Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąja bylą, kurioje

Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-03-06 pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 1 d.

Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. D. ir Ž. Š., veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. vasario 17 d. apie 15.15 val., ant gatvės priešais gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigęs nuo alkoholio, bendrais veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė A. P. Č. sveikatą, o būtent, Ž. D. iš už nugaros apkabinęs kaklo srityje ir rankų dilbiais smaugdamas A. P. Č., o Ž. Š. ne mažiau tris kartus spirdamas A. P. Č. į krūtinės ląstos dešinę pusę, ne mažiau 5 kartus smogdamas kumščiu į veidą, bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. P. Č. nesunkiai sutrikdė sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Ž. D. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną jis, būdamas neblaivus, atėjo į nukentėjusiojo kiemą aiškintis dėl nušauto Ž. Š. katino. A. P. Č. to nepripažino, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jam išeinant iš kiemo A. P. Č. pradėjo šautuvu šaudyti. A. P. Č. šaudant ant keliuko, jis grįžo prie šio norėdamas atimti šautuvą, nes bijojo, kad jam nepataikytų. Norėdamas atimti šautuvą, jie pradėjo grumtis ir tada jis suėmė nukentėjusiajam už kaklo ir spaudė, kad šis nepaimtų šautuvo. Grumdamiesi jie abu pargriuvo ant kelio, nes buvo slidu. Ant žemės voliojosi gal 10 min. Kai tik grumtynių metų nukentėjusysis jam išsprūsdavo, jis vėl suimdavo šiam už kaklo. Po kiek laiko pasirodė Ž. Š. su A. M., kurie priėjo prie jų ir stovėjo nuo jų apie 10 metrų atstumu. Tuomet Ž. Š. ir buvo pašautas nukentėjusiojo. Šūvio metu jis nukentėjusiojo nelaikė - buvo nuo šio 2 metrų atstumu, o po šūvio vėl grūmėsi. Grumtynių metu jam buvo sužalota galva, nes ant keliuko buvo slidu ir jie abu grumdamiesi griuvinėjo. Spausdamas kaklą jis nenorėjo sužaloti A. P. Č.. Nurodė, kad praeityje jis užsiiminėjo dziudo. Už kaklo nukentėjusįjį laikė būtent vienu iš dziudo naudojamų būdų. Mano, kad jam laikant A. P. Č., šis šautuvu galėjo į kažką nusitaikyti, bet tyčinio pašovimo nebuvo. Pats jis smūgių A. P. Č. nesudavė nė vieno.

Ž. Š. savo kaltės nepripažino ir neigė mušęs nukentėjusįjį. Parodė, kad įvykio dieną jo namuose jis su Ž. D. gėrė, kai vaikai parnešė nušautą katiną. Ž. D. pasakė, kad tai galėjo padaryti nukentėjusysis, todėl nuėjo pas šį aiškintis. Po kurio laiko užgirdęs šūvius jis su A. M. nuėjo pažiūrėti ir pamatė ant kelio besigrumiančius Ž. D. su A. P. Č.. A. M. einant nuo jo atsiliko, todėl prie grumtynių vietos jis priėjo vienas, bet pamatęs A. P. Č. rankoje šautuvą, atsitraukė 5 metrų atstumu ir pajuto šūvį, kurį jam pataikė į kairę krūtinės pusę netoli širdies, tačiau kokioje padėtyje šovė A. P. Č. ir ar Ž. D. laikė nukentėjusįjį už kaklo, jis pasakyti negali. Mano, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti besigrumiant Ž. D. su nukentėjusiuoju.

Motyvuojamoji dalis

Nors Ž. D. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o Ž. Š. savo kaltės nepripažino visiškai, tačiau kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų veikų patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai ir nukentėjusysis.

Nukentėjusysis A. P. Č. parodė, kad įvykio dieną pas jį atėjo Ž. D. ir puolė keiktis, reikšti pretenzijas dėl „Pilkio“. Apie žmogaus atėjimą jį įspėjo kambary laikomas šuo, todėl pasiėmė savigynai turintį ginklą ir įsikišo į kišenę. Su Ž. D. konfliktai prasidėjo jau seniau,- kai prasidėjo grasinimai iš Ž. D. pusės, jis pastoviai pradėjo nešiotis ginklą.

Jis liepė Ž. D. išeiti, ir jis išėjo iš paskos Ž. D. uždaryti vartelių, bet grįžo į namus pasiimti diktofono, bet šis neveikė, tada jis vėl išėjo į lauką. Lauke jis toliau buvo koliojamas necenzūriniais žodžiais ir konfliktas persikėlė jau ant kelio prie sodybos. Ž. D. griebė jam už baltinių, juos suplėšydamas ir paėmęs jį iš už nugaros ir smaugdamas, tempė apie 18-20 metrų, grasino užsmaugti, sukapoti į gabalus. Buvo labai slidu, todėl jie nukrito ir besigrumiant jam iškrito pistoletas. Paskui pastebėjo atbėgantį Ž. Š. ir A. M.. Ž. Š. pribėgo prie jų ir laikydamasis už Ž. D., porą kartų spyrė jam koja. Paskui užtūpė ant jo ir smūgiavo, kiek norėjo. Nuo smūgių jam trūko oro. Pastebėjęs šalia gulintį pistoletą, jį pasiekė ir nuspaudė gaiduką - jis norėjo šauti į orą, o ne į Ž. Š., bet pataikė į šį. Tada Ž. Š. jam nukrito prie kojų. A. M. atvertė Ž. Š., o jis liepė skambinti į greitąją, ką M. ir padarė. Kieme jis nešaudė, tris šūvius iššovė jau prie atitvaro-pirmą šūvį jis iššovė, kai buvo nutemptas nuo namų apie 20 metrų. Šaunant trečią šūvį, Ž. Š. jam spyrė į dešinę pusę gal tris kartus, o Ž. D. jį smaugė. Tuo metu jis buvo sėdimoje padėtyje, o kai Ž. D. suspausdavo rankomis kaklą, jo sėmenys pakildavo nuo žemės, o kai atleisdavo, krisdavo atgal ant žemės. Nuo spaudimo abiems rankomis akyse jam darėsi tamsu, trūko oro. Ž. D. jis nesudavė nė vieno smūgio, nes neturėjo galimybės.

Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo- jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek apklausiant jį liudytoju (t.1., b.l. 91—96), tiek patikrinant jo parodymus įvykio vietoje, užfiksuojant šiuos parodymus Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t.1, b.l. 97-104), neprieštarauja bylos esmei. Analogiškos įvykio aplinkybės nurodomos ir A. P. Č. skunde, adresuotame Alytaus apylinkės prokuratūroje (t.1., b.l. 1).

Jo parodymus netiesiogiai patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojais policijos pareigūnai K. A., D. J. ir T. B., kurie buvo nuvykę į įvykio vietą.

Liudytojas K. A. parodė, kad jam dirbant gavo parnešimą nuvykti į sodų bendriją dėl to, kad ten šaudoma. Nuvykę rado žmonių, atvažiavusią greitąją. Žmonės jiems parodė į nukentėjusįjį- žmogų, kuris šaudė, uždėjo šiam antrankius ir išsivežė. Nukentėjusysis jiems aiškino, kad buvo užpultas, skundėsi, kad skauda krūtinę, atrodė išsigandęs.

Liudytojas D. J. patvirtino liudytojo K. A. parodymus, kad pagal budėtojo pranešimą buvo nuvykę į įvykio vietą, kad jų sulaikytas šaudęs asmuo aiškino, jog teko gintis nuo užpuolusių asmenų.

Liudytojas T. B. taip pat patvirtino jo kolegų – policijos pareigūnų duotus parodymus, kad sulaikymo metu A. P. Č. aiškino, kad buvo užpultas. Taip pat patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad įvykio vietoje sulaikytas A. P. Č. sakė, jog yra nekaltas, kad jį užpuolė, mušė ir jis gynėsi, norėjo šauti į orą, bet jam sugriebė už rankos; kad ant A. P. Č. veido matėsi sužalojimai (t.1, b.l.121-122), yra teisingi ir galima jais vadovautis.

Šių liudytojų parodymai yra analogiški ir vieningai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusysis jiems sakęs, kad gynėsi nuo jį užpuolusių žmonių. Liudytojai yra policijos pareigūnai, nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl netikėti tokiais jų parodymais teismas neturi pagrindo, todėl jais vadovaujasi.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. M., kuris tiesiogiai matė dalį įvykio aplinkybių.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis, Ž. D. ir Ž. Š. gėrė, kai vaikai atnešė pašautą katę. Tuomet Ž. D. nuėjo aiškintis pas A. P. Č., o jis su Ž. Š. liko. Po kurio laiko, kad nebūtų konfliktų, jie abu nuėjo parsivesti Ž. D., nes išgėręs Ž. D. išgėręs būna agresyvus. Einant nuokalne pastebėjo, kad Ž. D. laiko A. P. Č.. Jam einant jis stabtelėjo užsirišti bato, todėl atsiliko nuo Ž. Š.. Tuomet jis užgirdo šūvį ir atsilenkęs pamatė gulintį Ž. Š..

Teigia, kad Ž. Š. nebuvo priėjęs prie Ž. D. ir nukentėjusiojo, kad Ž. Š. buvo pašautas per atstumą nuo Ž. D., tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai- įvykio dieną jis buvo svečiuose pas Ž. Š., gėrė kartu su abiem kaltinamaisiais, todėl yra pagrindas manyti, kad jis suinteresuotas duoti kaltinamiesiems palankius parodymus, nutylėti bylai reikšmingas aplinkybes.

Be to, teisiamajame posėdyje liudytojas dėl reikšmingų bylai aplinkybių davė parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad jam su Ž. Š. nuėjus parsivesti Ž. D., matė, kaip prie A. Č. sodybos ant šaligatvio Ž. D. laikė apkabinęs iš už nugaros pusiau sėdintį A. Č. per kaklą ir neleido šiam atsistoti. Likus 4-5 metrams iki jų jis stabtelėjo užsirišti bato raištelio ir nematė, ką darė prie jų pribėgęs Ž. Š., tik girdėjo kaip šis sakė: „ką, durneliai, darot“ ir lyg bandė Ž. D. atitraukti nuo A. Č., stovėdamas A. Č. dešinėje. Kadangi savo dėmesį buvo sutelkęs į rišamą batraištį bei galimai į ant kalno bėgiojančius vaikus, tai nematė, kaip Ž. Š. spyrė ir sudavė rankomis smūgius į veidą A. Č.. Išgirdęs šūvį pamatė nugara ant žemės gulintį Ž. Š., o Ž. D. vis dar laikė už kaklo apkabinęs A. Č., kuris pasakė: „A., kviesk greitukę“ (t.1, b.l. 106-107).

Nors ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė nematęs, kad Ž. Š. būtų mušęs nukentėjusįjį, tačiau jis patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, tuo pačiu ir nukentėjusiojo parodymus, kad Ž. D. laikė apkabinęs pusiau sėdintį nukentėjusįjį iš už nugaros, neleido jam atsistoti, ir kad Ž. Š. buvo tiesioginiame kontakte su Ž. D. ir nukentėjusiuoju - buvo prie pat jų priėjęs ir bandė juos išskirti.

Tokie jo parodymai neprieštarauja bylos esmei, todėl teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys.

Iš byloje esančių Specialisto išvadų Nr.G171/13(06), Nr. pG-171/13(06) ir pG66/171/13(06) matyti, kad nukentėjusiajam po įvykio nustatytas krūtinės sumušimas, dešinės pusės IX-X-XI šonkaulių lūžimai, kraujosruvos gerklų gleivinėje bei trachėjoje, paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ties plaukų riba, virš dešinio antakio, virš kairio antakio, kaktos kairėje pusėje, kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės kairėje ir dešinėje pusėse, poodinės kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, juosmens dešinėje pusėje, ir šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie įvykio nurodyto laiko ir aplinkybių (t.1., b.l. 3—6), kad A. P. Č. kaklo trauma su jos pasekoje įsivysčiusi trauminiu laringitu ir kairiosios balso klostės pareze galėjo būti padaryta 2013-02-17 patirto smaugimo kaklo srityje prie nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių (t.1., b.l. 7-9), kad A. P. Č. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 23 trauminių poveikių įtakoje tiek suduodant smūgius kojomis, tiek rankomis, tiek krentant ir atsitrenkiant į kelio dangą, kad didesnės tikimybė, jog dešinės pusės IX,X,XI šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu- vieno dviejų poveikių pasekoje, traumuojančiai jėgai veikiant dešinę krūtinės ląstos pusę (t.1., b.l. 50-52).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas L. U. patvirtino savo išvadas, nurodydamas, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju didesnė tikimybė, kad šonkauliai lūžo nuo smūgio, o ne griūnant.

Šios specialisto išvados neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams dėl jam įvykio metu padarytų kūno sužalojimų ir jų padarymo aplinkybių ir netiesiogiai juos patvirtina.

Liudytojas A. M. patvirtino, kad Ž. Š. įvykio metu nukentėjusiajam buvo iš dešinės pusės, kas taip pat atitinka padarytų sužalojimų pobūdį, nes iš specialisto išvadų matyti, kad dauguma sužalojimų buvo padaryti būtent nukentėjusiojo dešinėje kūno pusėje.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje – sodų bendrijoje ties (duomenys neskelbtini) namu, kelio danga yra slidi, ant važiuojamosios kelio dalies 80 metrų nuo ūkinio pastato, už kurio stovi nedidelis geltonas namas, atstumu rasta trys šovinių tūtelės (t.1, , b.l. 17-38).

Specialisto išvadoje Nr. 11-2408(13), 11-3361 (13) nurodyta, kad ant Ž. D. striukės ir kepurės, A. P. Č. apatinių marškinių yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastų trijų tūtelių (t.1, b.l.61-63).

Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis iššovė tris šūvius ir kad jie buvo iššauti ne jo kieme, o už namo teritorijos esančiame kelyje, o tai tuo pačiu paneigia kaltinamojo Ž. D. gynybinę versiją, kad jam išeinant iš kiemo A. P. Č. pradėjo šautuvu šaudyti, todėl jis ir puolė grumtis, smaugti nukentėjusįjį, kad iš jo atimtų šautuvą.

Kad nukentėjusysis nešaudė Ž. D. nurodytoje vietoje, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu pateikti vaizdo įrašai, kurių pateikimas užfiksuotas Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t.1., b.l. 69,70), kurie buvo peržiūrėti ir jų apžiūra buvo užfiksuota Apžiūros protokole (t.1., b.l. 73-78). Apžiūros protokole užfiksuota, kad iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kaip įvykio dieną į nukentėjusiojo namus ateina Ž. D., beldžiasi į duris, kurias atidarius Ž. D. įeina į vidų. Po kurio laiko vėl atsidaro durys, pro kurias pirmas išeina Ž. D., o iš paskos- nukentėjusysis, ir iš matomo vaizdo susidaro vaizdas, kad A. P. Č. išstumia Ž. D., kuris eidamas link vartelių gestikuliuoja rankomis, o A. P. Č. grįžta į vidų. Ž. D. išėjus pro vartelius, iš namelio vėl išeina nukentėjusysis, ir barasi su keliu nuėjusiu Ž. D., o vėliau išeina ir pro vartelius ir nueina keliuku, vedančiu link prūdo. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad vaizdo kameros pačios įvykio vietos – grumtynių, neužfiksavo, nes nepapuolė į jų filmavimo lauką. Šie Apžiūros protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes.

Specialisto išvadoje Nr. G 229/13(06) nurodyta, kad Ž. Š. padaryta šautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairio plaučio apatinės skilties, diafragmos bei skrandžio sužalojimu, šaunant iš šaunamojo ginklo, užtaisyto kulka (b.l.56-58), o Specialisto išvadoje Nr. 11-2409 (13) nurodyta, kad Ž. Š. striukės ir marškinėlių kairiosiose pusėse esantys pažeidimai yra šautiniai, padaryti vienu šūviu, šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai (t.1, b.l.66-68), kas patvirtina, jog Ž. Š. įvykio metu buvo sužalotas vienu šūviu.

Aukščiau aptartų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų kaltę ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų Ž. D. ir Ž. Š. veiksmai nukentėjusiojo A. P. Č. atžvilgiu atitinka BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius – Ž. D., iš už nugaros apkabino nukentėjusįjį kaklo srityje ir rankų dilbiais smaugės nukentėjusįjį, o vėliau priėjęs Ž. Š. kelis kartus nukentėjusiajam spyrė į krūtinės ląstos dešinę pusę bei kelis kartus smogė kumščiu į veidą, tokiais savo bendrais veiksmais sumušė nukentėjusįjį, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jų veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Kaltinamieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų neteisėtumą, tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis Ž. D. ir Ž. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Ž. D. praeityje teistas taip pat už smurtinio nusikaltimo padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas; Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpe neįrašytas (t.1, b.l.146).

Iš Pažymos apie asmens baustumą administracine tvarka matyti, kad Ž. D. sistemingai daro administracinio teisės pažeidimus, ir dauguma jų, kaip ir šis nusikaltimas, padaryti jam būnant neblaiviam (t.1, b.l. -153).

Šiuo metu kaltinamasis niekur nedirba ir neieško darbo, užsiregistruojant darbo biržoje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Ž. D. jo buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t.1., b.l. 144).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad Ž. D. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytos sankcijos vidurkį, atidedant bausmės vykdymą.

Atidedant bausmės vykdymą, Ž. D. skirtini įpareigojimai pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; bei baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (t.1, b.l. 158).

Kaltinamasis Ž. Š. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (t.1., b.l. 127), į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (t.1., b.l.131).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgiant į tai, Ž. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą (BK 48 str. 6d. 1p., 7d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (t.1, b.l. 136).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiojo A. P. Č. gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 536,95 Lt. žalos atlyginimo (t.1., b.l. 82-83). Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, dėl ko už nukentėjusiojo gydymą gydymo įstaigos patyrė išlaidas, kaltinamieji solidariai privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas A. P. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 725,66 Lt. turtinės ir 30.000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.2., b.l. 16-19).

Civilio ieškovo A.P. Č. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas nurodo, kad jo reikalaujamos 725,66 Lt. dydžio turtinės žalos dydį sudaro 285,10 Lt. išlaidos vaistams, 220,56 Lt. kuro sąnaudos, 120 Lt. už rentgeno nuotraukas, 20 Lt. bendro vaizdo nuotraukas ir 80 Lt. už suplėšytus drabužius. Turtinę žalą civilinis ieškovas grindžia pateiktais prie ieškinio rašytiniais duomenimis - pirktų vaistų, paslaugų ir kuro čekiais (t.2., b.l. 28,29).

Tačiau iš pateiktų kuro čekių matyti, kad už kurą ieškovas sumokėjo ne 220,56 Lt., o 211,52 Lt., todėl reikalaujamas ieškovo turtinės žalos dydis mažintinas 9,04 Lt.

Reikalaujama 80 Lt. suma už suplėšytus drabužius yra protinga, atitinka rinkos kainas, todėl yra pagrįsta ir tenkintina.

Visi kiti rašytiniai duomenys taip pat pagrindžia ieškovo reikalaujamos turtinės žalos dydį.

Kadangi turtinė žala buvo padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, civiliniam ieškovui iš kaltinamųjų solidariai priteistina 716,62 Lt. dydžio turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos

BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, šoku, dvasiniais išgyvenimais, emociniu diskomfortu, depresija ir baime, apribotomis galimybėmis gyventi įprastinį gyvenimą, sužalojimų pasekmėmis, kurias jis jaučia iki šiol.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos. Kaip pripažino pats nukentėjusysis, jis yra nedirbantis asmuo - pensininkas, gydėsi tik ambulatoriškai, todėl nusikalstama veika padaryti kūno sužalojimai neturėjo įtakos ir jo darbingumui bei gaunamoms pajamoms.

Vertintina ir tai, kad kaip matyti iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, nukentėjusiojo gydymas gydymo įstaigose nereikalavo didelių išlaidų, kas taip pat leidžia spręsti apie patirtų nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį.

Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo reikalaujamos neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis teismui nepateikė.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali yra 10.000 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri priteistina solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai.

Dėl advokato išlaidų priteisimo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. P. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu atstovavo advokatė V. P., kuriai už paslaugas A.P. Č. sumokėjo 3000,00 Lt. (t.2., b.l. 26,27), todėl A. P. Č. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti taip pat priteistinos solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5, 6, 7 ir 10 p. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Ž. D. įpareigoti:

pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5p. Ž. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - išdirbti 100 val. nemokamų darbų per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Ž. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Ž. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę –laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. įpareigoti Ž. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. Š. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš Ž. D. ir Ž. Š. 536,95 Lt. (penkis šimtus trisdešimt šešis litus 95 ct.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Civilinio ieškovo A. P. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš Ž. D. ir Ž. Š. 716,62 Lt. (septynis šimtus šešiolika litų 62 Ct.) turtinės ir 10 000 Lt. (dešimt tūkstančių litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo A. P. Č. naudai.

Priteisti solidariai iš Ž. D. ir Ž. Š. 3000,00 Lt. (tris tūkstančius litų 00 ct.) A. P. Č. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.