Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „AGROCHEMIJA“, uždaroji akcinė bendrovė Agrokoncernas, uždaroji akcinė bendrovė Agrolitpa, VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninė, Anykščių rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė Baltic Agro, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė Hidrogeologija, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, E. N., uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio Lytagra, D. P., uždaroji akcinė bendrovė Preiss, uždaroji akcinė bendrovė Legal Balance, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius , Luminor Bank AS Lietuvos skyrius , išieškojimą vykdantys antstoliai: antstolė Jūratė Blažienė, antstolė Nijolė Jutkienė ir antstolė Vilma Leskevičienė, solidarūs skolininkai S. P. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl fizinio asmens nemokumo

Teismas, įvertinęs įrodymus apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad turimas turtas, ir gaunamos pajamos 910 EUR (iš darbinės veiklos) neleidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo

Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, duomenis teismui, paneigiančius skolininko sąžiningumą, gali pateikti kreditoriai, kurie laikydami save suinteresuotais asmenis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi šalis, kuri teigia, kad kita šalis yra nesąžininga, privalo tai įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą. Sprendžiant dėl sąžiningumo, atsižvelgiama ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2021 m. lapkričio 8d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d.

Teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą, sąmoningai privedant savo būklę prie nemokumo per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo padavimo. Pareiškėjo elgesys, kuomet jis nusprendė pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta galimybe bankrutuoti, nėra laikomas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, nepaisant to, kad kreditoriams skolininko bankroto procedūros yra mažiau finansiškai naudingos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neketino vykdyti įsipareigojimų , pateikė klaidingus duomenis dėl savo turtinės padėties ar kitokiais tyčiniais veiksmais suklaidino kreditorius. Kreditoriai neįrodinėjo pareiškėjo nesąžiningumo, iš esmės neprieštaravo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo.

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu.

Teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas sąmoningai siekė bloginti savo turtinę padėtį ir išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Pareiškėjas pagal galimybes vykdė savo įsipareigojimus. Taigi spręstina, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė tai, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti įsipareigojimų dėl objektyvių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Taigi pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, kad pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skoloms ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai bei neapdairiai.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus apie pareiškėjo skolų atsiradimo priežastis, jo elgesį su savo finansais sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai.

Teismo vertinimu, atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų skolinių įsipareigojimų padengti. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Pareiškėjas neturi teistumo už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, dėl to nėra tapęs nemokus, nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, yra nemokus ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė skirti Eglę Gabrėnienę. Suinteresuoti asmenys kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų neišreiškė. FABĮ 11 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti prašomo administratoriaus, byloje pateiktų duomenų pagrindu nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas 2021-06-18 sutikimas ir deklaracija, numatyti FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal FABĮ 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, galiojantis laikotarpiui iki 2022-02-28. Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratoriumi skiria Eglę Gabrėnienę.

Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatą, administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, nustatytina 400 EUR lėšų suma, į kurią PVM įskaičiuotas, tokią sumą bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodo esant reikalingą 510 EUR sumą, t. y. 150 EUR maistui, 50 EUR būsto išlaikymui, 200 EUR kurui vykimui į darbą ir iš jo, 40 Eur telefonas , 30 Eur sveikatos priežiūra ir gydymas, 10 Eur Higienos priemonėms.

Atsižvelgus į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA, įvertinus Lietuvos ekonominę situaciją, maisto, kitų prekių bei paslaugų kainas, į tai, kad pareiškėjui gyvenamąjį būstą suteikia sutuoktinė panaudos sutarties pagrindu, tačiau komunalinius mokesčius ir mokesčius už sunaudotą vandenį, elektros energiją ir kt. privalo mokėti pats pareiškėjas, darytina išvada, kad prašoma suma yra pagrįsta, siekiant patenkinti pareiškėjo būtinuosius poreikius. Kreditoriai pretenzijų dėl išlaidų sumos nepareiškė. Nustatytina, kad pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 510 EUR (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjo pajamos turi būti paskirstomos taip, kad iš pareiškėjo pajamų būtų apmokamos pareiškėjo būtinosios išlaidos, bet ir skiriamos lėšos bankroto administratoriaus išlaidoms padengti bei daliniams atsiskaitymams su kreditoriais. Suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma apibrėžtam laikui, t. y. nuo teismo nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, tačiau galutinis išlaidų dydis ir kokią reikšmę šios išlaidos turės pareiškėjui vykdant įsipareigojimus kreditoriams, bus vertinamas tik teismui gavus mokumo atkūrimo plano projektą su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu praneština, kartu pateikiant šios nutarties patvirtintą nuorašą: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjo kredito įstaigoms -„Swedbank“, AB Šiaulių bankas, AB Luminor bankas, AB, valstybės įmonei „Registrų centras“, antstolėms Jūratei Blažienei, Nijolei Jutkienei, Vilmai Leskevičienei , bankroto administratoriui Eglei Gabrėnienei, mokesčius surinkti įpareigotoms valstybei atstovaujančioms institucijoms, garantinio fondo administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (FABĮ 6 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjas S. A. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotu asmeniu nurodė UAB Preis ir , kad bendrovei skola yra 859,87 eurai. Teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų minėtam suinteresuotam asmeniui. Patikrinus duomenis apie bendrovę Registrų centre , buvo gauti duomenys , jog tokia bendrovė 2021-11-08 išregistruota kaip likviduota. Antstolė V. Leskevičienė, kuri vykdė išieškojimą iš pareiškėjo S. A. UAB „Preiss“ pateikė atsakymą, jog vykdomoji bylą nutraukta, ir ji neturi duomenų , kas , likvidavus UAB „Preiss“ , perėmė skolos išieškojimą. Esant tokioms aplinkybės, pareiškėjo atstovė nurodė, jog suinteresuotas asmuo UAB Preiss turi būti pašalinta iš bylos šalių. Esant tokioms aplinkybėms suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Preiss šalintina iš bylos, nenustačius jos teisių perėmėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais

nutaria:

iškelti pareiškėjui S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti S. A. bankroto administratoriumi Eglę Gabrėnienę. Adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), tel: (duomenys neskelbtini), el. paštas , (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 400 EUR (dviejų šimtų) sumą (PVM įskaitytas į šią sumą), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti S. A. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 510 EUR (penkis šimtus dešimt ) eurų lėšų sumą, reikalingą S. A. kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Nutarties nuorašus išsiųsti pareiškėjui (per jo atstovą advokato padėjėją Rasą Steponavičienę ), suinteresuotiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, kartu pateikiant šios nutarties patvirtintą nuorašą: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjo kredito įstaigai „Swedbank“, AB, AB Šiaulių bankas ir AB Luminor bankas , valstybės įmonei „Registrų centras“, antstoliams Jūratei Blažienei, Nijolei Jutkienei ir Vilmai Leskevičienei bankroto administratorei Eglei Gabrėnienei , mokesčius surinkti įpareigotoms valstybei atstovaujančioms institucijoms, garantinio fondo administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Suinteresuotą asmenį uždarąją akcinę bendrovę Preiss , kaip išregistruotą ir likviduotą, šalinti iš bylos, nenustačius jos teisių perėmėjo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.