Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei R. U.,

kaltinamajam nepilnamečiui M. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, įstatyminiam atstovui (duomenys neskelbtini) socialiniam darbuotojui R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, mokosi Jiezno gimnazijoje 9 klasėje, nevedęs, teistas 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir 12 mėnesių trukmės elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis nepilnametis M. A. 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. S. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai D. S. į nosį, taip mušdamas D. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje nosies srityje.

Kaltinamasis nepilnametis M. A. teismo posėdžio metu kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val. grįžo iš miestelio į globos namus, buvo blogos nuotaikos. Prisiminė, kad D. S. siuntė SMS žinutes jo merginai S. B., dėl ko norėjo išsiaiškinti, todėl nuėjo į jos kambarį. Nuėjęs rado D. S., kalbančią su kitais vaikais. Visi išsiskirstė, jis liko vienas su D. S.. Ji su juo nekalbėjo, todėl sudavė jai vieną smūgį kumščiu į nosį, dėl ko iš nosies jai bėgo kraujas. Iš karto nuėjo atsiprašyti D. S.. Yra teistas, paskirtos bausmės dar neatlikęs, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, savo poelgį vertina blogai, gailisi. Nurodė, kad D. S. neprašė atlyginti žalos. Šiuo metu dirba oficialiai mokyklos valgykloje, atlieka pagalbinius darbus, taip pat eina dirbti teismo paskirus darbus. Jis tęsia mokslus, baigęs 10 klasių ketina stoti į profesinę mokyklą įgyti statybininko arba barmeno specialybę. Supranta paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, pažada deramai elgtis, daugiau nenusikalsti.

R. J., nepilnamečio kaltinamojo M. A. įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini) socialinis pedagogas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo vasaros metas, atostogavo, o grįžęs į darbą sužinojo apie įvykį. M. A. dirba ketvirčiu etato, suderina darbą ir mokslą. Mokslas pagal jo sugebėjimus sekasi normaliai, mokosi 9 klasėje, įsidarbino, pats gautomis lėšomis nusiperka rūbus, įsigijo kompiuterį, dviratį. Teigia, kad ugdytinis yra impulsyvoko charakterio, tačiau jo elgsena taisosi gerėjimo linkme. Pasitaiko, kad praleidžia kokią pamoką, kai kada nenori laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau suvokia įvykio pasekmes, atsiprašė nukentėjusiosios iš karto, supranta savo veiksmus. Mano, kad galima patikėti ugdytiniu, todėl prašo neizoliuoti nuo visuomenės.

Kaltinamajam, jo gynėjui ir įstatyminiam atstovui nurodžius, jog bylą nagrinėjant teisme galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, prokurorė, perduodama bylą teismui, tokią sąlygą aptarė ir kaltinamajame akte (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 8 punktas). M. A. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bylos aplinkybės aiškios, nekelia abejonių, kaltinamasis sutinka, kad nagrinėjant bylą teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, to prašo gynėjas bei įstatyminis atstovas teisiamojo posėdžio metu, prokurorė dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo neprieštarauja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taikytos BPK 273, 291 straipsnių nuostatos, byla nagrinėtina sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be M. A. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti šioje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kurie laikytini tinkamais įrodymais, o būtent:

Nukentėjusioji nepilnametė D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad buvo 2018 m. liepos mėnuo, vakaras, jau po vienuolikos. Ji su kitais vaikais sėdėjo kambaryje, kalbėjo. Po to visi pabėgo, o ji liko su M. A.. Jis paėmė už dešinės rankos ir už veido. Nebuvo stiprus paėmimas už veido, smakro, tada neskaudėjo. Tuo metu nieko nejuto, susinervino, buvo baisu, pradėjo rėkti. Kaltinamasis dar labiau susinervino ir trenkė kumščiu į veidą, t. y. nosį. Labai susijaudino, apsvaigo galva. Iškart nejautė skausmo, pradėjo skaudėti po kelių sekundžių, kai kraujas pradėjo bėgti (b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. S. parodė, kad yra nepilnametės D. S., gimusios 2003 m., motina. 2018 m. liepos 9 d. iš jos buvo paimta D. S. ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini), kadangi pati namuose buvo rasta neblaivi. 2018 m. liepos 19 d. apie 23.30 val. verkdama paskambino D. S. ir pasakė, kad jai pataikė į nosį berniukas vardu M., jai skauda, dūsta. Rytojaus dieną nuvyko pas D. S. į šeimos centrą, kur D. S. paaiškino, kad konfliktas kilo su tame pačiame centre gyvenančiu M. dėl žinučių. M. buvo išgėręs ir atėjęs ją pastūmė, jai trenkė ranka į nosį. D. S. sakė, kad jai skaudėjo nosį, kraujavo iš nosies. Civilinio ieškinio ji nereiškia. Jai yra gražinta teisė auginti dukrą D. S. (b. l. 38-39).

Liudytoja apklausta R. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos padėjėja. 2018 m. liepos 19 d. šiame centre dirbo nuo 22 val. iki 10 val. naktinėje pamainoje. Jai pavesta prižiūrėti šeimos centro III grupę, kurią sudaro apie 10 vaikų. Prižiūrimoje grupėje tarp vaikų yra nepilnametis M. A.. Dėl jo elgesio problemų nekildavo, tačiau jis yra karšto būdo, greitai supykstantis. 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val. atbėgo socialinės darbuotojos padėjėja N. K., su kuria kartu dirbo naktinėje pamainoje, ir pasakė, kad pas ją atbėgo II grupės globotinė D. S., kuri paaiškino, kad jai į veidą sudavė smūgį M. A.. D. S. iš nosies bėgo kraujas, ji buvo apsiverkusi. Kadangi atbėgo ir kiti vaikai, ji išėjo su kitais vaikais, o su D. S. ir M. A. liko aiškintis N. K.. Vėliau N. K. paaiškino, kad M. A. trenkė vieną kartą D. S. į veidą dėl to, kad parodė susirašinėjimus internete su kažkokia mergina M. A. draugei. N. K. taip pat pasakė, kad M. A. atsiprašė D. S. ir jie susitaikė (b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos padėjėja. Jai priskirta II globotinių grupė. 2018 m. liepos 19 d. dirbo naktinėje pamainoje, t. y. nuo 22 val. iki 10 val. II grupėje kurią prižiūrėjo nesenai centre apgyvendinta D. S.. Su D. S. problemų ar nesusipratimų nebuvo. 2018 m. liepos mėn. 19 d. apie 23 val. buvo kambaryje, migdė globotinius. Atbėgo verkdama ir nestipriai kraujuojančia nosimi D. S., kuri verkdama atsakė, kad jai kirto M. A.. D. S. pasiūlė kviesti greitąją ir policiją, bet ji kategoriškai atsisakė. D. S. sakė, kad jai skauda nosį, bet medikų pagalbos atsisakė. M. A. atėjo ir prie jos žodžiu atsiprašė D. S.. M. A. paaiškino, kad D. S. išsiuntinėjo kažkokias žinutes draugei, dėl to jis labai supyko (b. l. 47-48).

2018 m. liepos 20 d. Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro pranešimas patvirtina, kad 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnametis M. A., gimęs 2002 m., sudavė vieną smūgį į veidą nepilnametei D. S., gimusiai 2003 m. (b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 770/2018(06) konstatuota, kad D. S. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje nosies srityje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 23).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, ji yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta baudžiamojo byloje Nr. 2K-407-788/2016). Nagrinėjamojoje byloje M. A., nesant tam svarbios dingsties, konflikto su D. S. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y. smogė kumščiu D. S. į nosį. Šia nusikalstama veika sukėlė padarinius – nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje nosies srityje. Tarp M. A. padarytos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai M. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. M. A. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiosios D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertinti liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti bylos rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad M. A. 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su D. S., tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai D. S. į nosį, taip mušdamas D. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje nosies srityje. Taigi, kaltinamojo M. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ji įrodyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Kadangi kaltinamasis M. A. yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, taikomus nepilnamečiams (BK 80, 81, 90 ir 91 straipsniai).

Kaltinamasis M. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). M. A. teistas, naują nusikalstamą veiką padarė, kai 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas (b. l. 72-73), jis praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 71), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 60), mokosi Prienų rajono Jiezno gimnazijos 9-oje klasėje, charakterizuojamas tinkamai (b. l. 67), dirba (b. l. 70) ir gauna pajamas.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad M. A., būdamas teistas, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu praėjus vos tik mėnesiui po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir atidėtas nuosprendžio vykdymas, priėmimo, kas duoda pagrindą manyti, kad išvadų jis nepadarė ir vėl nusikalto, nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje baustas administracine tvarka, todėl, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, M. A. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvė atėmimas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. A. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrintina su 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant už padarytą veiką šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygas ir tvarką nustato BK 92 straipsnis. Šio BK straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones. Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, – nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Be to, teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

M. A. 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams ir vėl padarė nusikalstamą veiką, tačiau teismo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi, supranta netinkamai pasielgęs, yra kritiškas padarytos veikos atžvilgiu, todėl yra pagrindas tikėti, kad kaltinamasis supranta netinkamai pasielgęs ir apgailestauja dėl savo poelgio, pažada padaryti išvadas, ateityje nepažeidinės įstatymų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusiajai sunkių liekamųjų reiškinių nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. M. A. yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi ir dirba, charakterizuojamas globėjo teigiamai, pagal savo amžių ir socialinę brandą jis dar gali pasitaisyti neizoliavus nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 92 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos M. A. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, jis galės mokytis ir dirbti, įgyti specialybę ir gyventi dorai. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, amžių, socialinę brandą (b. l. 50-51) M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų ir 4 mėnesių terminui tikslu padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant nubaudimą su neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. M. A. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – 60 valandų nemokamų darbų, kuriuos įpareigotina išdirbti per 6 mėnesius, elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir be institucijos, vykdančios bausmės vykdymą sutikimo, nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir M. A. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie jos iš dalies pridedant šiuo nusprendžiu paskirtą bausmę ir M. A. paskirti subendrintą galutinę – 4 (keturių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 ir 92 straipsniais M. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, M. A. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones:

60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, kuriuos įpareigotina išdirbti per 6 mėnesius;

elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.