Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023-01-01 reorganizacijos Marijampolės pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo, 2022 m. birželio 8 d. patirto sužalojimo nukritus nuo gyvenamosios patalpos lubų tinko gabalui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės pataisos namų (po 2023-01-01 reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba) 7 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3. Byloje esantis Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registro 72/13 įrašas ir Asmens sveikatos istorijos 2022 m. birželio 8 d. medicininis įrašas patvirtina, kad pareiškėjas į medikus kreipėsi (buvo atlydėtas pareigūno) 2022 m. birželio 8 d. 14 val. 50 min., teigdamas, kad prieš 15–20 min. 2-ajame lokaliniame sektoriuje 3 gyvenamojoje patalpoje ant galvos užkrito atitrūkęs nuo lubų betono gabalas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus slaugytoja, apžiūrėjusi pareiškėją, nustatė, jog stebima dešinės kaktos pusėje nežymus apie 2 cm odos siauras įbrėžimas. Pareiškėjas medikei taip pat teigė, kad smūgio metu aptemo akyse ir susvaigo galva, jautėsi negalintis atsistoti ant kojų, tačiau sąmonės praradęs nebuvo.

Remiantis Marijampolės PN gedimų apskaitos žurnalu (zonoje), Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus specialistės 2022 m. birželio 8 d. įrašas patvirtina, jog 7 būrio 3 sekcijoje nuo lubų nubyrėjo tinkas (kietas).

Byloje esančiame Marijampolės PN 2022 m. gegužės 18 d. defektiniame akte Nr. LV-1750 nurodyta, jog 7 būryje buvo apžiūrėtos ir įvertintos nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. 1-89, Nr. 1-90. Atsakovės atstovė nurodo ir byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas atliko bausmę 7 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 (I-89). Buvo nustatyta, jog šioms patalpoms reikalingas remontas, nes nuo lubų byra tinkas.

Aplinkybes, jog nuo lubų nukrito tinko gabalas ir sužalojo pareiškėją, patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Iš esmės atsakovės atstovas neneigia, jog aprašomas įvykis buvo, t. y. kad pareiškėjas 2022 m. birželio 8 d. buvo sužalotas, tik, atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjui dėl to nekilo žala.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog ginčo laikotarpiu II lokalinio sektoriaus 7-ojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 3 lubos buvo techniškai netvarkingos, nesaugios ir neįrengtos taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2022 m. birželio 8 d. buvo sužalotas) bausmę atliko kalinimo sąlygomis, neatitinkančiomis Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, kančią, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą. Tvirtino, kad dėl sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Iš Marijampolės PN 2022 m. rugsėjo 26 d. vyriausiosios specialistės-psichologės pažymos Nr. 55/04-730 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. į psichologus nesikreipė. Tačiau byloje esanti 2022 m. rugsėjo 26 d. pažyma apie nuteistojo A. Š. būklę ir pirmiau aptarti asmens sveikatos istorijos įrašai neginčijamai patvirtina, kad 2022 m. birželio 8 d. 14.50 val. pareiškėjas kreipėsi į medikus dėl tinko gabalo smūgio į galvą. Taigi byloje įrodyta, kad pareiškėjas traumą patyrė dėl techniškai netvarkingų lubų, t. y. dėl Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų tinkamo nevykdymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui sutriko dėl to sveikata, ar ne ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-551-552/2021).

Taigi teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, skausmą, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra pagrindo atsakovės atstovo pareigūnų elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Kaip jau minėta, viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai (neveikimas) – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų, diskomfortą, fizinį skausmą ir yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismas vertina, kad pareiškėjas, laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė ne vien dvasiniais išgyvenimais, bet ir fiziniu skausmu, nesaugumo jausmu, todėl, teismo vertinimu, teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui Kalėjimų tarnybos neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad fizinis sužalojimas buvo nežymus, apie dėl to kilusias neigiamas pasekmes sveikatai ir dvasinei būsenai (besitęsiantį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus) dėl minėto įvykio į bylą duomenų nepateikta, taip pat atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-551-552/2021).

Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Taigi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Š. (A. Š.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.