Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė AB „Švytra“ kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Metelytė“ priteisti 20 570 Lt nuostolių atlyginimą, 5 940 Lt negautų pajamų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo pritiestos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Švytra“ verčiasi negyvenamųjų patalpų nuoma. Nuo 1999-11-01 UAB „Metelytė“ nuomojosi iš AB „Švytra“ garažą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008-11-24 ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2009-02-23 nutraukia patalpų nuomos sutartį. Buvo sutarta, kad atsakovė iš AB „Švytra“ priklausančių patalpų išsikraustys iki 2009-02-23. Ieškovė 2009-02-09 sudarė naują nuomos sutartį su R. S. ir išnuomojo jam patalpas už tą pačią 396 Lt be PVM mėnesio nuomos kainą, kurią mokėjo ir atsakovė. Per metus tai būtų 5 940 Lt. Ši nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė būtų gavusi 5 940 Lt, buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes išsikraustydamas iš garažo atsakovės atstovas suniokojo patalpas. Kadangi atsakovė vertėsi automobilių remontu, garaže buvo įmontavusi keltuvus. Šių keltuvų pamatų, kurie yra pagaminti iš ypatingai kieto 400 markės betono, kuris sutvirtintas armatūromis, per nustatytą laiką atsakovės direktorius R. P. nesugebėjo pasiimti. Pamatus keltuvams jis žodžiu siūlė pasilikti ieškovei, vėliau primygtinai raštu prašė grąžinti. Kadangi atsakovė ne išmontavo, o tik sugadino grindis, ieškovė surado firmą, kuri atlieka keltuvo pamatų išėmimo darbus. Pamatų išmontavimui reikėjo iškapoti garažo grindis, atvežti krautuvą, kuris pamatus iškėlė, ir užbetonuoti likusias duobes grindyse. Pamatai sveria apie 5,4 tonos. Išmontuotus pamatus iš garažų pasiėmė atsakovės atstovas. Už atliktus darbus ieškovė sumokėjo 20 570 Lt (b. l. 93-95).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Metelytė“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovės 3 292,68 Lt kompensaciją už jos atliktus darbus – dviejų keltuvų pamatų demontavimą ir grindų defektų pašalinimą, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos dėl šių motyvų:

1. Dėl CK VI knygos III skyriaus I skirsnio ir II skirsnio normų aiškinimo ir taikymo. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovė pirmoji pažeidė prievolę, tačiau ginčas tarp šalių kilo ir žalingos pasekmės atsirado dėl to, kad prievoles pažeidė pati ieškovė. Ieškovė, 2009-02-23 perėmusi patalpas iš atsakovės, šias patalpas laikė nenaudojamas iki 2010 m. birželio mėn. Tik tuomet į patalpas įleido atsakovę, kuri per mažiau nei valandą įvykdė savo prievolę – išsivežė pamatus keltuvams. Tokios bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė be jokio tam pagrindo piktnaudžiavo savo teisėmis, būdama stipresniąja sandorio šalimi (valdė patalpas, turėjo patalpų raktus ir vienintelė galėjo leisti atsakovei patekti į patalpas), neleido silpnesnės sandorio šalies tinkamai įvykdyti prievolę. Atsakovės sutartinių prievolių pažeidimo trukmė yra nuo 2009-02-23 iki 2009-03-05, todėl atsakovės atsakomybės ribos galimos tik tokios apimties. Nuo 2009-03-05 iki bylos išsprendimo teisme prievoles pažeidė ieškovė, todėl jai atsiranda atsakomybė už pasekmes, atsiradusias po 2009-03-05.

2. Dėl CK normų, reglamentuojančiu sutarčių teisę, aiškinimo ir taikymo. Iš byloje esančių įrodymų ir aukščiau nurodytų argumentų laikytina, kad atsakovė pažeidė tik vieną įstatymo principą – prievolės neįvykdė laiku. Tačiau atsakovė neįvykdė tik labai nežymią dalį savo prievolės, trūkumų šalinimui pakako kelių valandų. Pati ieškovė sutarties vykdymo principus pažeidė iš esmės.

3. Dėl CK VI knygos XVII skyriaus normų taikymo ir ieškinio dalies dėl pamatų keltuvams išmontavimo ir patalpų grindų atstatymo į pradinę padėtį darbų kainos pagrįstumo. CK 6.208 str. l d. nustato sutartį pažeidusios šalies teisės savo sąskaita pašalinti įvykdymo trūkumus sąlygas. Šios sąlygos egzistavo objektyviai, kitas sąlygas įvykdė atsakovė: l) atsakovė apie įvykdymo trūkumų pašalinimą pranešė be nepateisinamo uždelsimo – per 10 dienų; 2) nukentėjusi šalis (ieškovė) neturėjo teisėto intereso atsisakyti, kad įvykdymo trūkumai būtų pašalinti – ieškovė laikė patalpas nenaudojamas, netvarkė patalpų pati ir nedarė to pasitelkusi trečiuosius asmenis; 3) įvykdymo trūkumus galima buvo pašalinti nedelsiant. CK 6.208 str. 3 d. ir 5 d., CK 209 str. nuostatos suponuoja nukentėjusios šalies (ieškovės) pareigą bendradarbiauti su įvykdymo trūkumus šalinančia šalimi, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir bendradarbiauti su įvykdymo trūkumus šalinančia sutartimi visą trūkumų šalinimo laikotarpį. Ieškovė šių savo pareigų neįvykdė. Ieškovė dėl savo kaltų veiksmų sukėlė žalingas pasekmes ir neturėjo teisės teisme reikalauti žalos atlyginimo Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo priteisė iš atsakovės ne tik lėšas, būtinas keltuvų pamatų išmontavimui bei pamatų buvimo vietoje grindų atstatymo į pradinę padėtį, bet ir lėšas, reikalingas viso garažo (99 kv. m) grindų remontui. Teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad atsakovė piktybiškai sugadino jai nuomotų patalpų grindis ir taip pablogino patalpų būklę. Iš byloje esančio 2004-03-18 garažo įrengimui sunaudotų medžiagų akto (b. l. 28) matyti, kad atsakovė ieškovės garažo remontui ir paruošimo darbams, be kita ko, sunaudojo 6 kub. m betono grindims. Iš ieškovės konfliktiškų veiksmų ir elgesio atsakovė pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė gera valia padarytų pagerinimų nekompensuos, todėl nutarė pasiimti tuos pagerinimus, kuriuos galėjo atskirti be žalos išsinuomotoms patalpoms. Atsakovė grąžino ieškovei patalpas tokios pat būklės, kokias gavo pagal 1999-11-01 patalpų nuomos sutartį. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė pablogino nuomotų patalpų būklę. Priešingai – tiek atsakovės atstovas R. P., tiek liudininkas J. B. (b. l. 135) parodė, kad 1999 metais išnuomojant garažą UAB „Metelytė“ (tuo metu – IĮ „Metelytė“), garažo betoninės grindys buvo nelygios, išėstos druskų; jokios elektros instaliacijos garaže nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė grąžino ieškovei blogesnes patalpas, negu pati jas gavo.

4. Dėl įrodymų vertinimo. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį teismas sprendime nurodė motyvus, kodėl rėmėsi vienais įrodymais (pateiktais ieškovės) ir atmetė kitus įrodymus (pateiktus atsakovės). Teismas sprendime nurodė, kad „abi šalys turėjo galimybę natūroje išmatuoti ir pateikti teismui tikslius duomenis, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė tikslių matmenų neužfiksavo ir teismui nepateikė“. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovė tokios galimybės neturėjo, nes ieškovės nebuvo įleidžiama į patalpas. Buvo pateikta keltuvų pamatų sumontavimo schema (b. l. 125), pagal kurią atsakovės pageidavimu buvo sudarytos statybinių konstrukcijų demontavimo lokalinės sąmatos – 1774,28 Lt. Kokiu pagrindu teismas šias sąmatas vertina kaip prieštaraujančias tarpusavyje, sprendime nenurodyta, nors jokių prieštaravimų sąmatose ir nėra. Teismo sprendime nurodyti nežymūs neatitikimai tarp sąmatininko L. K. parengtų sąmatų ir faktinių dydžių, tačiau atsakovė neturėjo galimybės pateikti tikslius duomenis sąmatos rengėjams. Be to, CK 6.653 str. 3 d., reglamentuojantis statybos rangos darbų kainą, leidžia sudaryti ne tik konkrečią, bet ir apytikrę sąmatą. Teismo posėdžio metu liudytojas L. K. nurodė, kad keltuvų pamatų demontavimo kainą apskaičiavo naudodamas maksimalius darbų ir mechanizmų panaudojimo įkainius, o atliekant darbus taip, kaip jie buvo atliekami, darbų kaina nesiektų 1774,28 Lt, kadangi jo sąmatoje apskaičiuotas brangesnis keltuvų pamatų demontavimo variantas – pamatus suskaldant, o ne juos iškeliant. Atsakovė pati atliko dalį darbų – iš garažo pakrovė ir išvežė dvejus keltuvų pamatus, t. y. atliko atsakovės sąmatos 4-je eilutėje nurodytus darbus. Šių darbų kaina, įskaičius papildomą darbo užmokestį, soc. draudimo išlaidas, statybvietės išlaidas ir pridėtines išlaidas – 255,88 Lt (127,94 Lt x 2). Dėl šių priežasčių atsakovė sutiko su ieškinio dalimi, t. y. tuo, kad ieškovė turi teisę gauti 3 292,68 Lt kompensaciją už jos atliktus darbus – dviejų keltuvų pamatų demontavimą ir po to atsiradusį grindų defektų pašalinimą ((1 774,28 Lt - 127,94 Lt) x 2). Ieškovė pateikė teismui UAB „Hiltėja“ sudarytą lokalinę 34 693,26 Lt sąmatą, kurioje ardytinų gelžbetonio konstrukcijų apimtis 4 kartus didesnė nei apskaičiuota paties teismo (ne 4,352 kub. m, o 16 kub. m). Sąmata numato 16 kub. m statybinio laužo pakrovimą rankiniu būdu, o 1,8 kub. m betono padavimą – siurbliu. Sąmatoje numatytas armuotų grindų betonavimas, nors ginčo garažo grindys niekada nebuvo armuotos. UAB „Hiltėja“ parengta lokalinė sąmata neatitinka jokių faktinių bylos aplinkybių ir protingumo kriterijų. Patikslinusi ieškinį ieškovė pateikė 2010-05-18 UAB „Hiltėja“ darbų perdavimo-priėmimo aktą už 20 570 Lt, pagal kurį neva gelžbetonio konstrukcijos buvo pjaustomos naudojant deimantinius pjūklus, naudojant hidraulinį kūjį „Bobkat“, betonuojamos grindys buvo armuotos metaliniais tinklais ir t. t. Ieškovės pateiktuose dokumentuose, kurių pagrindu teismas tenkino ieškinį ir nustatė žalos dydį, darbų pavadinimai nurodyti abstrakčiai; nenurodyti konkretūs darbai, darbų kiekiai ir įkainiai; nenurodyti mechanizmų panaudojimo įkainiai ar sunaudotų medžiagų vertė. Todėl šiuo atveju teismas privalėjo ieškovės pateiktus įrodymus vertinti itin atidžiai. Juo labiau kad ieškovė realiai už atliktus darbus UAB „Hiltėja“ nesumokėjo, o atliko užskaitą ir teismui pateikė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį ieškovės ir UAB „Hiltėja“ tarpusavio įsipareigojimų balansas yra 0,00 Lt. Ieškovės prievolės apmokėti už atliktus darbus UAB „Hiltėja“ dydis cento tikslumu sutapo su pastarosios bendrovės finansiniu įsipareigojimu ieškovei, ir tai rodo ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5. Dėl ieškinio dalies dėl negautų pajamų nepagrįstumo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Iš byloje esančios tarp ieškovės ir R. S. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b. l. 97-99) matyti, kad ši sutartis sudaryta 2009-02-09, t. y. tebegaliojant ieškovės ir atsakovės sudarytai patalpų nuomos sutarčiai. Ieškovė prisiėmė įsipareigojimus prieš trečiąjį asmenį anksčiau, negu įgijo disponavimo patalpomis teisę, nežinodama, kokios būklės patalpas perims iš atsakovės pasibaigus sutarčiai, tačiau žinodama, kad patalpas gaus tokios būklės, kokios jos buvo perduotos atsakovei. Todėl darytina išvada, kad ieškovė savo rizika prisiėmė sutartinius įsipareigojimus R. S. atžvilgiu ir neturi teisės dėl šių įsipareigojimų nevykdymo atsiradusių pasekmių pašalinimo prievolės perkelti atsakovei. CK 6.485 str. l d. nustato, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tuo atveju, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Minėta patalpų nuomos sutartis su R. S. taip ir nebuvo pradėta vykdyti, 2009-04-01 buvo nutraukta ir jokių teisinių pasekmių šalims nesukėlė. Ieškovė 2009-03-05 gavo atsakovės reikalavimą leisti jai pašalinti sutarties vykdymo trūkumus, tačiau jokio atsakymo nedavė ir iki kreipimosi į teismą dienos neatliko nė vieno aktyvaus veiksmo, kad sumažintų nuostolius ar jų išvengtų.