Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo I. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutarties, kuria trims mėnesiams (nuo 2014-03-17 iki 2014-06-17) pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas įtariamojo I. V. turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biure atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-00153-13 dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 str. 2 d. (prekyba žmonėmis).

Šiame ikiteisminiame tyrime 2013-07-23 pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 2 d., pareikštas ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Siekdama užtikrinti galimus civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė N. G. 2013-09-17 nutarimu laikinai – šešių mėnesių laikotarpiui apribojo įtariamojo I. V. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą - pinigus (466,12 Lt ir 30 eurų). Minėtu nutarimu nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti šiuo turtu.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas į I. V. nuosavybės teise priklausantį turtą (pinigus) pratęstas trims mėnesiams iki 2014-06-17, motyvuojant tuo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nukentėjusiaisiais yra pripažinta daugiau kaip 10 asmenų, nukentėjusieji gali pareikšti civilinius ieškinius, įtariamųjų turtas gali būti konfiskuotas, o tai leidžia manyti, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai nėra išnykę.

Kaip seka iš skundo turinio, įtariamasis I. V. prašo panaikinti 2014-03-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo ir priimti naują sprendimą - Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. V. prašymo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad prokuroro prašymas nepagrįstas, jo kaltė neįrodyta, jis yra tik įtariamasis. Pinigai priklauso jo sugyventinei K. J. ir skirti mažametės dukros išlaikymui, todėl turi būti jai grąžinti.

Skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 str. 1 d. numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius (BPK 151 str. 6 d.). Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas (BPK 151 str. 7 d.).

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 116 str. nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti įtariamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį. BPK 117 str. įtvirtinta prokuroro pareiga pareikšti ieškinį tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žala valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų.

Įtariamajam I. V. laikinas nuosavybės teisių apribojimas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė N. G. 2013-09-17 nutarimu paskirtas siekiant užtikrinti galimų civilinių ieškinių reikalavimų įvykdymą. Konstatuotina, kad šis laikinas nuosavybės teisių apribojimo pagrindas iki šios dienos nėra išnykęs ar pasikeitęs.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, įtariamojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, todėl dėl skundo argumentų, kuriais ginčijama I. V. kaltė, teismas nepasisako.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, kad joje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pinigai, kuriais I. V. uždrausta disponuoti, priklauso ne įtariamajam, o jo skunde nurodytam asmeniui - K. J.. Pažymėtina, kad kratų metu paimant šiuos pinigus iš I. V., jis jokių pastabų dėl jų paėmimo nereiškė, t. y. nenurodė, kad pinigai priklausytų ne jam, o kokiam nors kitam asmeniui. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminis prokurorės 2013-09-17 nutarimas, kuriuo buvo laikinai apribotos įtariamojo I. V. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą (pinigus), apskųstas nebuvo.

Įvertinęs paminėtus duomenis skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų. Šiuo atveju netaikant procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisių apribojimo į prokurorės nutarime nurodytą I. V. turtą, gali būti apsunkintas galimų civilinių ieškinių įvykdymas, t. y. minėtoji procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas nagrinėjamoje byloje paskirtas bei jo terminas tęsiamas esant vienam iš būtinųjų BPK 151 str. 1 d. numatytų pagrindų. Skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinumo įtariamajam I. V. taikyti šią procesinės prievartos priemonę, todėl nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo I. V. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.