- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 2-21409-155/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14147-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos A. J. atstovui advokatui V. Z., nedalyvaujant pareiškėjai A. J., suinteresuotiems asmenims A. J., (duomenys neskelbtini) notarų biurui, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. J., (duomenys neskelbtini) notarų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio D. J. mirties 1999-12-27 priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė, kad 1999-12-27 mirė pareiškėjos vyras D. J.. Mirus pareiškėjos vyrui, pareiškėja į notarus dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai jį valdydama. Nurodė, jog palikėjas su pareiškėja santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 2) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) r. 3) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Nors visas minimas turtas nėra registruotas palikėjo vardu, o registruotas pareiškėjos A. J., tačiau atsižvelgiant į tai, jog buvo įgytas santuokos metu, priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams. Pažymėjo, jog po vyro mirties, pareiškėja liko gyventi minėtame bute, kuri prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius, taip pat pareiškėja prižiūrėjo ir minėtus pareiškime žemės sklypus. Tokiu būdu pareiškėja priėmė D. J. palikimą faktiniu valdymu bei prašo pareiškimą tenkinti. (b.l. 8-10).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Taip pat prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant. (b.l. 53-54).
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuras pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog šioje byloje notarą įtraukti suinteresuotu asmeniu nėra pagrindo, tačiau iš išdėstytų aplinkybių mano, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų priežasčių – dėl teisinių žinių trūkumo, nežinojimo, jog reikia kreiptis į notarą per 3 mėnesių terminą. Todėl prašo bylą nagrinėti iš esmės pagal byloje esančius įrodymus, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui – (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei. (b.l. 59-60).
Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu visiškai sutinka. Papildomai pažymėjo, jog prie buto išlaikymo neprisidėjo ir jokių teisių dėl palikimo neturi. Todėl atsižvelgus į visas aplinkybes prašė pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui A. J. nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog palikimas nebuvo priimtas kitu būdu (per notarą per įstatymo nustatytą terminą) dėl pareiškėjos teisinių žinių trūkumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja A. J. su D. J. susituokė 1964 m. liepos 19 d. (b. l. 12-13). 1999-12-27 D. J. mirė (b.l. 14). Iš GRT duomenų matyti, kad D. J. mirė, esant santuokoje su pareiškėja, turėjo vieną vaiką – suinteresuotą asmenį A. J., gim. 1965-02-13. (b.l. 7). Mirusysis santuokos metu buvo įgijęs nekilnojamojo turto: 1) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 2) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 3) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-21). Nors visas minimas turtas nėra registruotas palikėjo vardu, o registruotas pareiškėjos A. J., tačiau atsižvelgiant į tai, jog buvo įgytas santuokos metu, priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams. Tokiu būdu Civilinio kodekso 5.3 straipsnio pagrindu atsirado palikėjo palikimas. Atsiradusio palikimo atžvilgiu paveldėjimo teisė nerealizuota. (b.l. 8-10, 38). Kaip minėta, palikėjas mirė būdamas santuokoje su pareiškėja A. J., turėjo vieną sūnų A. J.. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos ir palikėjos sūnus A. J. teismui atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu visiškai sutinka, jokių pretenzijų dėl turto neturi bei prašo motinos pareiškimą tenkinti. Mirusiojo D. J. sutuoktinė A. J. per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau teismui nurodė, jog palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį (1964-07-07 redakcija, galiojusi iki neteko galios 2001-07-01) įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.
Tuo metu galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
1999-12-27 mirusio D. J. palikimą jo sutuoktinė A. J. priėmė iš karto po palikėjo mirties, nes liko gyventi santuokoje įgytame bute. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo ir moka už butą mokesčius, taip pat moka mokesčius ir už žemės sklypus, t.y. pareiškėja rūpinasi turtu kaip savo – valdo, naudoja ir prižiūri. (b.l. 22-36). Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir pareiškėjos sūnus A. J. atsiliepime.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, tas pats ir su žemės sklypais (jei juos prižiūri ir moka mokesčius už juos). Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja po sutuoktinio D. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos A. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1999-12-27, mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.