Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Rūtai Čereškaitei, Ugnei Rėkutei, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant M. J., išnagrinėjęs M. J. (M. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) d., nebaustos administracine tvarka, gyv. Barvoniškių k., Vilniaus rajone, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2016-08-07, apie 10 val. 30 min., Vilniaus rajone, Šumsko miestelyje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 3,36 prom., neblaivumo laipsnis, policijos pareigūno reikalavimu nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 ir 16 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

M. J. kaltės dėl jai inkriminuoto pažiedimo nepripažino ir parodė, kad ji alkoholio nevartoja. Tą dieną jai pasakė, kad ji serga onkologine liga. Ji nuvažiavo į Šumsko miestelį, į barą. Žmonės jai pasakė, kad ji gėrė tiesiai iš butelio. Tą dieną buvo labai girta. Bare buvęs vaikinas vardu V. pasiūlė ją parvežti namo. Jie nuvažiavo apie 20 metrų ir juos sustabdė pasieniečiai. Pasieniečiai buvo netoliese ir jie turėjo matyti, kad už vairo sėdo ne ji. Pasieniečiai juos pasivijo maždaug du šimtus metrų nuo baro. V. neturėjo dokumentų, todėl jį pasisodino į savo automobilį. Pasieniečiams ji pateikė savo dokumentus, jie apsidžiaugė, kad jos pasas baltarusiškas. Pasieniečiai iš karto po to iškvietė policijos pareigūnus. Po to ji miglotai viską prisimena, nes buvo labai girta. Automobilį vairavo V.. Ji sėdėjo automobilio sėdynėje, šalia jos buvo dar butelis degtinės. V. neturėjo dokumento, todėl jį pasieniečiai pasodino į savo automobilį. Jai liepė sėstis į savo automobilį, tada ji atsisėdo į vairuotojo vietą, bet raktelių neturėjo. Pasieniečiai iš jos paėmė dokumentus. Ji laikė sūnaus, kol atvažiuos ją paimti. Sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje. Nežino, kodėl pasieniečiai nurodo, kad vairavo ji.

L. V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad atėjo į barą Šumsko miestelyje, administracinėn atsakomybėn patraukta moteris jo paprašė pavežti. Jis sutiko. Su savimi neturėjo asmens dokumento. Pasieniečiai jam išrašė baudą. Automobilį vairavo jis, M. J. sėdėjo vairuotojo priekinėje sėdynėje. Tuo metu jis buvo blaivus. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jis iš jo atimtas. Su policininkais jis nebendravo, nes pasieniečiai jį iš karto išvežė. Jis bandė aiškinti, kad vairavo būtent jis.

L. R. Kazlauskas teismo posėdžio metu parodė, kad vykdant tarnybą Šumsko miestelyje, Vilniaus rajone pastebėjo įtartiną automobilį, kurį sustabdė ir patikrino. Matėsi, kad automobilio vairuotoja neblaivi, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kad nustatyti blaivumą ir surašytų protokolą. Kai sustabdė automobilį, už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn patraukta moteris. Automobilyje buvo dar du žmonės, vienam iš jų buvo surašytas protokolas, nes su savimi neturėjo asmens dokumento. Automobilį sustabdė todėl, kad automobilio vairuotoja, sukdama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio jų automobilio. Iš kaimo gyventojų žino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuolat po kaimą važinėja neblaivi. Tikrai metė, kad automobilį vairavo atsakomybėn patraukas asmuo (M. J.).

L. V. Tolstorožichas teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą, jog pasieniečiai sustabdė automobilį, reikia nustatyti girtumą, įforminti pažeidimą. Nuvykus, pasieniečiai nurodė kas vairavo. Vairavo moteris, kuri yra posėdžių salėje. Automobilyje buvo dar trys vyrai. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad M. J. 2016 m. rugpjūčio 7 d. 12 val. 06 min. nustatytas 3,36 promilės girtumas (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. T. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

M. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 d., 124¹ straipsnio 8 dalį, už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14, 16 punktų reikalavimus. KET 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 16 punkte įtvirtinta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės

Tai, kad M. J. pažeidė KET 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, patvirtina byloje esančių įrodymų visetas. L. R. Kazlauskas teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuojant Šumsko miestelyje, Vilniaus rajone pamatė įtartiną automobilį, sustabdė jį patikrinti. Automobilį vairavo M. J., kuri pasirodė neblaivi, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą, jog pasieniečiai sustabdė automobilį, reikia nustatyti girtumą, įforminti pažeidimą. Nuvykus, pasieniečiai nurodė kas vairavo. Vairavo moteris, kuri yra posėdžių salėje (M. J.). Teismas pažymi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai iš esmės sutampa su kita bylos medžiaga, bendrai sudaro loginę įvykių grandinę. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, atliko savo tarnybines pareigas.

M. J. neigia vairavusi automobilį „WV Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad transporto priemonę vairavo asmuo vardu V. (V. G.), kuris teismo posėdžio metu tvirtino M. J. iškeltą versiją. Nors M. J. versiją patvirtino V. G., tačiau teismo vertinimu tokia versija yra nelogiška, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų ir yra laikoma gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti atsakomybės. V. G. parodė, kad jis vairavo automobilį, o M. J. sėdėjo šalia, jam pasieniečiai surašė protokolą, kad su savimi neturėjo asmens dokumento. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Nelogiška laikytina įvykių seka, kad pareigūnai būtų leidę V. G. išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Taigi aukščiau aptarta įrodymų visuma patvirtina, jog liudytojo V. G. parodymais tikėti nėra jokio pagrindo, o automobilį „WV Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent M. J..

M. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, kad vairuotojai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kad tokiu savo elgesiu ji kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, į pažeidėjo asmenybę, kuri nebausta administracine tvarka, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skirtina sankcijų vidurkyje numatytos piniginės nuobaudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Už atskirus pažeidimus skirtinos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kartu teismas pažymi, kad liudytojo V. G. parodymai yra galimai melagingi, kadangi jis, būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus, akivaizdžiai prieštaraujančius administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, V. G. iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., padarymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

M. J. (M. J.) pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje ir skirti:

pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį 700 (septynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;pagal 124¹ straipsnio 8 dalį 8 (aštuonių) eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu už atskirus pažeidimus paskirtas nuobaudas subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 700 (septynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi ji laikoma netekusia teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16060313810.

Išaiškinti M. J., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko mstl., Gegužės g. 4, pagal ATPK 187² str. dėl to, kad jis, Vilniaus rajono apylinkės teisme, esančiame Ukmergės g. 322, Vilniuje, 2016 m. rugsėjo 22 d., apie 14 val. 05 min., teismo posėdžio metu, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal ATPK 187² str. dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki sustabdant valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, vairavo M. J. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

V. G. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.