teisių atstatymo. Ieškovė atsisakė nuo ieškinio, todėl bylą nutarta nutraukti. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. 07-16 (ekspertizė prijungta prie bylos) patvirtina tai, kad dėl palėpėje įrengtų lengvų konstrukcijų atitvarų ir pertvarų, formuojančių pagalbines patalpas 1-14-1-17 griūtis negresia.

Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas nutraukti bylą dalyje dėl savavališkai įrengtų patalpų mansardoje motyvuojant, kad teisme antrą kartą iškelta civilinė byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Iš civilinės bylos apskaitos - statistinės kortelės (b.l.50) ir nutarties civilinėje byloje Nr. 2-63/89 (b.l. 36) matyti, kad 1989-02-14 Kauno m. Panemunės rajono liaudies teismas, nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui M. L. ir A. L. dėl pažeistų teisių atstatymo. Teismo manymu, labiau tikėtina, kad tai nėra tapatus ieškinys, kadangi tuo metu ginčo patalpos dar nebuvo įrengtos. Teismas konstatavo, kad neesant įrengtoms patalpoms 1988 metais negalėjo būti pareikštas reikalavimas dėl savavališkai įrengtų patalpų padarinių šalinimo.

Teismas nustatė, kad atsakovas ieškinį dalyje dėl priestato 1i1p, esančio (duomenys neskelbtini)padarinių šalinimo be atsakovo M. L. sutikimo pripažino, todėl teismo nuomone šio priestato padarinių šalinimas vienokiu ar kitokiu būdu atsakovo teisių nepažeis, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas sutrumpintais motyvais (LR CPK 268 str. 5d).

Teismas nurodė, kad šalių materialiniai reikalavimai susiję su bendraturčių teisėmis ir pareigomis, kylančiomis šalinant savavališkos statybos padarinius. Šias teises ir pareigas nustato specialūs aktai, reguliuojantys statybą, bei privatinės daiktinės teisės normos, numatančios bendraturčių teisės į nuosavybės dalį nustatymą. Jeigu viešojo administravimo subjektai, kuriems priskirta statybų kontrolė nutaria, pašalinus trūkumus, leisti įteisinti savavališkai pastatytą statinį, tai tokio įteisinimo būdu įvyksta juridinis daikto padidėjimas, nes faktinis padidėjimas jau atliktas savavališkai statant. Pripažįstant asmens teisę statyti, rekonstruoti pastatą, taip pat šalinti savavalinės statybos padarinius, ši teisė ribojama draudimu pažeisti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus reikalavimus. Ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų sutikimą, kurie turi teisę atsisakyti duoti sutikimą, šiuo atveju, pašalinti savavalinės statybos padarinius vienokiu ar kitokiu įstatyme nustatytu būdu, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą savavalinės statybos padarinių šalinimui, pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad ieškovė įsirengė patalpas namo mansardoje, kurios inventorizuotos dar 1996-09-12. Ieškovei 2006-01-23 kreipusis į atitinkamas institucijas dėl savavališkų patalpų įteisinimo, jai buvo nurodyta, pateikti bendraturčių sutikimą, patvirtintą notaro. Visuomenės sveikatos centro, Priešgaisrinės apsaugos departamento ir Urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas davė išvadas, kuriomis sutiko, jog ieškovės įrengtos patalpos būtų įteisintos, kas reiškia, kad viešosios teisės prasme šios patalpos gali būti įteisintos.

Teismas nurodė, kad pagal Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto 2006-03-23 STR V skyriaus, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą 16.2p. , kai statinio statyba jau baigta, projektui parengti gali būti panaudoti kadastrinių matavimų brėžiniai, o 2000-12-22 LAT Civilinių bylų skyriaus konsultacijoje yra nurodyta, kad norint gauti kito bendrasavininkio sutikimą statybos leidimui, jam turi būti pateikiamas statybos ar rekonstravimo projektas (schema), kuriuose turi būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys (vieta, aukštis, plotis ir pan.), pakankami bendrasavininkiui nuspręsti ar jo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Tokiu būdu laikytina, jog teisminė praktika nereikalauja, jog sutikimui gauti asmeniui turėtų būti pateiktas projektas, kaip to reikalavo atsakovas, kas reiškia, jog akcentuojama ne tai kokia forma turi būti pateikiami objekto pertvarkymo duomenys, o į tai, kas bus pertvarkoma, t.y. turi būti matomi tokios pertvarkos esminiai duomenys, iš kurių bendraturtis galėtų spręsti apie savo teisių ir interesų galimą pažeidimą. Sprendžiant šiuos klausimus buvo pateiktas Namų valdos techninės apskaitos byloje esantis mezonino patalpų nubraižytas planas (b.l.16), kuris atitinka pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nurodytas patalpas (b.l.18) ir šis planas buvo pateiktas atsakovui, siekiant gauti jo sutikimą dėl savavalinės statybos padarinių pašalinimo (2002-04-30 STR 15.3p.). Atsakovas nurodė, kad ieškovė turėjo pateikti projektą, o ne vadovautis inventoriniu planu, ir tai turėjo padaryti iki 1989 metų rugsėjo mėnesio, t.y. iki statybos pradžios. Teismas nesutiko su atsakovo, vienu iš atsisakymo duoti sutikimą argumentų, kad ieškovė pažeidė daugybę įstatymų – Statybos įstatymą, STR reikalavimus, priešgaisrinius reikalavimus, kadangi atsakovas nėra įgaliotas prižiūrėti kaip laikomasi teisės aktų reglamentuotos statybos vykdymo tvarkos, ir tai pagal savo kompetenciją atlieka atitinkamos institucijos. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentą, kad yra reali namo griūties grėsmė byloje paneigia Statinio techninės būklės tyrimo akte Nr. 07-16 nurodytos išvados (1p.), kuriose taip pat nurodyta būtinybė namą kapitališkai remontuoti, kad būtų išvengta tolesnio konstrukcijų irimo bei užtikrinti privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ir šis reikalavimas galioja abiem bendraturčiams. Tačiau šiuo atveju, tai niekaip nėra susiję su palėpėje įrengtomis lengvų konstrukcijų atitvaromis ir pertvaromis, formuojančiomis pagalbines patalpas, kadangi dėl jų įrengimo statiniui griūtis negresia. Atsakovo argumentus apie triukšmo atsiradimą, gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą paneigia tai, jog ginčo patalpos yra pagalbinės, t.y. ne gyvenamosios, kas reiškia, kad esant tokiam jų statusui, atsakovo teisės nėra pažeidžiamos.

Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo teisių ir interesų pažeidimo dėl savavalinės statybos padarinių pašalinimo, todėl atsakovo nepagrįstą atsisakymą duoti sutikimą ieškovei į savavalinės statybos padarinių šalinimą, teismas laikė ieškovės teisės į statybą pažeidimu. Ši ieškovės teisė turi būti ginama, todėl teismas ieškinį pripažino pagrįstu ir įrodytu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. L. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) teismas viršijo savo kompetenciją, iš esmės įteisino ieškovei savavališkai pastatytas patalpas gyvenamojo namo pastogėje. Teismas nenurodė, kad savavališkai pastatytos patalpos yra tiktai pagalbinės, o kaip matyti iš Namų valdos techninės apskaitos bylos, pastatų vidaus plotų eksplikacijoje savavališkai pastatytos patalpos inventorizuotos ne kaip pagalbinės, bet kaip gyvenamojo namo patalpos. Todėl belieka pateikti teismo sprendimą VĮ “Registrų Centrui”, kuris atliks nurodytų patalpų teisinę registraciją. Tai yra savavališkai pastatytų patalpų įstatymo nustatytos tvarkos pažeidimas;

2) teismas pažeidė LR CPK 6 str., 133 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, nes atsakovui negavus teismo šaukimo ar pranešimo apie posėdžio laiką ir vietą, šis 2007-06-18 negalėjo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Teismas atsisakė priimti priešieškinį ir papildomus dokumentus bei atsisakė apklausti liudytoją, vien dėl to, kad tai nebuvo pateikta parengiamajame teismo posėdyje. Teismas pažeidė atsakovo teisę į visapusišką ir bešališką bylos išnagrinėjimą, teises išvardintas LR CPK 42 str.;

3) pagal LR Statybos įstatymo 38 str., draudėjas yra statinio projektuotojas ir privalo atlyginti padarytą žalą asmenims dėl sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo bei turto sužalojimo. Ieškovė savaip suprojektavusi ir pastačiusi patalpas, atsisakė prisiimti bet kokią atsakomybę už jų griūtį ar kitokią žalą atsakovo pirmo aukšto patalpoms, namų apyvokos turtui, gyvybei ir sveikatai. Ieškovės savavališkai pastatytos patalpos namo pastogėje pažeidžia atsakovo nuosavybės teises, kadangi dėl apkrovos yra griūties grėsmė, nėra garso izoliacijos. Teismas šių aplinkybių nevertino ir tuo pažeidė LR CPK 265 str. ir 270 str. reikalavimus;

4) teismas pažeidė LR CK 403 str., kuriame nurodyta, kad asmenys, kurie pasistatė, statosi ar rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti, o asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami nurodytu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo. Ieškovė neturėjo jokio projekto ir leidimo statyti patalpas namo pastogėje. Teismų Praktikoje Nr. 14 nurodyta, kad noras pakeisti patalpų paskirtį, rekonstruoti, remontuoti ar statyti naują statinį turi būti aptartas su bendrasavininkiais iki projektavimo sąlygų išdavimo ir jiems turi būti pateiktas statybos ar rekonstravimo projektas. Projekte turi būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys pakankami bendrasavininkiams nuspręsti, ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. To nebuvo padaryta;

5) teismas netinkamai įvertino ir Kauno Kelių Ruožo raštą dėl namo rekonstrukcijos, kurį laikė tik atitinkamos žinybos raštu, žinybos, kuri nėra statybas kontroliuojanti institucija. Ši žinyba yra vienintelė tiesiogiai susijusi su pastatais esančiais geležinkelio tunelio saugomojoje zonoje, kurioje randasi šalių gyvenamasis namas;

6) LR CK 4.253 str. naujų patalpų pastatymas yra daikto sukūrimas. Kad įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį statytojas privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos. Pagal LR Statybos 1996-03-19 įstatymą Nr. 1-1240 statinių projektus derina, leidimus statyti išduoda, statinius pripažįsta tinkamais naudoti ne teismas, o šiuos veiksmus atlikti įgaliotos institucijos;

7) teismas nesivadovavo teismų praktika (Teismų praktika Nr.14, 438 psl.), kurioje nurodyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje po išvados apie ieškinio tenkinimą turi būti išdėstyta, kad ieškovui pripažįstama teisė atlikti statybos darbus be atsakovo sutikimo pagal atsakovui ir teismui pateiktą projektą, nurodant jo parengimo datą, suteiktą numerį ir kitus projektą individualizuojančius duomenis tam, kad priešinga šalis turėtų galimybę juos išanalizuoti ir spręsti dėl sutikimo ar nesutikimo davimo;

8) teismas pažeidė principą ex iniuria ius non oritur - iš neteisėtumo teisė neatsiranda, įtvirtintą LR CK 1.136 str. Į neteisėtu būdu sukurtą daiktą, nuosavybės teisės tokiam daikto valdytojui neatsiranda, nes savavališka statyba yra pažeidžiamas LR CK 4.253 str. 1 d. reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas turi būti suformuotas įstatymo nustatyta tvarka. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tiktai tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Neteisėtos statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (LR CK 4.103 str. 7 d. ). Šių įstatymų reikalavimais teismas nesivadovavo, nors privalėjo;

9) savavališkas statytojas - ieškovė turėjo įrodyti, kad jos savavališka statyba nepažeidžia ir ateityje nepažeis atsakovo nuosavybės teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė to neįrodinėjo ir teismas iš ieškovės to nereikalavo. Priešingai, teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Tokiu būdu už ieškovės savavališkai atliktą statybą teismas neteisingai visą įrodinėjimo naštą paskyrė atsakovui;

10) ieškinį dėl tų pačių pažeistų teisių gynimo ieškovė pareiškė antrą kartą, pateikusi į bylą kooperatyvo “Įvadas” 1987 m. parengtą projektą. 1989-02-14 ieškovė atsisakė nuo ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo ir civilinė byla Kauno m. Panemunės rajono liaudies teismo nutartimi buvo nutraukta. Šioje byloje ieškovė vėlgi pateikusi kooperatyvo "Įvadas" projektą teismo posėdyje pareiškė, kad savavališką statybą vykdė ne pagal tą projektą, bet pagal savo poreikį be jokio projekto. Pagal LR CPK 293 str. 3 p. ši byla turėjo būti nutraukta.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantas ir jo atstovė savo poziciją dėl skundo palaikė, siūlė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė O. D. nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė palikti teismo sprendimą galioti apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

Šalies argumentai

1) apelianto teiginys, kad teismas sprendimu įteisino ieškovei savavališkai pastatytas patalpas, yra nepagrįstas. Patalpų savavalinių padarinių šalinimui yra reikalingas bendraturčio sutikimas. Jei bendraturtis atsisako duoti sutikimą atsisakymas turi būti pagrįstas realia atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Teismo sprendimu pripažintas savavalinių padarinių šalinimas be bendraturčio sutikimo nereiškia savavališkos statybos įteisinimo. Teismo sprendimu pripažįstama tik teisė šalinti minėtus padarinius;

2) atmestinas motyvas, kad teismas sprendime nenurodė, kad savavališkai pastatytos patalpos yra tik pagalbinės. Pagal ieškinio reikalavimus bei atliktą ekspertizę, savavališkai pastatytų patalpų savavalinių padarinių šalinimas bus vykdomas įvertinus atsakovo prašymu teismo paskirtos ekspertizės, kurią atliko Kauno technologijos universiteto architektūros ir statybos institutas, išvadas;

3) atsakovo motyvai dėl procesinių teisių pažeidimo yra atmestini. Atsakovą atstovavo advokatė. 2007-06-18 teismas pagrįstai nusprendė, atsižvelgiant į šalių teiginius, kad jokie papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, todėl galima pereiti į teismo posėdį, nes šalys tinkamai pasiruošusios dėl bylos nagrinėjimo ir jokių įrodymų daugiau nepateiks. Teismas vadovavosi LR CPK 231 str. nuostatomis ir jų nepažeidė;

4) teismas nepažeidė LR CK 403 str. nuostatų, nes tokios materialinės teisės normos CK nėra. LR CK 4.103 str. nuostatos negali būti taikomos, nes ieškovė, įsirengdama patalpas prieš daugiau nei 10 metų, atsakovo teisių nepažeidė. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad atlikta statyba mansardoje pažeidžia jo kaip bendraturčio teises, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (LR CPK 178 str.). Apeliantas nurodė teisės normas, reglamentuojančias statybas (leidimų išdavimas ir t.t). Šios teisės normos savavalinių padarinių šalinimo klausimų nereglamentuoja. Apeliantas dar kartą nepagrįstai teigia, kad teismas savo sprendimu įteisino savavalinę statybą;

5) apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje po išvados apie ieškinio patenkinimą turėjo išdėstyti, kad ieškovui pripažįstama teisė atlikti statybos darbus be atsakovo sutikimo. Statyba jau atlikta, patalpos įrengtos, jos inventorizuotos. Inventorizacijos duomenys atsakovui žinomi. Šioje byloje sprendžiami sutikimo dėl savavališkai jau pastatytų (įrengtų) patalpų savavalinių padarinių šalinimo klausimai, kuriuos spręs atitinkamos institucijos, bet ne atsakovas. Atsakovas iš esmės privalo įrodyti savo teisių pažeidimą. Atsakovas neturi teisės spręsti viešo intereso klausimo. Jo pareiga įrodyti tik jo teisių pažeidimą (LR CPK 178 str.);

6) Kauno m. Panemunės raj. liaudies teismas 1988-01-27 sprendimu (b.l. 12) pripažino ieškovei teisę naudotis visa gyv. namo palėpe, esančia Kaišiadorių g. 55. Buvusios namo bendraturtės A. L., A. L. bei M. L. globėja A. L. 1986 m. davė sutikimus dėl patalpų įsirengimo viso namo salkose (b.l. 22-24). Sutikimas - tai vienašalis sandoris, kuris gali būti nuginčytas tik teismine tvarka. Tokių duomenų, kad sutikimai būtų pripažinti negaliojančiais, atsakovas nepateikė;

Atsiliepimas

7) atsakovas nepagrįstai nurodė, kad jam apie parengiamąjį teismo posėdį nebuvo pranešta ir jo teisės buvo pažeistos. Šaukimas atsakovo vardu buvo įteiktas šeimos nariui. Atsakovą atstovavo adv. R. K.. Atsakovas privalėjo ir pats domėtis byla, apie kurią jam buvo pranešta. Šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (LR CPK 7 str. 2 d.);

Šalies argumentai

8) apelianto teiginys dėl bylos nutraukimo atmestinas. 1989-02-14 nutartimi civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl pažeistų teisių buvo nutraukta (b.l. 36). Iš apskaitos statistinės kortelės matosi, kad ji užvesta 1988-04-25 (b.l. 50). Ši byla buvo užvesta dėl pažeistų teisių gynimo - dėl gyv. namo rekonstrukcijos, pagal 1987 m. projektą, kurį atliko KU Projektavimo instituto Kauno filialo kooperatyvas "Įvadas" (b.l. 52-78).Iš šio projekto akivaizdu, kad kalbama ne apie tas patalpas, kurios įrengtos dabar ir kurios yra ginčo objektas. Minėtas projektas (b.l. 52-78) nebuvo realizuotas. Šis projektas yra 1987 m. Savavališkai įrengtos patalpos yra kitos ir jos įrengtos po teismo nutarties priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina duomenys Namų valdos techninės apskaitos byloje (b.l. 13-18). Juose nurodyta, kad ginčo patalpos įrengtos po kreipimosi į teismą ir teismo nutarties priėmimo, t.y. 1989 m. (b.l. 17, II pusė).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovė siūlė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra namų valdos ir žemės sklypo prie jo, esančios (duomenys neskelbtini)bendraturčiai ( 1 t. b.l. 8, 9). Gyvenamojo namo 1A1m palėpėje ieškovės savavališkai įrengtas ginčo patalpas sudaro koridorius 1-14 (5,78kv.m.), koridorius 1-15 (4,45 kv.m.), WC/ vonia 1-16 (1,03 kv.m.) ir kambarys 1-17 (27,66kv.m.), ( 1 t. b.l. 16, 18), taip pat priestatas 1i1p prie ūkio pastato 2I1p , kuris pastatytas 1986 metais (1 t. b.l.17 antra pusė). Ieškovė 2006-01-23 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyrių su prašymu nustatyti ar galima įteisinti jos vardu savavališkai rekonstruotus statinius nuo 1-14 iki 1-17 ir 1i1p (1 t. b.l. 20). Iš ieškovės buvo pareikalauta namo bendrasavininkio atitinkamo sutikimo. 2006 03 06 d. pareiškimu (1 t. b.l. 25) ieškovė kreipėsi atsakovą dėl sutikimo įteisinti savavališkai pastatytus statinius (duomenys neskelbtini). 2006 03 16 d. pareiškimu atsakovas atsisakė duoti prašomą sutikimą (1 t. b.l. 19).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog teismas viršijo savo kompetenciją, iš esmės įteisino ieškovei savavališkai pastatytas patalpas gyvenamojo namo pastogėje, teismas pažeidė LR CK 403 str., kuriame nurodyta, kad asmenys, kurie pasistatė, statosi ar rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti, į neteisėtu būdu sukurtą daiktą, nuosavybės teisės tokiam daikto valdytojui neatsiranda, nes savavališka statyba yra pažeidžiamas LR CK 4.253 str. 1 d. reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas turi būti suformuotas įstatymo nustatyta tvarka. (skundo 1, 4, 6, 8 p.), taip pat skunde teigiama, jog ieškovės savavališkai pastatytos patalpos namo pastogėje pažeidžia atsakovo nuosavybės teises, kadangi dėl apkrovos yra griūties grėsmė, nėra garso izoliacijos, savavališkas statytojas - ieškovė turėjo įrodyti, kad jos savavališka statyba nepažeidžia ir ateityje nepažeis atsakovo nuosavybės teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė to neįrodinėjo ir teismas iš ieškovės to nereikalavo, tokiu būdu už ieškovės savavališkai atliktą statybą teismas neteisingai visą įrodinėjimo naštą paskyrė atsakovui (skundo 3, 9 p.), teismas pažeidė LR CPK 6 str., 133 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, nes atsakovui negavus teismo šaukimo ar pranešimo apie posėdžio laiką ir vietą, šis 2007-06-18 negalėjo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, be to teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį ir papildomus dokumentus bei atsisakė apklausti liudytoją, vien dėl to, kad tai nebuvo pateikta parengiamajame teismo posėdyje, tuo teismas pažeidė atsakovo teisę į visapusišką ir bešališką bylos išnagrinėjimą, teises išvardintas LR CPK 42 str. (skundo 2 p), teismas netinkamai įvertino rašytinį įrodymą Kauno Kelių Ruožo raštą dėl namo rekonstrukcijos (skundo 5 p.), teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinį dėl tų pačių pažeistų teisių gynimo ieškovė pareiškė antrą kartą, nes 1989-02-14 ieškovė atsisakė nuo ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo ir civilinė byla Kauno m. Panemunės rajono liaudies teismo nutartimi buvo nutraukta, todėl pagal LR CPK 293 str. 3 p. ši byla turėjo būti nutraukta (skundo 10 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje visų pirma ginčas tarp šalių kilo dėl ginčo dalyko sampratos. Ieškovė įrodinėjo, jog byloje priimto teismo sprendimo pagrindu pradėtas savavalinės statybos padarinių šalinimo procesas be bendraturčio sutikimo nereiškia savavališkos statybos įteisinimo priimto teismo sprendimo pagrindu, o būtent atsakovo atsisakymas duoti tokį sutikimą pažeidžia jos subjektinę teisę kreiptis į įgaliotas institucijas, kad pašalinti savavališkos statybos pasekmes. O atsakovas įrodinėjo ir apeliacinį skundą pagrinde grindė ta nuostata, jog skundžiamas teismo sprendimas įteisina savavalinės statybos objektą. Ginčo dalykas šioje byloje yra konstatavimas ar ieškovė turi teisę į savavališkos statybos padarinių šalinimą be atsakovo sutikimo ir ar tai nepažeidžia atsakovo interesų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai nurodė, kad šalių materialiniai reikalavimai byloje susiję su bendraturčių teisėmis ir pareigomis, kylančiomis šalinant savavališkos statybos padarinius. Priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovė įgyja teisę, negavus atsakovo sutikimo, kreiptis į įgaliotas institucijas kad pradėti šalinti savavališkos statybos padarinius-ištaisyti statybos eigoje padarytus trūkumus įrengiant garso, šilumos izoliaciją, gaisrinės saugos reikalavimus, atlikti tam tikrus rekonstrukcijos darbus patalpose, kad būtų užtikrinti privalomieji statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Tik atlikus nurodytus darbus ieškovė turės galimybę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis ir jo įteisinimo įgaliotų institucijų sprendimu. Tokiu būdu bus sprendžiama ar statinys atitinka jam keliamus reikalavimus ir ar suformuotas įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to apeliacinio skundo motyvai nurodyti skundo 1, 4, 6, 8 punktuose atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais (skundo 3, 9 p.), jog savavališkai pastatytos patalpos namo pastogėje pažeidžia atsakovo nuosavybės teises, kadangi dėl apkrovos yra namo griūties grėsmė, netinkama patalpų garso izoliacija. Bylos medžiagoje yra rašytiniai įrodymai paneigiantys šiuos atsakovo teiginius. Iš byloje atliktos Kauno technologijos universiteto statinio būklės tyrimo akto išvadų matyti, kad namui griūtis dėl įrengtų palėpėje patalpų negresia (išvados 1 p.). Įrodymų paneigiančių šią išvadą, atsakovas teismui nepateikė. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė savo teisių ir interesų pažeidimo dėl savavalinės statybos padarinių pašalinimo, todėl atsakovo nepagrįstą atsisakymą duoti sutikimą ieškovei į savavalinės statybos padarinių šalinimą, teismas laikė ieškovės teisės į statybą pažeidimu.

Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jam apie parengiamąjį teismo posėdį nebuvo pranešta ir jo teisės tuo buvo pažeistos. Iš bylos medžiagoje surinktų įrodymų matyti, kad teismo šaukimas atsakovo vardu buvo įteiktas šeimos nariui (1 t. b.l. 45). Atsakovą parengiamajame teismo posėdyje atstovavo jo atstovė advokatė R. K. (b.l. 46), be to ir pats atsakovas dalyvavo ir 2006 06 20 d. parengiamajame teismo posėdyje (1 t. b.l. 79-81), tai pat pasirašytinai 2006 06 20 d. teismo posėdžio metu buvo informuotas apie 2006 08 29 d. parengiamąjį teismo posėdį (1 t. b.l. 82), dalyvavo su atstove 2006 08 29 d. parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 89, 90), tai pat 2006 10 10 d parengiamajame teismo posėdyje ( 1t. b. l. 94-96). Atsakovas neteisingai nurodo esamas bylos aplinkybes, tuo siekia suklaidinti teismą. Šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (LR CPK 7 str. 2 d.)

Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo prašymas nutraukti šią bylą motyvuojant, kad teisme antrą kartą iškelta civilinė byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų-civilinės bylos apskaitos - statistinės kortelės (1 t. b.l.50) ir nutarties civilinėje byloje Nr. 2-63/89 (1 t. b.l. 36) matyti, kad 1989-02-14 Kauno m. Panemunės rajono liaudies teismas, nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui M. L. ir A. L. dėl pažeistų teisių atstatymo. Kitų įrodymų apie nagrinėtoje byloje reikštus reikalavimus pateikta teismui nebuvo. Atsakovas įrodinėjo, kad minėtoje civilinėje byloje buvo keliami analogiški reikalavimai kaip iš nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes byloje nėra pateikta įrodymų koks buvo pareikštas materialinis teisinis reikalavimas nagrinėtoje Kauno m. Panemunės rajono liaudies teismo byloje, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).

Atmetus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m liepos 31 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti O. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Antanas BurdulisRaimondas Buzelis