Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo A. L. nubaustas pagal ATPK 130² str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams su transporto priemonės „Lexus IS 220 d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2013-09-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 29 d. 04.40 val. Naujoji Uosto g. – Danės g. Klaipėdoje vairavo automobilį „Lexus IS 220 d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,54 ‰ neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai ši teisė jam buvo atimta paskyrus administracinę nuobaudą pagal ATPK 126 str. 1 d. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokie A. L. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 130² str.

Pareigūnas R. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam su R. R. stovint prie sankryžos Naujojo uosto - Danės g. Klaipėda, šalia tarnybinio automobilio apšviestoje vietoje pastebėjo, kad dideliu greičiu artėja automobilis „Lexus IS 220 d”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyriškis nuo Pilies g. - Žvejų g. sankryžos link jų. Automobiliui priartėjus buvo aiškiai matomas vairuotojo vyriškio veidas, nes apšvietimo stulpas apšvietė automobilio saloną. Nurodytam automobiliui staiga pasukus, abu su R. R. sėdo į tarnybinį automobilį ir apsisukę ėmė vytis važiuojant iš paskos, po ko, automobiliui pasukus į Danės g. 17a namo kiemą, matė, kad iš sustojusio automobilio išlipo dvi merginos, o po to išlipo vairuotojas, kuris greitu žingsniu ėjo link kazino „Tornadas” baro [...]. Tačiau bylos nagrinėjimo metu R. K. jau teigė, kad nebuvo šalia R. R., buvo prie kito, netoliese stovėjusio tarnybinio automobilio, ir patikrinimui buvo sustabdę kitą transporto priemonę. Kai R. R. pašaukė jį, kad reikia vytis transporto priemonę dėl galimo pažeidimo, jis greitai pribėgo prie automobilio “BMW” ir, sėdęs už vairo, apsisuko ir įjungęs švyturėlius ėmė vytis tariamą pažeidėją. Atsakydamas į atstovo klausimą, kokiu būdu matė, kad iš automobilio išlipo merginos, o po to vairuotojas, nurodė, jog vejantis automobilį pravažiavo įsukimą į Danės g. 17a namo kiemą, po ko, važiuojant atbuline eiga, stebėjo, kaip asmenys lipa iš automobilio ir neva jis rakina automobilį. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jei pareigūnas R. K. matė, kad automobilis „Lexus IS 220 d” pasuko į Danės g. 17a Klaipėda kiemą, tai kaip galėjo pravažiuoti įsukimą iš anksto matydamas automobilio judėjimo kryptį. Tokie parodymai leidžia pagrįstai abejoti R. K. parodymų objektyvumu. Tai, kad R. K. neturėjo jokios galimybės matyti asmenų, sėdinčių atvažiuojančiame automobilyje, pagrindžia ir prie bylos pateiktos fotolentelės. Policijos pareigūno R. K. prieštaringi parodymai pagrindžia aplinkybę, kad jis akivaizdžiai nematė, kas vairavo transporto priemonę, juolab, kad negalėjo apskritai matyti, iš kur važiavo automobilis „Lexus IS 220 d” ir kas jį vairavo bei kas jame sėdėjo, nes buvo pakankamai toli nuo savo tarnybinio “BMW” markės automobilio, stovėjusio, kaip minėta, Danės g. priekiu ties Naujojo uosto g. Nurodyti duomenys pagrindžia faktinių aplinkybių iškraipymą, kuriomis teismas rėmėsi konstatuodamas teisės pažeidimą, lėmusį jam atsakomybės taikymą.

Taip pat abejotinos ir pareigūnės R. R. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kurios iš esmės tapačios pareigūno R. K. surašytame tarnybiniame pranešime. Teismo posėdžio metu R. R. iškraipydama faktines aplinkybes nurodė, kad buvo kartu su R. K. ir abu matė atvažiuojantį „Lexus IS 220 d” automobilį, nors, kaip minėta, R. K. kartu su ja tuo metu nebuvo. R. R. nurodė, kad tik ką buvo surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą kitam pažeidėjui, t. y. taksi vairuotojui, todėl turėjo galimybę matyti, kas sėdi atvažiuojančiame automobilyje. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. R. nuo tarnybinio “BMW” markės automobilio, stovėjusio Danės g. priekiu prie pat Naujojo uosto g., buvo ne prie tarnybinio automobilio, o kur kas toliau nuo minėtos transporto priemonės, t. y. Naujojo uosto g. ties pėsčiųjų perėja, per tam tikrą atstumą, kurio bylos nagrinėjimo metu teismas nesiaiškino, ir kas turėjo įtakos vertinti R. R. duotų parodymų pagrįstumą bei objektyvumą. Teismui buvo pateiktos automobilio „Lexus IS 220 d”, kurį tariamai jis vairavo, nuotraukos, iš kurių matyti, kaip atrodo automobilis. Pagal automobilio konstrukciją, dėl automobilio rėmo akivaizdu, kad pareigūnė R. R. tikrai neturėjo galimybės matyti, kas vairavo ir kas sėdėjo automobilyje „Lexus IS 220 d”, nes dėl automobilio konstrukcijos, šonu automobiliui važiuojant ir dar esant tamsintiems transporto priemonės galiniams langams, jokių galimybių matyti sėdinčių asmenų automobilyje nėra. Tai, kad pareigūnė R. R. neturėjo objektyvios galimybės matyti asmenų, sėdinčių „Lexus IS 220 d” automobilyje, patvirtina ir tokios aplinkybės, kaip jos elgesys liudytojų J. B., R. R. atžvilgiu. Būtent R. R. elgesys tiek jo, tiek liudytojų atžvilgiu buvo itin grubus, neetiškas, pažeidžiantis ir žeminantis jų orumą. Jei, kaip teigė R. R., besąlygiškai matė, kad A. L. vairavo transporto priemonę, tuomet kyla klausimas, kokiu pagrindu liudytojos J. B., R. R. buvo pristatytos į Klaipėdos m. 1 PK ir joms buvo nustatinėjamas apsvaigimo laipsnis. Jei liudytojos buvo reikalingos duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, jos nebuvo įtariamos vairavusios transporto priemonę, tai kokiu pagrindu buvo tikrinamas jų apsvaigimo laipsnis, o ne fiksuoti jų asmens duomenys ir pareikalauta atvykti sekančią dieną dėl paaiškinimų davimo.

Pažymi, kad pareigūnai atvyko po tam tikro laiko tarpo, kurio metu automobilio vairuotojas liudytojas A. K., pastatęs automobilį ir perdavęs jam raktelius turėjo pakankamą laiko tarpą nueiti nuo pastatyto automobilio, nes netoliese buvo kitas baras, į kurį patenkama praėjus Klaipėdos viešbučio tunelį, esantį apie 20 m atstumu nuo transporto priemonės „Lexus IS 220 d” pastatymo. Jei pareigūnė R. R. nebūtų ribojusi teisės skambinti telefonu bei naudojusi įvairias grasinimo, susidorojimo formas jo atžvilgiu, tai būtų buvę galima nustatyti tikrą tiesą, susijusią su transporto priemonės vairavimu. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad A. K. neturėjo galimybės nueiti nuo pastatyto „Lexus IS 220 d” automobilio iki kol atvyko pareigūnai tarnybiniu automobiliu.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos (Žin., 2011 m., Nr. 96-4537) V dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos, kada asmenys gali būti pristatomi į policijos įstaigą. Į policijos įstaigą asmenys gali būti pristatomi tik padarę pažeidimą ir esant instrukcijos 52-60 punktuose nurodytoms sąlygoms. Todėl akivaizdu, kad be teisėto pagrindo pristačius liudytojas į Klaipėdos m. 1 PK buvo siekiama sudaryti situaciją, t. y. sukurti tokią psichologinę aplinką, kad patvirtinti prielaidas apie tariamą jo vairavimą. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. R., pateisindama savo veiksmus, tiek tarnybiniame pranešime, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo akys buvo paraudusios, svirduliavo. Tačiau tokie jos teiginiai kelia pagrįstų abejonių. Asmeniui, o ypač vyriškos lyties, nustačius 0,54 ‰ neblaivumo laipsnį, iš kurių dar atimama galima paklaida, kas sudaro 0,49 ‰, nuo tokio kiekio alkoholio tikrai negali sutrikti asmens koordinacija, kas dar kartą patvirtina pareigūnų siekį pateisinti savo spėjimus apie tariamą jo vairavimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad valstybės pareigūnams keliami itin aukšti atidumo reikalavimai renkant įrodymus dėl padaryto teisės pažeidimo. Renkant įrodymus negali būti pažeidžiamas įrodymų rinkimo leistinumo principas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas exspressis verbis nėra išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 str. 1 d., įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 str., kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad <...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtu tik teisės pagrindu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių pareigūnų parodymų objektyvumu, kuriais teismas konstatuodamas teisės pažeidimą pripažino jį kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą ir negali būti tapatinamas su vidine nuojauta ar intuicija. Teismas, vadovaudamasis pareigūnų prieštaringais parodymais, pažeidė Konstitucijos 31 str. 2 d. įtvirtintą asmens teisę į tinkamą teismo proceso principą, kas reiškia, jog teismas privalėjo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališkas ir nepriklausomas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Jo atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė teismo išreikalauti duomenis apie Klaipėdos m. 1 PK pareigūno, 2013-09-29 apie 06.04 val. prietaisu „Alcotest 6810 Nr. ARZA-1923” tikrinusio jo neblaivumą, teisę tikrinti neblaivumą, nes Generalinio komisaro 2012-01-12 įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtintų dėl alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo II dalies 4 punktas nustato pareigą policijos pareigūnams, naudojantiems matavimo prietaisus, būti pasirašytinai susipažinus su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikius atitinkamas įskaitas. Tačiau teismas ignoravo atstovo tokį prašymą motyvuojant, kad nėra būtinas toks dokumentų prijungimas prie bylos. Tokios teismo išvados suponavo išankstinę teismo nuostatą apie jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, tai yra teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo konstatavo jo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo, turėjo išankstinę nuostatą jo atžvilgiu, todėl bylą išnagrinėjo šališkai.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, griežtai privalo vadovautis Policijos patrulių veiklos instrukcijos (Žin., 2011 m., Nr. 96-4537) nuostatomis, kurios reguliuoja patrulių veiklą. Minėtos instrukcijos III dalies 26-27 punktai imperatyviai nurodo transporto priemonių stabdymo reikalavimus policijos pareigūnams. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareigūnė R. R. tik rengėsi stabdyti atvažiuojantį automobilį „Lexus IS 220 d”, tai yra aiškaus reikalavimo sustoti vairuotojui, vairuojančiam automobilį, nebuvo išreikšta, be to, byloje nenustatyta, kad be įjungtų policijos tarnybinio automobilio švyturėlių buvo įjungtas garsinis švyturėlių signalas, kurio pagalba būtų buvusi galimybė atkreipti transporto priemonės „Lexus IS 220 d” vairuotojo A. K. dėmesį, ir, tikėtina, jog jis būtų sustojęs, o pareigūnai būtų turėję galimybę įsitikinti, kad ne jis vairavo. Tokios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog tiek pareigūnas R. K., tiek pareigūnė R. R. nebuvo įsitikinę apie galimai daromą teisės pažeidimą o taip pat nematė ir neturėjo galimybės matyti asmenų, sėdinčių automobilyje, tiek asmens vairavusio transporto priemonę.

Teismas sprendime nemotyvavo ir įrodymais nepagrindė, kodėl pareigūnų teikiami paaiškinimai turi kur kas didesnę įrodomąją galią vertinant pažeidimo padarymo aplinkybes, nei asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn ir liudytojų duoti paaiškinimai, kurie kur kas labiau atspindi tikras įvykio aplinkybes. Konstitucijos 31 str. 2 d. įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus” bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas); atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės normos, nustatančios baudžiamąją atsakomybę ir administracinę atsakomybę, turi daug bendrybių, nors kartu galima įžvelgti ir svarbių skirtumų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 str. Konstitucijos 31 str. nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į teisės pažeidimo prigimtį (pobūdį), sankcijos už padarytą teisės pažeidimą griežtumą, administraciniai teisės pažeidimai savo esme yra prilyginami nusikalstamoms veikoms, o tai lemia visų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nustatytų garantijų taikymą. Teismas (teisėjas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo objektyviai ir nešališkai ištirti, patikrinti bei įvertinti byloje esančius administracinio teisės pažeidimo padarymo duomenis (įrodymus) ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius šį pažeidimą, kaltumo.

Galimos tokios situacijos, kai nagrinėjant bylą teisme paaiškėja aplinkybės, svarbios priimant teisingą sprendimą, tačiau nenustatytos administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio asmens, arba kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta. Atlikdamas proceso veiksmus teismas turi veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. Šiuo atveju teismas, išskirtinai sutikdamas su policijos pareigūnų teiginiais, kurie iš esmės skiriasi nuo pateiktos rašytinės medžiagos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, o taip pat atsisakydamas išreikalauti duomenis apie Klaipėdos m. 1 PK pareigūno, 2013-09-29 apie 06.04 val. prietaisu „Alcotest 6810 Nr. ARZA-1923” tikrinusio jo neblaivumą, teisę tikrinti neblaivumą, remdamasis prielaidomis, nesilaikydamas Konstitucijoje įtvirtintų principų į teisingą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą, buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuostatą dėl jo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2014-01-17 A. L. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat prašė, kad teismo posėdyje dalyvautų jis, liudytojas A. K. bei policijos pareigūnai R. R. ir R. K.. 2014-01-31 teismui pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti iki 2014-03-12, nes nuo 2014-02-05 iki 2014-03-10 bus įšvykęs dirbti į užsienį pagal jūrininko įdarbinimo sutartį.

Atkreiptinas A. L. dėmesys į tai, jog ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, o taip pat patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą nustatė, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu padarė esminių pažeidimų, dėl ko priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Kadangi byla žodinio proceso tvarka iš naujo bus nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, bylą žodinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinės instancijos teisme netikslinga, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų procesiniai sprendimai. Nutarimas yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl pažeidimo sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl konfiskuoto turto – automobilio „Lexus IS 220 d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko UAB “Swedbank lizingas” teisių pažeidimo, o taip pat dėl nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad nebūtų paliktas galioti teismo sprendimas, kuris priimtas nenustačius ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, tokiu būdu pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, pasisako ir šiais klausimais.

A. L. pagal ATPK 130² str. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 29 d. 04.40 val. Naujoji Uosto g. – Danės g. Klaipėdoje vairavo transporto priemonę „Lexus IS 220 d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai ši teisė atimta. Už šį pažeidimą teismas A. L. skyrė administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams su transporto priemonės „Lexus IS 220 d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

ATPK 130² str. (galiojusiame pažeidimo padarymo metu, Žin., 2010, Nr. 157-7968) nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kaip matyti, ATPK 130² str. sankcija nustato skirtingas nuobaudos rūšis asmenims, turintiems teisę vairuoti ir jos neturintiems. Šiuo atveju iš bylos medžiagos (b. l. 21-27) matyti, jog A. L. dar 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nutarimas įsiteisėjo 2013-06-07. Pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas A. L., padarytas 2013-09-29, t. y. tuo metu, kai A. L. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, todėl jam, įrodžius jo kaltę, sankcija turėjo būti skirta kaip teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui. Pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, pagal ATPK 130² str. yra laikomas teisės vairuoti transporto priemones neturinčiu asmeniu, laikomasi ir teismų praktikoje (LVAT administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N444-749/2010, N63-4788/2010 ir kt.).

Šiuo atveju apylinkės teismas A. L. skyrė nuobaudą, kuri pagal ATPK 130² str. sankciją jam kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, negalėjo būti skirta. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų įrodytu, kad A. L. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar jam paskirta teisinga nuobauda. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal A. L. apeliacinį skundą, todėl sunkinti jo padėties, nesant Institucijos apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali. Todėl siekiant išvengti staigmenų procese, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kartu pastebėtina, jog tranpsorto priemonė „Lexus IS 220 d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią konfiskavo teismas, priklauso UAB “Swedbank lizingas” (b. l. 5, 59). A. L. šiuo atveju buvo tik transporto priemonės valdytojas, o savininkas - UAB “Swedbank lizingas”.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18/2012 yra pažymėjęs, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Tokiai praktikai pritartina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Baudžiamojo proceso kodeksas asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, baudžiamajame procese suteikia teisę paduoti apeliacinį skundą dėl tokio sprendimo (BPK 312 str. 4 d.). Sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, kad toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose.

Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad transporto priemonės savininkas UAB “Swedbank lizingas” apie teismo posėdį buvo informuotas. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė buvo konfiskuota, dalyvavimo procese, kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos išsprendimas turėjo įtakos, nebuvo sudaryta galimybė įrodinėti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Taip nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai išspręsti bylą, neužtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir išnagrinėjus bylą prieš tai nepranešus šiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei nesudarius galimybės pareikšti nuomonę, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba – taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

Remdamasis aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismo padaryti pažeidimai yra esminiai, dėl ko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi A. L. administracinio teisės pažeidimo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama A. L. kaltė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.