- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-816-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40598-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lux Express Lithuania“
- Ieškovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Kategorijos
- 2.6.26pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lux Express Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lux Express Lithuania“ dėl taisyklių sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį ir atsakovės UAB „Lux Express Lithuania“ Bilietų pardavimo, bagažo vežimo ir važiavimo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 4 dalies „vežėjo teisės ir pareigos“ 4.3, 4.6, 4.7 punktų sąlygas pripažino negaliojančiomis, taip pat valstybei iš atsakovo priteisė 228,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Lux Express Lithuania“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; prašė panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti; atsakovės buhalterė laiško neperdavė įmonės vadovui; be to, ji nėra įgaliota priimti atsakovo pašto korespondenciją; ji neperskaitė laiško ir nesuprato jo svarbos. Taip pat, atsakovės įsitikinimu, teismas nesilaikė sprendimo už akių priėmimo tvarkos ir terminų – sprendimas priimtas pasibaigus nustatytam terminui. Kaip aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovė nurodė, kad 4.3 punkte buvo įsivėlusi vertimo klaida; šio punkto formuluotė buvo pakoreguota atsižvelgiant į nutarime išdėstytus pasiūlymus, ir apie pakeitimą ieškovas informuotas 2018 m. sausio 22 d. raštu. Be to, teismas neįvertino priežastinio ryšio ir nuostolių pobūdžio. Pasak atsakovės, jai negali būti perkeliama rizika dėl aplinkybių, kurios sutarties sudarymo metu nėra ir negali būti žinomos, kurios dėl vežimo paslaugos specifikos yra už vežimo sutarties ribų. Teigė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.819 straipsnis, kuris reglamentuoja vežėjo atsakomybę už keleivius vežančios transporto priemonės pavėlavimą atvykti į paskyrimo vietą, vežėjo pareigos atlyginti nutolusius keleivio nuostolius nenumato. Pažymėjo, kad Taisyklių 4.3. punktas neriboja 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.181/2011 įtvirtintų keleivio teisių autobusui vėluojant ar neatvykus į paskirties vietą; ji nepažeidžia keleivių teisių, yra sąžininga. Anot atsakovės, ji ketino pakoreguoti taisyklių 4.6 ir 4.7 punktus (dėl jų nuostatų santykio aiškumo), tačiau dėl darbuotojų kaitos šis taisyklių pakeitimas liko neįgyvendintas; atsakovė nedelsdama imsis pakeisti nurodytus punktus. Taip pat nurodė, jog CK 6.820 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjas numatė galimybę vežėjo atsakomybės dydį numatyti vežimo sutartyje. Bendrovė nepanaikina savo atsakomybės tuo atveju, kai bagažas prarastas ar sugadintas dėl jos kaltės, tačiau atsižvelgiant į paslaugos esmę ir jos teikimo aplinkybes, nustato atsakomybės dydį; maksimalus atygintinos žalos dydis yra protingas, ir apima įprastai autobusu keliaujančio asmens bagažo ir jame esančių asmeninių daiktų vertę, bei atitinka bagažui padarytos žalos dydį, įprastą Lietuvos ir tarptautinėje keleivių vežimo verslo praktikoje. Mano, kad apibrėžiant civilinės atsakomybės išimtį, vertingas daiktas gali būti apibūdintas tiek pagal rūšinius požymius, tiek nurodant maksimalią galimą vertę, kurią viršijant daiktai laikomi vertingais.
3. Ieškovė prašė pareiškimą atmesti. Pasak ieškovės, dokumentai tinkamai įteikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 124 straipsnių nuostatas, o aplinkybė, kad buhalterė neperdavė laiško ir informacijos įmonės vadovui, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis sprendimo už akių peržiūrėjimui. Ieškovės nuomone, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio nepagrįstumą ir (arba) patvirtintų teisės normų pažeidimą priimant sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovės UAB „Lux Express Lithuania“ pareiškimo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė tik galiojančių taisyklių tekstą ir kitų vežėjų bilietų pavyzdį bei dviejų kelionių santraukas, tačiau, teismo nuomone, kitų vežėjų veiksmai-praktika neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčo taisyklių nuostatų teisėtumo. Taip pat pažymėjo, kad sprendime už akių buvo nagrinėjamos jau pakeistos taisyklių 4.3 punkto nuostatos, todėl atsakovo nurodoma taisyklių 4.3 punkto redakcija neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neneigia, jog taisyklių 4.6, 4.7 punktai iki šiol nepakeisti, o ateities planai negali paneigti priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo sprendimui už akių panaikinti, t. y. kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
6. Teismas taip pat nurodė, jog CPK 123 straipsnio 4 dalis paneigia atsakovės argumentus, kad jos buhalterė neva neįgaliota priimti teismo procesinių dokumentų; tokia teisė (ir pareiga) įtvirtinta įstatyme, todėl atskiras įgaliojimas-pavedimas nereikalingas. Kadangi CPK 285 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas nėra naikinamasis, t. y. šio termino praleidimas nepaneigia teismo teisės priimti sprendimą už akių ir pasibaigus nurodytam terminui. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovė UAB „Lux Express Lithuania“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti atsakovės UAB „Lux Express Lithuania“ 2019 m. vasario 25 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teigia, kad skundžiama nutartis bei sprendimas už akių yra nepagrįsti, nemotyvuoti, teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimą už akių priėmė praleidęs terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:
7.1. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas buvo išspręstas pasibaigus nustatytam septynių dienų terminui; 2019 m. vasario 4 d. sprendimas už akių nebegalėjo būti priimtas (CPK 285 straipsnio 6 dalis).
7.2. Teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo, neteisinga. Teismas klaidingai nurodė, kad sprendime už akių buvo nagrinėjama jau pakeista atsakovo taisyklių redakcija. Atsakovė pareiškime nurodė, kad Taisyklių 4.2. punkte minimi partneriai nėra atsakovės pasitelkti tretieji asmenys atsakovės prievolėms vykdyti, o atsakovė parduoda kitų vežėjų bilietus kaip agentas; atsakovė pateikė kelionių santraukas, kuriose nurodyta, kad vežėjas yra kitas asmuo. Teismas nesigilino į pateiktų įrodymų turinį bei nurodytus argumentus, nemotyvavo, kodėl šiuos įrodymus ir argumentus atmeta, neatskleidė bylos esmės.
7.3. Teismas nepasisakė dėl su ieškiniu pateiktų įrodymų bei ikiteisminio susirašinėjimo metu atsakovės nurodytų argumentų. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė ikiteisminiame susirašinėjime ieškovei išdėstytus argumentus bei pateikė papildomus argumentus, reikšmingas teisės normas, tačiau teismas jų nevertino; sprendimas už akių bei skundžiama nutartis yra nemotyvuoti ir neatskleidžia bylos esmės. Pažymėjo, kad pareiškime atsakovė pateikė argumentus ir įrodymus, kurie reikšmingi analizuojant tiek ankstesnę, tiek galiojančią Taisyklių 4.3. punkto redakciją bei Taisyklių 4.6. ir 4.7. punktus (tiek galiojančią redakciją, tiek siūlomą pakeitimą). Atsakovė pareiškime paneigė prezumpcijas dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų (CK 6.284 straipsnio 5 dalis), kuriomis vadovavosi teismas priimdamas sprendimą už akių.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės pareiškimo netenkinti bei palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Taisyklių 4.3 punkto pakeitimai yra deklaratyvūs, nekeičiantys sąlygos esmės, paliekančios vežėjo teisę apriboti savo atsakomybę ir neatlyginti vartotojo patirtą žalą bei negautą pelną tais atvejais, jei autobusas laiku neatvyko į paskirties vietą. Sąlyga, kuri apriboja atsakovo atsakomybę ir suteikia teisę neatlyginti vartotojo patirtą žalą tais atvejais, jei autobusas laiku neatvyko į paskirties vietą, neatitinka teisinio reglamentavimo, ja netinkamai panaikinama vartotojo teisė verslininko atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus, ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra.
8.2. Taisyklių 4.6 ir 4.7 punktų sąlygos neatitinka teisinio reglamentavimo, panaikina arba apriboja paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vartotojo turtui, išskyrus taikytinas išimtis vertingiems daiktams, gabenamiems autobuso bagaže, jei vartotojas apie tai tinkamai informuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.820 straipsnio 2 dalies nuostata, sutarties šalys sutartimi gali apsibrėžti atsakomybės ribas, tačiau Taisykles atsakovė parengė vienašališkai, iš anksto, nederindama jų sąlygų su vartotoju; tokiu būdu vienašališkai įtvirtindama savo civilinės atsakomybės apribojimą, pažeidžia vartotojo, kaip silpnesniosios vartojimo sutarties šalies teises bei interesus. Be to, nagrinėjamu atveju taikytina specialioji norma – Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau ir – KTK) 46 straipsnis.
8.3. Atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, sprendimo už akių naikinti nėra pagrindo; skundžiama nutartis teisėta bei pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje, kurio pirma dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
12. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
13. Apeliantės manymu, šiuo atveju, egzistuoja abu sprendimo panaikinimo ir bylos atnaujinimo pagrindai. Pasak atsakovės, sprendimas priėmimo už akių klausimas buvo išspręstas pasibaigus nustatytam septynių dienų terminui, todėl sprendimas už akių, vadovaujantis CPK 285 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nebegalėjo būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija.
14. CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Tačiau sprendžiant, ar šiame straipsnyje nustatyto termino praleidimas sukelia atskirajame skunde nurodytas pasekmes, t. y. draudimą teismui priimti sprendimą už akių, būtina įvertinti įstatymo leidėjo tikslus, kurių buvo siekiama įtvirtinant šį terminą.
15. Pažymėtina, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Teismai ne kartą yra konstatavę, kad procesiniai terminai yra nustatomi siekiant proceso efektyvumo ir koncentracijos. Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, per kurį teismas, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Visų pirma, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK įtvirtina ir daugiau terminų, per kuriuos teismas turi atlikti tam tikrus veiksmus (pvz. skirti parengiamąjį teismo posėdį (CPK 288 straipsnis), išspręsti ieškinio priėmimo (CPK 137 straipsnis), laikinųjų apsaugos primonių taikymo klausimus (CPK 145 straipsnis) ir kt.). Akivaizdu, kad procesinių terminų praleidimas negali panaikinti teismo pareigos/teisės atlikti tą veiksmą, nes tai pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų teises ir neatitiktų civilinio proceso tikslų. Nuostatų, draudžiančių priimti sprendimą už akių, pasibaigus CPK 285 straipsnio 6 dalyje nurodytam terminui, įstatymų leidėjas nenumatė (t. y. išimtinis reglamentavimas sprendžiant šį klausimą nenustatytas), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai sprendė, jog šio termino praleidimas nepaneigia teismo teisės priimti sprendimą už akių.
17. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė kėlė procesinių dokumentų įteikimo tinkamumo jai klausimą, tačiau atskirajame skunde teismo išvadų šiuo klausimu neginčija. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliantės aukščiau aptarti argumentai nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliantės atskirojo skundo pastebėjimams dėl teismo sprendime už akių nagrinėtos taisyklių redakcijos. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje citavo Taisyklių 4.3 punktą, kuriame buvo įtvirtinta, kad „vežėjas neatsako už Keleivio patirtą žalą ir negautą pelną dėl to, kad autobusas laiku neatvyko į paskirties vietą dėl ankstesniame punkte išvardintų aplinkybių“. Taip pat nurodomas Taisyklių 4.2. punkto turinys. Be vežėjo atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų ir konkrečių taikytinų teisės normų, ieškovė detaliai analizavo vežėjo atsakomybės klausimus, prievolės vykdymui pasitelkus trečiųjų asmenų (partnerių) pagalbą, ir teigė, kad Taisyklių 4.3 punkte įtvirtinta sąlyga, kuri apriboja UAB „Lux Express Lithuania“ atsakomybę ir suteikia teisę neatlyginti vartotojo patirtą žalą tais atvejais, jei autobusas laiku neatvyko į paskirties vietą dėl to, kad bendrovės pasitelkti partneriai nesilaiko autobusų tvarkaraščio grafiko, vėluoja ar neįvykdo kelionės, neatitinka aptarto teisinio reglamentavimo <...> ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendime už akių taip pat nurodė analogišką Taisyklių 4.3 bei 4.2 punktų turinį, o rezoliucinėje dalyje apsiribojo išvardindamas pripažįstamų negaliojančiomis atsakovės taisyklių punktus. Taisyklių redakcija su pakeistu 4.3 punktu, į bylą pateikta tik su 2019 m. vasario 25 d. atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Taisyklėse redakcijos data nenurodyta; 2019 m. vasario 25 d. atspausdintame tekste skelbiama, kad Bilietų pardavimo, bagažo vežimo ir važiavimo taisyklės galioja nuo 2017 m. spalio 12 d.). Skundžiamoje nutartyje, nagrinėdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nurodė, „sprendime už akių buvo nagrinėjamos jau pakeistos taisyklių 4.3 punkto nuostatos, todėl atsakovo nurodoma taisyklių 4.3 punkto redakcija, kaip tokia, neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui“.
19. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė reikalavimą buvo pareiškusi dėl ankstesnės Taisyklių redakcijos 4.3 punkte numatytų sąlygų pripažinimo negaliojančiosmis, o teismas tik skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjo jau pakeistų Taisyklių 4.3 punkto nuostatas. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad Taisyklių 4.3 punkto pakeitimai nekeičia sąlygos esmės, t. y. palieka vežėjo teisę apriboti savo atsakomybę. Tačiau šis faktas bei tai, kad teismo sprendimo už akių motyvai (aptartas teisinis reglamentavimas) iš esmės galėtų būti taikomi ir pakeisto Taisyklių 4.3 punkto atžvilgiu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad sprendimu už akių pripažintos negaliojančiomis ir pakeistos taisyklių nuostatos.
20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad teismo sprendimas turi būti aiškus, kad jame turi būti pasisakyta dėl konkrečių ieškinyje pareikštų reikalavimų, turi būti ištirta apelianto nurodyta aplinkybė dėl pakeistų taisyklių sąlygų (išsiaiškinus, kada toks pakeitimas padarytas), ir sprendžiama, kokią įtaką jis turi pareikšto reikalavimo pagrįstumui, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalies 1 punktas). Nutarus atnaujinti bylos nagrinėjimą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų pasisakyti netikslinga. Taigi, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės UAB „Lux Express Lithuania“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą už akių panaikinti, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.