Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-07-26 · Civilinė byla Nr. e2-2739-666/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-26
Bylos Nr.
e2-2739-666/2019
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00240-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
D. O.
Civilinė byla Nr. e2-2739-666/2019Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00240-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui D. O. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 30,64 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2019-07-09 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nustatė, jog 2018-08-01 atsakovui buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 30,64 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2018-07-31. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2018 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovui 2019-04-18 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau byloje duomenų, apie tai, kad žala atlyginta, nėra (CPK 178 straipsnis).

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 d., nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c) pp.). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26-27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436, 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (30,64 Eur) sudaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Taigi byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 30,64 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 30,64 Eur (trisdešimt eurų ir 64 ct) žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, žalą sumokant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank” AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo D. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Atsakovas šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka skųsti negali, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą gali skųsti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis