- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- e1-2576-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27289-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- G. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje G. B. (G. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. B. 2020 m. liepos 10 d. apie 17.49 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilės etilo alkoholio koncentracija.
G. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilis VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, vairuotojo pažymėjimą turi. 2020 m. liepos 10 d. apie 15 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę (vieną stiklinę). Netrukus pažįstama paprašė atvežti jai vaistų nuo skausmo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kaltinamasis norėdamas padėti, apie 17.20 val. savo automobiliu išvažiavo į ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini). Pasistačius automobilį prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinimo metu nustatė, kad jis yra neblaivus. Prisipažįsta, kad vairavo neblaivus ir tai darė norėdamas padėti pažįstamai. Dėl to kas įvyko labai gailisi. Anksčiau baustas administracine tvarka niekada nebuvo (b. l. 54).
Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 17.35 val. kartu su draugu J. S. važiavo jo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilo g., Vilniuje, Antakalnio g. link. Priešais pastebėjo raudoną automobilį VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo senyvo amžiaus vyras. Jis važiavo labai lėtai, sunkiai išsitekdamas kelio juostoje, įtartinai manevravo, vis išvažiuodamas į kelio vidurį arba važiuodamas pernelyg arti šaligatvio. Toks automobilio vairavimas liudytojai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Pastebėjo, kad važiuodamas Šilo gatve, automobilis mažiausiai tris kartus kirto ištisinę liniją, vieną kartą vos neužvažiavo ant šaligatvio, kuriuo tuo metu ėjo moteris su kūdikiu vežimėlyje. Liudytoja telefonu užfiksavo važiuojantį automobilį bei paskambino policijai. Automobilis VW Lupo nuvažiavo už (duomenys neskelbtini) ligoninės, adresu (duomenys neskelbtini), ir sustojo vidiniame kieme, iš jo išlipo senyvo amžiaus vyras. Jis važiavo vienas, daugiau žmonių nebuvo (b. l. 8–9).
Liudytojas J. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė analogiškas aplinkybes (b. l. 13–14).
Liudytojas M. M. (M. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. liepos 10 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. S. (M. S.), apie 18 val. buvo gautas pranešimas, kad V. Grybo g. važiuoja, vėliau sustojo Klinikos g. esančioje aikštelėje automobilis VW Lupo, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, automobilis VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo aikštelėje, o prie jo vaikščiojo vairuotojas G. B., kuris atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. 17.57 val. G. B. buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o 18.20 val. buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. G. B. vairavimą matė liudytojai J. S. ir V. S. (b. l. 17–18).
Šio liudytojo tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 40).
2020 m. liepos 10 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad G. B. 2020 m. liepos 10 d. 17.57 val. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 18.20 val. nustatytas 2,56 promilių neblaivumas (b. l. 27). Toks neblaivumas užfiksuotas alkoholio matuoklio „Drager“ rodmenyse (b. l. 28–29).
Pagal alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135 patikros sertifikato Nr. 1296947 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. lapkričio 28 d. (b. l. 30).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Lupo, M1-AB, 2000 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje kaina su PVM 810 Eur (b. l. 32).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. B. (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad raudonas automobilis VW Lupo važiuodamas mėtosi po kelią, kelis kartus išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vos nekliudė kitų automobilių (b. l. 42, 75).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Lupo, kai jo iškvėptame ore yra 2,50 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad G. B. vairavo automobilį VW Lupo, be kita ko, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, tiesioginių liudytojų V. S., J. S. ir M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tai pat pareigūno tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi G. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda (b. l. 72–74).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. anksčiau neteistas (b. l. 66), nebaustas administracine tvarka (b. l. 71), pensininkas (b. l. 70). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75MGL (3750 Eur) dydžio bauda, nors ir artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra per didelė. Šiuo atveju kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitinka skirtina 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda.
G. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti G. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VW Lupo konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
G. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad G. B. mėtosi po kelią, kelis kartus išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, vos nekliudo kitų automobilių. Nusikaltimas padarytas pavakario metu Vilniaus mieste, kai eismas būna paprastai intensyvus (b. l. 75). Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 11 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
G. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu VW Lupo, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 31). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, G. B. priklausantis automobilis VW Lupo konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 810 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
G. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 57–59). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
G. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 10 d. 18.20 val. iki 2020 m. liepos 11 d. 15.01 val. (viena diena) (b. l. 47–49, 62). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. liepos 20 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. priklausančiam automobiliui VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. (b. l. 24). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti prie bylos medžiagos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. B. (G. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti bausmę – 36 MGL (1800 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 10 d. 18.20 val. iki 2020 m. liepos 11 d. 15.01 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 34 MGL, t. y. 1700 Eur (tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 11 d. Apie tai informuoti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)– konfiskavimą valstybės naudai.
G. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti prie bylos medžiagos.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvylika mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.