Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

dalyvaujant kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gim. 1976 m. balandžio 19 d. Tuniso Respublikoje, a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2016 m. gruodžio 25 d. apie 21.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis), laiptinėje šalia buto, esančio (duomenys neskelbtini), kumščiais tyčia sudavė savo sutuoktinei J. G. ne mažiau negu keturis kartus į veido sritį, galvos sritį, į rankų ir pečių sritis, padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės akies- smilkinio srityje, kraujosruvas dešinėje rankoje ir kairio peties srityje, tokiu būdu nežymiai ją sužalojo.

Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę pripažįsta pilnai. Jis gyvena kartu su savo žmona J. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 25 d. vakare jis grįžo iš darbo po naktinės pamainos. Žmona su vaikais buvo pas savo motiną. Kadangi buvo pavargęs, jis šiek tiek išgėrė brendžio ir nuėjo miegoti. Miegodamas jis išgirdo į duris kažką beldžiant. Jis atsikėlė atidaryti duris, beldė žmona. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu žmona jį išvadino kiaule, kas arabų kultūroje reiškia didelį įžeidimą. Konflikto metu jie susistumdė ir, jiems būnant laiptinėje, jis sudavė savo žmonai rankomis kelis kartus į veido sritį. Jei būtų buvęs blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs. Po šio įvykio jis atsiprašė žmonos, ji jam atleido. Jis gailisi padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu J. G. parodė, kad A. B. yra jos sutuoktinis. 2016 m. gruodžio 25 d. apie 21.00 val. ji kartu su vaikais grįžo namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Išlipusi iš automobilio ji pasižiūrėjo į telefoną ir pamatė praleistą skambutį. Perskambino vyrui, iš kurio balso suprato, kad jis išgėręs. Grįžusi namo ji pamatė, kad jos vyras tikrai išgėręs alkoholio. Ji jam pasakė, kad jis eitų miegoti. Jis nuėjo į miegamąjį, o ji uždarė duris. Tada jis šoko iš miegamojo ir kilo žodinis konfliktas. Ji galėjo vyrui pasakyti kelis įžeidžiančius žodžius. Norėdama išvengti didesnio barnio ji pasakė, kad ji su vaikais važiuos pas mamą, dėl ko jos vyras supyko. Tada ji nuėjo pas kaimynę ir paprašė pas pastarąją pabūti, tačiau jos vyras prie kaimynės durų jai sudavė apie keturis smūgius. Tada kaimynė pradėjo šaukti „Gelbėkit“, po ko atbėgo keli vyrai, kurie atitraukė jos vyrą nuo jos. Tai buvo pirmas jos vyro smurto proveržis. Su vyru ji susitaikė, jis jos atsiprašė.

A. B., jo gynėjas ir prokurorė teisiamojo posėdžio metu sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 290 straipsnyje nustatyta tvarka buvo paskelbti liudytojų protokolai, surašyti ikiteisminio tyrimo metu, ir byloje esantys dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio 25 d. vakare apie 20.00 val. kažkas paskambino į jos buto duris. Atidariusi ji pamatė, kad prie durų stovi kaimynė J. iš (duomenys neskelbtini)buto, kuri paprašė jos palaukti bendro naudojimo koridoriuje (laiptinėje), kol jos (J.) vyras nusiramins, kadangi tarp jų kilo konfliktas ir J. bijo pasekmių. J. buto durys buvo praviros ir ji matė, kad bute vaikšto J. vyras. J. su vyru prancūzų kalba ginčijosi tarpusavyje. Kai J. vyras pamatė ją, išėjusią į laiptinę, jis puolė iš savo buto link jų. Prilėkęs prie J. jis pradėjo pastarąją mušti kumščiais į galvą. Smūgių buvo nemažiau dešimties. Ji bandė juos skirti, bet išsigando, kad ir ji bus sumušta. Ji garsiai pradėjo šaukti „Gelbėkite“ ir iš (duomenys neskelbtini)buto išbėgo trys vyrukai ir mergina. Minėti vyrukai atitraukė J. vyrą nuo J.. Tuo metu Jurga jau sėdėjo ant grindų kruvinu veidu. Nuo tos dienos pas J. bute tylu, ramu, jokių konfliktų ji negirdi (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. parodė, kad 2016 m. gruodžio 25 d. ji buvo namuose, pas juos svečiuose buvo keli jos vyro draugai. Apie 20.00 val. ji laiptinėje išgirdo triukšmą, klyksmą. Ji paprašė vyro pritildyti televizorių, jie visi jai pradėjo sakyti, kad čia televizoriuje triukšmas, bet ji negalėjo nusiraminti. Tada jos vyras kartu su draugais išėjo į koridorių pasižiūrėti, ji ėjo iš paskos. Koridoriuje ji pamatė ant grindų sėdinčią kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto, kurios veidas buvo kruvinas. Prie pat minėtos kaimynės stovėjo tamsaus gymio vyriškis, iš matymo ji žinojo, kad čia tos kaimynės vyras ir vaikų tėvas. Jos vyras su draugais pribėgo prie minėto kaimynės vyro ir pastarąjį atitraukė nuo moters. Ji matė, kad šalia stovi kaimynė iš (duomenys neskelbtini)buto. Nuo to laiko jokių konfliktų pas kaimynus ji negirdėjo (b. l. 11).

Specialisto išvadoje Nr. G 4031/2016 (01) konstatuota, kad J. G. padaryta kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies- smilkinio srityje, kraujosruvos dešinėje rankoje ir kairio peties srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gruodžio 25 d.), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo keturių ar penkių trauminių poveikių. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui (b. l. 9).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 25 d. 22.07 val. A. B. iškvepiamame ore rasta 1,30 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. B. ir J. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- liudytojų E. S., J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, alkotesterio šaknelė- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Šie įrodymai yra neprieštaringi, papildo vieni kitus bei patvirtina, kad A. B. 2016 m. gruodžio 25 d. sudavė ne mažiau kaip keturis kartus savo sutuoktinei J. G., tokiu būdu nežymiai ją sužalodamas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

A. B. sudavė smūgius J. G., kuri yra jo šeimos narė- sutuoktinė. Dėl tokių A. B. veiksmų J. G. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, taigi A. B. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu A. B. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. G..

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą A. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Spręsdamas dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia ir į tai, kad šia nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo padaryta 42,64 Eur dydžio turtinė žala, kurią A. B. 2017 m. balandžio 24 d. atlygino. A. B. susitaikė su nukentėjusiąja J. G.. A. B. nėra teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka buvo baustas 2013 ir 2015 metais, skirtas baudas sumokėjo. Pažymėtina ir tai, kad tiek A. B., tiek J. G., tiek E. S. bei J. V. parodė, kad po šio įvykio konfliktai tarp A. B. ir J. G. liovėsi, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad A. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

A. B. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš sutuoktinę, dėl ko teismas mano esant tikslinga nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam A. B. skirti BK 71 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 71 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės dydžio teismas pakartoja, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taigi ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei į kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktai). Minėta, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Minėta ir tai, kad yra ir A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikaltimą A. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės dydžio teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. B. administracine tvarka buvo baustas už tai, kad 2015 m. spalio 23 d. gėrė alkoholinį gėrimą viešoje vietoje. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. B. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kas įtakoja A. B. netinkamą įstatymų laikymąsi, dėl ko A. B. skirtina BK 71 straipsnyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės vidurkio- 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 47), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,64 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos gydant J. G. (b. l. 22-26). A. B. 2017 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedimu į Vilniaus teritorinės ligonių kasos vardu atidarytą banko sąskaitą pervesdamas 42,64 Eur atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos gydant J. G. patirtą turtinę žalą, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja J. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę- 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vardu AB „SEB banke“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti A. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

A. B. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.