- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-643/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Transida“
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Saulius Dambrauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ilonai Kovger,
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“ atstovui advokatui Gintarui Žičkui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-280-194-2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Transida“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Saurida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Transida“ ir prašė priteisti iš atsakovo 241 321,99 Lt skolos, 139 319,87 Lt delspinigių, 15,21 procento metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti 1 952 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas nurodė, jog tarp šalių 2006 m. rugsėjo 25 d. pasirašyta sutartis Nr. 259 (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi ieškovas įsipareigojo parduoti benziną, dyzeliną ir dujas iš Sutarties 1.1 punkte nurodytų degalinių, o atsakovas – už nupirktą kurą sumokėti Sutartyje nurodyta tvarka. Nupirktą kuro kiekį vairuotojas užrašo į kreditinę kortelę, o ieškovas už nupirktą kiekį išrašo PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovas turi teisę išrašyti atsakovui PVM sąskaitą kas 14 kalendorinių dienų, o atsakovas privalo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos išrašymo dienos (Sutarties 3.4 p.). Sutarties 3.5 punkte šalys susitarė dėl netesybų, kurias atsakovas turi mokėti, jei praleidžia Sutartyje numatytus terminus. Netesybų (delspinigių) dydis yra 0,3 procentai už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Sutarties 3.6 punkte nustatyta, jog pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena atsakovo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai, o sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Ieškovo teigimu, atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, sutartimi nustatytais terminais neatsiskaitydavo, pateiktas sąskaitas apmokėdavo tik iš dalies, todėl nuolat susidarydavo skola ir buvo skaičiuojami delspinigiai. Ieškovas nurodė, jog atsakovas pažeidė CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl ieškovas savo teises gina teisme. Dėl procesinių palūkanų ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, jog įstatymas numato pareigą skolininkui mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) Kadangi abi bylos šalys yra verslininkai ir privatūs ūkio subjektai, ieškovas prašė taikyti specialų Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Pagal šį įstatymą atsakovui galioja 2009 m. I pusmečio 15,21 procento dydžio metinių palūkanų norma, todėl tokio dydžio procesines palūkanas ieškovas ir reikalavo taikyti atsakovui.
Atsakovas UAB ,,Transida“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal 2007 m. sausio 4 d. tarp šalių sudarytą susitarimą dėl Sutarties Nr. 259 dalinio pakeitimo, buvo susitarta, kad mokant už kurą pavedimu, vienam litrui kuro taikoma 21 cento nuolaida. Tačiau, 2008 metų kovo ir balandžio mėnesiais, ieškovas pats tos nuolaidos atsakovui netaikė, sąskaitas išrašė ir apmokėjimo prašo už 2008 m. kovo ir balandžio mėnesį be minėtos ir šalių susitarimu nustatytos nuolaidos. Už abu mėnesius atsakovo kuro kaina, netaikius minėtos nuolaidos, nepagrįstai padidinta 4 829,45 Lt, todėl atsakovas skolos sumą už degalus prašo sumažinti minėta suma (36 500 - 4829,45 = 31 670,56 Lt). Su šia skolos suma už degalus atsakovas sutinka ir jos neginčija. Šiuo metu atsakovas negali atlikti tokio apmokėjimo, kadangi paaiškėjo, jog ieškovas siekia atsakovo atliekamus mokėjimus užskaityti kaip netesybų mokėjimą, nemažindamas pagrindinės skolos sumos. Atsakovo paskaičiavimu, pagal ieškovo pateiktą apmokėjimą iki 2009 m. gegužės 27 d. (imtinai), pagal Sutartį Nr. 259 sąskaitų suma iš viso yra 794 198,11 Lt, o sumokėjimo suma iš viso yra 757 698,10 Lt, todėl likusi neapmokėta skola už kurą yra 36 500,01 Lt. Tačiau ieškovo prašoma priteisti skolos suma ieškinyje yra – 241 321,99 Lt. Iš pateiktos suvestinės matyti, kad priskaičiuoti delspinigiai sudaro 344 141,85 Lt. Visus atliktus atsakovo mokėjimus ieškovas užskaitinėjo kaip delspinigius, tačiau apie tokį užskaitymą nei vienašaliu pranešimu, nei kitokiu būdu atsakovui niekada nepranešė ir nenurodė. Atsakovo manymu, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl prašo juos mažinti iki protingo dydžio. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų (delspinigių). 0,3 procento dydžio delspinigiai sudaro net 108 procentus metinių palūkanų dydį, kuris yra aiškiai per didelis, neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 str.). Atsakovo nuomone, delspinigiai turėtų būti mažinami iki 0,05 procentų dydžio. Atsakovas pažymėjo, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai prievoliniai sutartiniai santykiai, ir anksčiau atsakovas, apmokėdamas ieškovui už kurą, vėluodavo. Taigi, vėlavimas buvo įprastinė ilgalaikė atsiskaitymų praktika ir pagal ankstesnes sutartis, tačiau anksčiau ieškovas tam neprieštaravo. Atkreipė dėmesį, kad skolos suderinimo akte šalys taip pat suderino tik skolą ir apie numatomą pirminį dengimą delspinigių, o tik po to skolos – nenurodė. Visuose mokėjimo pavedimuose atsakovas nurodė mokėjimų paskirtį - „už kurą“. Tokių mokėjimų ieškovas negrąžino, kad juos užskaito pirma delspinigiams – niekur nenurodė. Atsakovas nurodė negavęs 2008 m. gegužės 14 d. priminimo - pretenzijos. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytina ieškinio senatis delspinigiams, nes remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovo nuomone, galėtų būti taikytina 9,83 proc. VILIBOR norma pagal komercinių sandorių mokėjimus ir pagal specialų vėlavimo prevencijos įstatymą, bet ne 15,21 proc.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Saurida“ iš atsakovo UAB „Transida“ 31 670,55 Lt skolos už kurą ir 1 710,21 Lt delspinigių bei 15,21 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsiskaitymas buvo numatytas Sutartimi pagal išrašytas sąskaitas faktūras, pareiga apmokėti sąskaitas numatyta Sutarties 3.4 punkte per 15 dienų nuo tokios sąskaitos išrašymo dienos. Teismas konstatavo, kad per ataskaitinį laikotarpį pagal išrašytas sąskaitas parduotų degalų sumą yra 794 198,11 Lt, apmokėta už degalus suma iš viso 757 698,10 Lt. Taigi, teismas konstatavo, kad likusi neapmokėta skolos suma už parduotus degalus pagal sąskaitas yra 36 500 Lt. Ieškovo prašoma priteisti skolos suma už degalus (241 321,99 Lt) paskaičiuota pirma dengiant delspinigius. Teismas sprendė, kad Sutarties 3.5 ir 3.6 punktai turi būti aiškinami ir taikomi ne atskirai, o sinchroniškai abu pagal vientisą Sutarties tekstą. Sutarties 3.5 punktas numato ieškovo teisę priskaičiuoti delspinigius, o Sutarties 3.6 punktas numato galimybę daryti užskaitas. Kartu teismas pažymėjo, kad apie savo apsisprendimą daryti užskaitas ir paskaičiuoti delspinigius ir juos dengti pirma už skolą, ieškovas atsakovui iki ieškinio padavimo teismui nepranešė. Teismas atkreipė dėmesį, kad per ilgalaikius šalių tarpusavio degalų pirkimo santykius nuo 2006 metų ir ankstesnes sutartis, atsakovui niekada nebuvo paskaičiuoti delspinigiai ir niekada nebuvo pranešta dėl delspinigių pirminio dengimo už skolą, nors apmokėjimai pastoviai buvo vykdomi dalimis, su pavėlavimu. Teismas darė išvadą, jog apie tokią savo valią dėl delspinigių skaičiavimo ir jų pirminio dengimo už skolą, ieškovas privalėjo bet kokiu būdu atsakovą informuoti iki ieškinio, jei anksčiau to niekada nebuvo daroma, o ne tokio užskaitymo skaičiuotę pateikti pareiškimu tiesiogiai teismui. Teismas nurodė, kad abi sutarties šalys 2007 m. lapkričio 14 d. skolų suderinimo akte Nr. 251 pasirašė ir nurodė skolos sumą 74 386,88 Lt, kuri yra gryna skola už degalus pagal išrašytų sąskaitų ir apmokėjimų skirtumą. Teismo nuomone, tai reiškia, kad 2007 m. spalio 31 d. sąskaitų ir apmokėjimų balansas buvo vertinamas paprastu skirtumu pagrindinei skolai skaičiuoti ir nebuvo skolos suderinta suma nurodyta pirmiausia dengiant delspinigius. Tai rodo, jog ir iki tol visi vykdyti mokėjimai buvo užskaityti ne kaip delspinigių dengimas, o kaip pagrindinės skolos apmokėjimas ir galimas dengimas delspinigiais nebuvo priskaičiuotas. Teismas pažymėjo, kad skolos suderinimo aktas nėra atsiskaitymo sandoris, bet yra skolos pripažinimą patvirtinantis rašytinis įrodymas, kuris parodo, kaip abi sutarties šalys suprato ir kaip jos abi įvertino skolą (CPK 197, 185 str.). Tai yra įrodymas, patvirtinantis, jog pats ieškovas iki ieškinio padavimo teismui, netaikė Sutarties 3.6 punkte nustatytos apmokėjimo tvarkos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 241 321,99 Lt skolą yra neteisėtas ieškovo naudojimasis savo privilegijuota teise. Sutarties Nr. 259 tekstą paruošė ir padiktavo būtent ieškovas, parduodantis degalus. Atsakovas tą sutartį pasirašė prisijungimo būdu. Todėl teismas laikė pagrįsta ir priteistina skolos suma už degalus – 36 500 Lt. (CK 6.193 str. 1 d. 4 d., 6.305 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad sutarties papildyme šalys numatė ieškovo teisę ir galimybę keisti taikomos nuolaidos dydį, bet nebuvo susitarta, jog ieškovas vienašaliai gali visiškai netaikyti nuolaidos. Teismas nustatė, kad už 2008 metų kovo ir balandžio mėnesiais ieškovas visiškai netaikė atsakovui 21 cento 1 litrui degalų nuolaidos. Teismo nuomone, tai vėlgi Sutarties nesąžiningas taikymas iš ieškovo pusės. Ieškovas galėjo ir turėjo teisę tokį nuolaidos dydį keisti, jį sumažinti, tačiau nėra šalių susitarimo nuolaidos vienašaliai visiškai netaikyti. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo prašymas sumažinti skolos sumą nepagrįstai visiškai netaikytos už du mėnesius nuolaidos suma – 4 829,45 Lt ir iš atsakovo ieškovui priteistina 31 670,55 Lt (CK 6.305 str.). Pasisakydamas dėl delspinigių sumos teismas akcentavo, kad 0, 3 proc. dydžio delspinigiai pripažintini neprotingai dideli, todėl teismas pasinaudojo teise taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe mažinti netesybas, kai jos yra aiškiai per didelės ir sprendė, kad netesybos mažintinos iki 0,03 proc. dydžio, kas už 180 dienų nuo skolos sumos sudarė 1 710,21 Lt delspinigių. Pasisakydamas dėl procesinių palūkanų, teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, nustatant 15,21 procentų dydžio procesines palūkanas, laikytinas pagrįstu, tenkintinu, nes abi sutarties šalys yra verslininkai, vykdantys komercinius sandorius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Saurida“ prašo šį teismo sprendimą dalyje dėl 31 670,55 Lt skolos ir 1 710,21 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo ieškovui pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalj išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo UAB „Transida“ ieškovui UAB „Surida“ 241 321,99 Lt skolos, 23 219,98 Lt delspinigių, 15,21 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nesivadovavo šalių sudaryta sutartimi, joje numatyta atsakovo atliekamų mokėjimų užskaitymo tvarka ir priteistina skolos suma laikė tik grynąją skolą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas privalėjo papildomai informuoti atsakovą prieš pradėdamas skaičiuoti delspinigius ir užskaityti atsakovo mokamas sumas Sutartyje nustatyta tvarka, nes pasirašydamas Sutartį atsakovas išreiškė savo sutikimą dėl joje numatytų tarpusavio teisių ir pareigų (CK 6.189 str. 1 d.). Ieškovo teisė skaičiuoti delspinigius bei atsakovo atliekamus mokėjimus užskaityti CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka papildomai buvo aptarta šalių pasirašytoje Sutartyje (3.5 ir 3.6 p.). Be to, Sutartyje nebuvo numatyta ieškovo pareiga prieš pasinaudojant sutartinėmis teisėmis papildomai informuoti atsakovą. Teismo teiginys, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos neinformavo atsakovo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovas 2008 m. gegužės 14 d. siuntė atsakovui priminimą-pretenziją, kuria priminė atsakovui, kad, vadovaujantis Sutarties 3.6 punktu, pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena atsakovo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai, sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Tai, kad atsakovas gavo pretenziją, patvirtina į bylą ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir susiklosčiusių aplinkybių seka. UAB „Saurida“ UAB „Transida“ sąskaitas už balandžio mėnesį išsiuntė 2008 m. gegužės 10 d. Byloje yra tai patvirtinantis paprastų laiškų registras ir lydraštis. Priminimas-pretenzija atsakovui 2008 m. gegužės 16 d. buvo siųsta registruotu paštu. Ieškovas yra pateikęs teismui 2008 m. gegužės 16 d. dienos registruotų siuntų lydraštį, kuris patvirtina, kad tą dieną UAB „Transida“ buvo išsiųstas registruotas laiškas. Be to, būtent po to, kai ieškovas išsiuntė pretenziją, atsakovas, ilgiau kaip mėnesį nemokėjo ieškovui, o iki tol mokėjęs itin mažas sumas, lyginant su įsiskolinimo suma, pradėjo intensyviai atsiskaitinėti. Atsakovo, o ne ieškovo veiksmai vertintini kaip sandoris, kuriuo bandoma pakeisti civilines teises ir pareigas, nes vėluodamas atsiskaityti atsakovas žinojo, kad ieškovas jo pervestą sumą užskaitys Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau nepaisant to mokėjimo paskirtyje nurodė, jog įmoka skirta pagrindinei prievolei įvykdyti. Todėl atsakovo bandymas pakeisti Sutartyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką neturi teisinės reikšmės. Toks susiklosčiusių aplinkybių vertinimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Teismas skolų suderinimo aktą nepagrįstai vertino kaip įrodymą, patvirtinantį, jog ieškovas netaikė Sutarties 3.6 punkte numatytos apmokėjimo tvarkos. Šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas vertintinas kaip tarpinis buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuose atitinkamu laikotarpiu suderintos atsakovo skolos, neįskaitant delspinigių bei palūkanų. Teismas nepagrįstai atsakovą laiko silpnesniąja šalimi. Ieškovas ir atsakovas yra privatūs juridiniai asmenys, verslininkai, turintys patirtį derybų srityje. Teismas nepagrįstai ieškovui priteistinos skolos sumą sumažino dar 4 829,45 Lt. Teismas nustatė, jog 2008 m. kovo - balandžio mėnesiais ieškovas netaikė atsakovui 21 ct 1 litrui degalų nuolaidos, jei ieškovas nuolaidą būtų taikęs, atsakovui išrašytos sąskaitos būtų 4 829,45 Lt mažesnės. Ieškovas neginčija, kad tais mėnesiais netaikė atsakovui 21 ct nuolaidos. Pažymėtina, jog pagal sutartį ieškovas turi teisę vienašališkai keisti atsakovui taikytinos nuolaidos dydį. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti pasirašyti abiejų šalių, išskyrus dėl teikiamos nuolaidos parduodamam kurui dydžio. Vadinasi ieškovui buvo palikta teisė vienašališkai keisti nuolaidos dydį. Teismas nepagrįstai Sutartyje nustatytą 0,3 proc. dydžio netesybas sumažino iki 0,03 proc. dydžio, nes CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad netesybos nemažinamos kai jos jau sumokėtos. Ieškovas prašė priteisti 139 319,87 Lt nesumokėtų delspinigių. Atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl delspinigių dydžio, ieškovas nesumokėtus delspinigius susimažino iki 0,05 proc. dydžio. Tokio dydžio delspinigiai sudarytų 18 proc. metinių palūkanų. Atsižvelgtina į tai, kad pagal sutarties objekto (naftos produktų) specifinį pobūdį ieškovui yra svarbus laiku atliekamas apmokėjimas už perduotus produktus, nes nuo tinkamai ir laiku vykdomų atsiskaitymų priklauso normali ieškovo ūkinė veikla, nuolat reikalaujanti daug apyvartinių lėšų ir investicijų. Be to, atsiliepime pats atsakovas prašė sumažinti netesybas iki 0,05 proc. Nesumokėtų delspinigių likutį sumažinus iki 0,05 proc. dydžio gaunama 23 219,98 Lt suma (139 319,87 Lt x 0,05 proc. / 0,3 proc. = 23 219,98 Lt). Teismas tinkamai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų. Teismas tenkino 9 proc. ieškinio reikalavimų, tačiau visiškai nepasisakė dėl ieškovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai ir jokia dalimi šių išlaidų ieškovui nepriteisė iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Transida“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimui pagrįsti atsakovas nurodo tokius argumentus:
Šalių abipusiai pasirašytu Susitarimu nuolaida padidinta 21 cnt. vienam litrui kuro. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad pagal sutarties 6.2 punktą sutarties pakeitimas dėl nuolaidos dydžio nėra privalomai pasirašytinas abiejų sutarties šalių. Taigi, sutarties sąlygos pakeitimas vis tiek yra būtinas, nes kol sutarties sąlyga nėra pakeista - galioja nustatytoji šalių susitarimu. Sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad Pardavėjo nepasinaudojimas teise skaičiuoti delspinigius neatima galimybės šia teise pasinaudoti vėliau. Taigi pati sutartis numato, kad delspinigių paskaičiavimu gali būti nepasinaudojama. Ieškovas nesinaudojo savo teise paskaičiuoti delspinigius ir niekada nėra nei pateikęs sąskaitos jų apmokėjimui, nei kitaip informavęs atsakovo apie delspinigių paskaičiavimą ar jų dydį, t. y. apie atsakovo atitinkamos prievolės atsiradimą ieškovui realizavus teisę paskaičiuoti delspinigius. Ieškovas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovas visus konkrečius mokėjimus vykdė mokėjimų pavedimuose nurodydamas mokėjimo paskirtį: „už kurą“. Ieškovas nei karto nenurodė, kad pavedimuose yra padaryta paskirties įvardinimo klaida, ir niekada nėra atsakovui pranešęs, kad jo vykdomus mokėjimus pagal sąskaitas jis yra užskaitęs kaip mokėjimus už delspinigius. 2007 m. lapkričio 14 d. skolų suderinimo aktas nėra sandoris, bet yra skolos pripažinimas. Suderinimo akte minėta skola nurodyta 74 386,88 Lt. Tai reiškia, kad iki tol vykdyti mokėjimai užskaityti ne kaip delspinigių padengimas, o kaip pagrindinės skolos apmokėjimas. Taigi galimi delspinigiai neparodyti, kaip ir nurodyta akto prieraše. Delspinigių reformavimosi į pagrindinę skolą momentas yra itin aktualus siekiant nustatyti ieškinio senaties instituto taikymą, kadangi ieškinio senatį atsakovas taikyti prašė. Atsakovas neigė ir neigia 2008 m. gegužės 14 d. priminimo-pretenzijos gavimą. Nežiūrint to, ieškovas nurodo, kad šio raštiško paraginimo faktą įrodo atsakovo elgesys - kad atsakovas po to pradėjo intensyviai atsiskaitinėti. Tačiau iš atsiskaitymų pagausėjimo fakto darytina priešinga išvada, kad tokio raginimo nebuvo, nes iš pretenzijos turinio jau galima daryti išvadą, kad visi tolimesni atsakovo vykdytini mokėjimai nebemažins pačios skolos, nes būtų užskaitomi kaip delspinigių mokėjimas. Todėl gavęs tokį raštą atsakovas galėjo tik nutraukti mokėjimus, ko jis nepadarė. Vertinant delspinigių dydžio pagrįstumą, turėtų būti atsižvelgta į prievolės neįvykdymo mastą bei taikytiną ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų. Tęsiant sutartinius santykius ir pasirašant naujas ieškovo parengtas tipines sutartis nei delspinigių dydis, nei mokėjimų užskaitymo už delspinigius galimybė nebuvo šalių paversta derybų dalyku, galinčiu nutraukti ilgalaikius verslo ryšius. Abi šios sąlygos per visą verslo praktiką nesukėlė problemų, nes jos faktiškai nebuvo taikomos. Nagrinėjamame ginče netesybos galėjo būti mažinamos, nes iki ieškovui kreipiantis į teismą jos nebuvo paskaičiuotos ir nebuvo sumokėtos. Be to, ieškovo skaičiuojami delspinigiai, kuriuos jisai paskaičiavo nuo jo suformuotos pagrindinės skolos, tuo pačiu yra delspinigiai nuo į šią pagrindinę skolą įtrauktų (ir jos pagrindinę dalį sudarančių) delspinigių. Todėl toks sutarties ir teisės aiškinimas, kai delspinigiai yra faktiškai skaičiuojami nuo delspinigių, negalėtų būti pripažinti pagrįstais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį delspinigiams. Negalima sutikti su ieškovu, kad atsakovas kokiais nors veiksmais paliudijo, kad jis pripažįsta prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., CPK 329 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir iš dalies priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas keičia.
2006 m. rugsėjo 25 d. sutartimi, jos 2007 m. sausio 4 d. daliniu pakeitimu ir sutarties priedais (1 t., b. l. 8-14) šalys susitarė dėl naftos produktų (benzino, dyzelino ir dujų) pirkėjo transporto priemonėms pirkimo-pardavimo, t. y. ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo parduoti atsakovui kurą visą parą iš konkrečių degalinių, o atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo už nupirktą kurą sumokėti sutartą kainą, sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsakovui vėluojant atsiskaityti už įsigytą kurą, ieškovas dalį skolininko įmokų skyrė delspinigiams mokėti, likusią sumą skyrė pagrindinei prievolei įvykdyti. Ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, atsakovas liko skolingas ieškovui už įsigytą kurą ir delspinigius, kuriuos ieškovas (apeliantas) prašė priteisti. Atsakovas ginčijo ieškovo teisę įmokas už kurą įskaityti delspinigiams apmokėti. Ginčo dėl sandorio nutraukimo pagrįstumo nėra.
Šalys turi teisę laisva valia, veikiant sąžiningai, savo nuožiūra nustatant tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti teisėtą sutartį. Tokia sutartis šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.154, 6.156, 6. 157, 6.158, 6.189 ir kt.). Sutartimi sukuriama sutartinė prievolė (CK 6.1 str.), kurios sukurtų pareigų šalys negali atsisakyti ir privalo vykdyti.
Šalys ginčo Sutartyje aptarė atsikaitymo už kurą ir įmokų įskaitymo tvarką, t. y. buvo sutarta, kad pirkėjas (atsakovas) atsiskaitys per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 3.4 p.), laiku neatsiskaitęs mokės 0,3 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 3.5 p.), o pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai. Sumokėjus delspinigius, kitos sumos turėjo būti skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus (Sutarties 3.6 p.). Atsakovas šių Sutarties sąlygų neginčijo, šalių sutartos įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo neinicijavo. Sutarties nuostatos aiškios ir neprieštarauja nei CK 6.54 straipsnio 1-3 dalių, nei kitų CK straipsnių, reglamentuojančių sutarčių sudarymo ir vykdymo taisykles, nuostatoms. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nesilaikė Sutarties sąlygų, vėlavo atsiskaityti, todėl ieškovas (pardavėjas) turėjo teisę suteikti pirmumą delspinigių atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apie savo apsisprendimą daryti užskaitas ieškovas privalėjo informuoti atsakovą, nes ginčo Sutartyje nėra numatyta pardavėjo pareiga, konstatavus ginčo situaciją, papildomai informuoti pirkėją (atsakovą) apie jo pavėluotai atlikto mokėjimo skyrimą paskaičiuotiems delspinigiams sumokėti ar pateikti jam atskirą sąskaitą delspinigiams apmokėti. Pirmosios instancijos teismo teiginys apie ieškovo pareigą įgyvendinant sutartinę teisę atskirai informuoti atsakovą apie įmokų paskirstymą ir teikti atskirą sąskaitą dėl apskaičiuotų delspinigių – nepagrįstas. Atsakovo veiksmus, nurodant mokėjimo pavedimuose tikslinę mokėjimo paskirtį „už kurą“, teisėjų kolegija vertina kaip jo (atsakovo) siekį vienašališkai pakeisti dvišalę Sutartį ir juos (veiksmus) pripažįsta nesąžiningais. Atsakovas to nenuginčijo (CK 6.38 str.). Byloje yra rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 15-16), įrodantys, kad ieškovas 2008 m. gegužės 11 d. priminė atsakovui apie jo nevykdomą sutartinę prievolę – neatsiskaitymą už įsigytus naftos produktus, apie atsiskaitymo terminus ir įmokų skyrimą delspinigiams mokėti, o taip pat išreiškė valią spręsti ginčus derybomis. Nors atsakovas neigia gavęs šią pretenziją, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsakovas žinojo, kad su ieškovu laiku neatsiskaito ir taip pažeidžia Sutartį, todėl privalėjo žinoti ir apie tokios prievolės pažeidimo pasekmes – ieškovo sutartinę teisę gintis nuo pažeidimo Sutartyje aptartu būdu. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovas vengė bendradarbiavimo, atsisakė derėtis dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, delspinigių sumažinimo, ir kad jis (atsakovas) tokio bendradarbiavimo siekė (CK 6.200 str.). Minėti rašytiniai įrodymai įrodo priešingai, t.y., kad ieškovas siekė dialogo su atsakovu, kuris į tai nereagavo (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovą priskyrė silpnesniajai sutarties šaliai, pasirašiusiai Sutartį su diskriminuojančiomis atsakovą sąlygomis, prisijungimo būdu. Tokių savo išvadų teismas nepagrindė. Atsakovas, kaip ir ieškovas, yra juridinis asmuo – verslininkas, kuriam, kaip ir kitam tokiam civilinių teisinių santykių subjektui, taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Byloje nepateikta įrodymų, kad sudarant ginčo Sutartį buvo apribota atsakovo teisė derėtis ar ieškovas diktavo savo sąlygas, vertė atsakovą sudaryti ginčo sutartį ir atsakovas neturėjo kito pasirinkimo kaip tik pirkti kurą iš šio pardavėjo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir dėl ieškovo teisės vienašališkai atsisakyti taikyti 21 ct už vieną litrą kuro nuolaidą. Tokia nuolaida buvo nustatyta šalių pasirašytu 2007 m. sausio 4 d. susitarimu dėl sutarties Nr. 1 dalinio pakeitimo (Priedas Nr. 1 prie 2006 m. rugsėjo 25 d. sutarties Nr. 259, 1 t., b. l. 11), numatant, kad nuolaida taikoma kai kreditan parduodama kuro iki 80 000 Lt. Viršijus šį limitą, ieškovui nustatyta teisė be atskiro įspėjimo sustabdyti tokio kuro pardavimą (3.1 p.). Išlygų nenumatyta. Sutarties 6.2 punktas suteikė ieškovui (pardavėjui) teisę vienašališkai nustatyti teikiamos nuolaidos dydį. Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo susidariusi Sutartyje aptarta faktinė situacija, todėl ieškovas turėjo pagrindą netaikyti ir netaikė atsakovui sutartos nuolaidos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo kuro kainos skirtumas 4 829,45 Lt pagrįstas ir įrodytas rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis. Atsakovas šios sumos dydžio neginčija. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad minėtoje Sutartyje nebuvo numatyta ieškovo teisė vienašališkai atsisakyti taikyti nuolaidą, netinkamai aiškino Sutarties 6.2 punktą ir bei Susitarimo Nr.1 3.1 punktą (CK 6.193 str.).
Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 77-84), įsiskolinimų ir delspinigių suvestinių (1 t., b. l. 3-5), mokėjimų nurodymų (1 t., b. l. 96-171), Akto Dėl skolų suderinimo (2 t., b. l. 38) įrodo, kad nuo 2007 m. birželio 30 d. iki 2009 m. gegužės 29 d. atsakovas skolingas ieškovui už nupirktą kurą (atskaičiavus delspinigius) 241 321,99 Lt ir 139 319,87 Lt delspinigių, skaičiuojant po 0,3 proc. dydžio nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Šių faktinių aplinkybių atsakovas nenuginčijo. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas skolą, neteisingai įvertino šalių pasirašytą 2007 m. lapkričio 14 d. Aktą Dėl skolų suderinimo Nr. 251 (1 t., b. l. 38, CPK 185 str.). Toks įrodymas turi būti vertinamas sąveikoje su Sutartimi ir kitais bylos įrodymais. Akte suderinta skola tik iki 2007 m. spalio 31 d. Jame nurodyta suma – 185 282,94 Lt, o ne 74 386,88 Lt, kaip teigiama teismo sprendime. 74 386,88 Lt – tai tik viena akte nurodytos skolos pozicija. Be to, šiame Akte yra prierašas, kad minėta įsiskolinimo suma nurodyta neįskaitant delspinigių, palūkanų ir kitų pagal tarpusavio pasirašytas sutartis, susitarimus ar Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomų mokėti sumų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad ši suderinta skola yra tarpinė, neįskaitant delspinigių ir palūkanų ir nepakeičia šalių sudarytos ginčo Sutarties nuostatų dėl delspinigių apskaičiavimo, mokėjimo ir įmokų paskirstymo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė Sutartį, nuolat vėluodavo atsiskaityti už nupirktą kurą, atsiskaitydavo iš dalies, ieškovas skaičiavo sutartines netesybas – delspinigius (0,3 proc.), atsakovo sumokėtas įmokas skirdamas delspinigiams atlyginti. Pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė priteisti 139 319,87 Lt nesumokėtų delspinigių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sutartos netesybos yra aiškiai per didelės ir neatitinka kreditoriaus patirtų nuostolių, todėl jas mažino iki 0,03 proc., skaičiuodamas jas nuo 31 670,55 Lt sumos už 180 dienų. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos išvada dėl apskaičiuotų delspinigių ir jų dydžio – nepagrįsta ir keistina. Netesybos – viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų, taikytina skolininkui, pažeidusiam prievolę ar jos neįvykdžiusiam (CK 6.71 str., 6.256 str. 4 d.). Šalys buvo sutarusios dėl 0,3 proc, dydžio delspinigių už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną raštu ginčo Sutartyje (CK 6.72 str.). Kaip jau minėta – abi šalys yra verslininkai, todėl nei vienai netaikytinas silpnesnės šalies kriterijus. Atsakovas, sudarant ginčo sutartį, sutiko su jos sąlygomis, taip pat ir su delspinigių dydžiu, žinojo, kad pažeidus Sutartį, delspinigiai bus skaičiuojami ir mokami. Nei Sutarties nei šios Sutarties sąlygų (3.4 ir 3.6 p.) neginčijo. Byloje nustatyta, kad atsakovas sistemingai pažeidinėjo Sutartį, joje įtvirtintą prievolę laiku atsiskaityti, naudojosi kreditoriaus pinigais, todėl įgijo pareigą mokėti sutartus delspinigius. Dėl šių faktinių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad šalių sutartos netesybos (delspinigiai) pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, yra neprotingai didelės ar prieštarauja gerai moralei, sąžiningai verslo praktikai, viešajai tvarkai (CK 6.156, 1.81, 6.258 str.). Tačiau apeliantas apeliaciniu skundu, atsisakydamas nuo dalies reikalavimo, prašo sumažinti nustatytų netesybų dydį iki 0,05 proc., atsižvelgdamas į savo veiklos specifiką bei pastarųjų metų bankinių paskolų metinių palūkanų normą ir prašo priteisti 23 219,98 Lt delspinigių sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas turi teisę prašyti mažinti materialinį reikalavimą, todėl toks prašymas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio senaties dėl delspinigių išieškojimo ir dėl to apeliacinio skundo nėra.
Tenkinant apeliacinį skundą, atitinkamai perskaičiuojamos ir bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jas iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (CPK 88, 93, 98 str.). Iš atsakovo priteisiamos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 92 str.). Bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Transida“ ieškovui UAB ,,Saurida“ 241 321,99 Lt (du šimtus keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt vieną litą devyniasdešimt devynis centus) skolos, 23 219,98 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus devyniolika litų devyniasdešimt aštuonis centus) delspinigių ir 15,21 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisi iš atsakovo UAB „Transida“ ieškovui UAB ,,Saurida“ 12 582 Lt (dvylika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 6 677 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus) atstovavimo teismuose išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Transida“ valstybės naudai – 38,52 Lt (trisdešimt aštuonis litus penkiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.