Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024-10-21 nutarimo Nr. RV-25-2660, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2016-02-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą –– 4 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-06-08 iki 2014-06-26;

1.2. 2016-09-23 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį –– 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2016-02-12 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

1.3. 2017-01-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, BK 138 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus; BK 140 straipsnio 3 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinta –– 10 metų laisvės atėmimo bausme. vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2016-09-23 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas;

1.4. 2017-01-26 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirta galutinė subendrinta –– 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013-02-26 iki 2013-06-03. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014-01-13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017-06-09 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2017-01-26 nuosprendis pakeistas dalyje: nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, paliekant tą pačią galutinę subendrintą bausmę;

1.5. 2017-06-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2017-01-20 ir 2017-01-26 nuosprendžiais, ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėta nutartis iš dalies pakeista 2017-07-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pagal kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, taikant bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdus, nuteistajam J. Š. Vilniaus apygardos teismo 2017-01-26 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-09 nuosprendžiu, paskirta bausmė – 3 metų 6 laisvės atėmimas subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017-01-20 nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme ir J. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

3. Bausmės pradžia – 2016-08-22, bausmės pabaiga – 2029-02-23 (užskaitant 5 mėnesius 27 dienas). Neatliktos bausmės dalis 2024-10-16 buvo 4 metai 4 mėnesiai 7 dienos.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Kita vertus, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenumatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, dėl to nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11. J. Š. skunde remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tačiau nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai nekyla jokių abejonių manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas jau vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, nes, kaip jau pirmiau minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

12. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo. Jo nuomone, komisijos nutarimas yra formalus ir deklaratyvus. Nepakankamai įvertinta jo daroma pažanga, teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, turimi socialiniai ryšiai.

Motyvuojamoji dalis

13. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimą, skundo argumentus, asmens bylos duomenis, pritaria Komisijos padarytai išvadai, kad šiai dienai dar nėra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Priešingai nei nurodo nuteistasis, Komisija įvertino visas skunde akcentuojamas aplinkybes, kitus reikšmingu duomenis, kurie turi būti svarstomi sprendžiant klausimą dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės.

14. Teismas nesutinka su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, kad Komisijos motyvai formalūs ir deklaratyvūs, nes Komisija nutarime aptarė J. Š. teigiamai charakterizuojančius duomenis, įvertino ir nuteistojo padarytą pažangą. Tuo pačiu Komisija įvertino ir koreguotinas sritis. O tai, kad Komisijos sprendimas nėra toks, kokio tikėjosi pats nuteistasis, neleidžia spręsti, kad skundžiamas nutarimas priimtas formaliai.

15. Teismas sutinka, kad pateiktoje nuteistojo bylos medžiagoje yra nemažai teigiamai J. Š. charakterizuojančių duomenų. Tai patvirtina ir Socialinio tyrimo 2024-10-11 išvada, kurioje neabejojama teigiamais nuteistojo J. Š. asmenybės pokyčiais, nes nuteistasis bausmės atlikimo metu: mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę; nevengė dirbti (nuo 2016-10-10 iki 2019-07-17 dirbo VĮ „M.i“ (duomenys neskelbtini) 1 etatu, po to dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2020-07-07 nedirbo, tačiau 2022-11-30 jam leista užsiimti individualia veikla – žvakių ir kitų gaminių vaško gamyba; 2023-04-17 jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai; nuo 2024-01-23 ir iki šiol dirba UAB „E.“:; yra suvaldęs alkoholio vartojimo problemą; yra padidėjusi jo motyvacija keisti elgesį ir rasti būdų, kaip ateityje išvengti vairavimo apsvaigus; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose; nuo 2021-05-11 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2024-01-05 – Pusiaukelės namuose; skatintas 15 kartų už sąžiningą darbą, dalyvavimą įvairiose resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemones.

16. Tačiau sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą taip pat negali būti ignoruojami duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir kt. Nors pastebima nemažai teigiamų aspektų J. Š. elgesyje, jam atliekant bausmę, bet tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek nuteistojo asmens byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad dar yra pakankamai ir koreguotinų sričių.

17. Kaip pirmiau minėta, J. Š. bausmės atlikimo metu skatintas 15 kartų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad paskutinį kartą skatintas pakankamai seniai – 2023-04-12 (a. b., t. 3, d. 2, b. l. 152), t. y. prieš pusantrų metų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės atlikimo metu buvo 7 kartus baustas, ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau įvertinamas padarytų pažeidimų pobūdis – rėžimo reikalavimo pažeidimai, buvo nustatytas neblaivumas. Taip pat pastebėtina, kad nors J. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau intensyviau jas vykdyti pradėjo tik 2022 m., bet 2023 m. vėl praktiškai jų nevykdė. Teismo vertinimu svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra, ir J. Š. finansinis įsiskolinimas, kuris susidarė būtent dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų. Kaip jau minėta, nuteistasis iš esmės nevengia dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau nepaisant to, kad dirba, pastebėtina, kad jo pastangos nėra nukreiptos į jo nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimą. Iš antstolių informacinės sistemos registro išrašo matyti, kad iš esmės nuo 2017-2018 m. J. Š. nukentėjusiesiems atlygino po neženklias sumas priteistų žalų (pvz. iš išieškotinos 21 929,61 Eur sumos išieškota – 487,62 Eur; iš išieškotinos 20 580 Eur sumos, išieškota – 457,65 Eur; iš išieškotinos sumos 663,04 Eur, išieškota – 8,72 Eur ir pan.).

18. Nors J. Š. savo skunde akcentuoja išimtinai savo gerą elgesį, kad jis visiškai prisipažįsta, prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, kad linkęs apgalvoti savo netinkamo elgesio pasekmes ir geba atpažinti veiksnius, susijusius su jo nusikalstamu elgesiu, kad jau suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos prasmę, jos neigiamą poveikį ir kt., tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis tik jam konstatuoti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos buvo nuteistas teismo procese, skaičius (9); didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (6); būdingas smurtinių nusikaltimų medelis; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – darbinės patirties stygius; prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; impulsyvumas; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos stoka; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; neigiama nuostata į visuomenę ir bendruomenę. Atkreiptinas dėmesys, jog dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, nes dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. O nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

19. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nors jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau teistas 6 kartus, atlieka keliais nuosprendžiais subendrintą bausmę. Jo padarytos nusikalstamos veikos pasižymi smurto panaudojimu (sunkiai sutrikdė sveikatą iš chuliganiškų paskatų; būdamas neblaivus, chuliganiškai vairuodamas partrenkė pėsčiuosius, sukėlė vienam asmeniui sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio asmuo mirė; veikdamas bendrininkų grupėje, prievartavo didelės vertės turtą ir pan.), pastebimas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Nors nusikalstamų veikų aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, tačiau ir viešąjį interesą, o būtent, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi aptartos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į nustatytą J. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam 2021-03-23, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2023-05-03 ir 2024-03-20 pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus, nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai, nors buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis pateikė formalų patvirtinimą dėl gyvenamosios vietos ir į tai, kad jis dirba, gauna legalias pajamas. 2024-10-11 atliekant pakartotinį nuteistojo rizikos įvertinimą, J. Š. taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime nepašalina galimybės taikyti lygtinį paleidimą, bet, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nors ir yra, bet nelaikytina pakankama.

21. Skunde J. Š. akcentuoja, kad atsižvelgus į jo gerą elgesį, jis kiekvieną savaitgalį važiuoja namo, kad turi stiprų ryšį su sūnumi, o iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis nuo 2021-05-11 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės atlikimo metu J. Š. elgesio pokyčiai buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti jam bausmės atlikimo sąlygas, tačiau jos vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis, nesuteikiant joms išimtinio prioriteto. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nuteistasis, atsižvelgiant į jo teigiamus pokyčius, nuo 2021-01-05 bausmę atlieka pusiaukelės namuose — atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kurioje nuteistieji, perkelti iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos, intensyviai rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos. T. y. nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nukreiptas teigiamo elgesio koregavimo linkme, kas gali padėti kaltinamajam įrodyti mažinant kriminogeninius veiksnius, kad jis vertas pasitikėjimo, kad maksimaliai stengiasi mažinti savo nusikalstamų veikų padarinius (atlyginti žalas nukentėjusiesiems, nes šiuo atveju, kaip nustatyta pirmiau, jos iš esmės visiškai nėra atlygintos) ir kt.

22. Kaip minėta, svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus nukentėjusiųjų ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju J. Š. neatlikęs virš 4 metų (iš 13 metų) laisvės atėmimo bausmės dalies. 13 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta ne už vieną nusikaltimą, o subendrinus net keliais nuosprendžiais paskirtas griežtas bausmes, paskirtas ir už labai sunkius nusikaltimus, sukėlusius negrįžtamus padarinius, net žmogaus mirtį. Todėl visa tai įvertinus, įvertinus daromą nuteistojo pažangą, iš esmės visiškai neatlygintas nukentėjusiesiems žalas, kad nuo 20204-01-05 J. Š. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur nuteistojo teisės varžomos mažiausiai, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas, pritaria Komisijos nutarimui, kuris priimtas vienbalsiai, netaikyti lygtinio paleidimo, nes J. Š. privalo dėti maksimalias pastangas labiau sumažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką toliau atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. Š. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2024-10-21 nutarimo Nr. RV-25-2660, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.