Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-01-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-353-522/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-04
Bylos Nr.
e2YT-353-522/2023
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00724-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
Širvintų rajono savivaldybės administracijos
Suinteresuotas asmuo
J. Š., R. Š., V. Š.
Išvadą teikia
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-353-522/20233Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00724-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.1.3.; 2.3.9.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.10.; 3.4.5.5 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 4 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant pareiškėjos Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Daivai Sadauskaitei,

suinteresuoto asmens J. Š. atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

asmeniui, kurį prašoma paskirti globėju D. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniutam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys J. Š., R. Š., V. Š., institucija, teikianti išvadą byloje – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Širvintų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti J. Š. neveiksniu ir nustatyti sričių, kuriose jis pripažįstamas neveiksniu, sąrašą:1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, 3) kilnojamo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamo ir nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), 4) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). 5)šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), 6) kitose srityse (balsavimo teisė), 7)) savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamo būsto priežiūra ir pan.), 8) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), nustatyti J. Š. globą ir jo globėja paskirti D. K.. Nurodė, jog J. Š. yra neįgalus. Nuo vaikystės J. Š. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jis nemoka skaityti, rašyti, nepažįsta pinigų vertės, savo vardą pavardę pasako (kartais nežino), pats sugeba apsirengti, nusirengti, higieniniai įpročiai nesusiformavę, negali pats nuvykti į gydymo įstaigą, reikalinga pagalba vartojant vaistus. J. Š. būtinai reikalinga kito asmens pagalba bei jo interesų atstovavimas, kadangi jis negali savimi pasirūpinti, priimti kasdieninius sprendimus savarankiškai, nesugeba pasirūpinti buitimi, namų priežiūra. Visi šie įrodymai patvirtina, kad J. Š. reikalinga paskirti globėją. Pareiškime nurodoma, kad globėja sutinka būti jo sesuo D. K.. Ji nedirba, registruota Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini). Sesers ir brolio santykiai geri. D. K. geriausiai žino savo brolio poreikius, nuolat juo rūpinasi. D. K. sveikata leidžia atlikti jai globėjos funkcijas. D. K. charakterizuojama teigiamai, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Širvintų seniūnija skundų ar pareiškimų iš šeimos narių, kaimynų ar organizacijų dėl netinkamo elgesio nėra gavusi. J. Š. nevedęs, vaikų neturi, tėvai mirę. B. R. Š. ir V. Š. sutinka, kad brolio globėja ir turto administratore taptų sesuo D. K.. Socialinės paramos skyriaus nuomone D. K. kandidatūra yra tinkama J. Š. globėjos funkcijoms atlikti. D. K. rašytinis sutikimas būti J. Š. globėja ir turto administratore yra pateiktas kartu su pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime nurodė, kad pareiškimo reikalavimus palaiko bei sutinka, kad D. K. būtų J. Š. globėja ir turto administratore.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimo reikalavimus palaikė nurodytais pagrindais, prašė pripažinti J. Š. neveiksniu santykių srityse pagal ekspertizės aktą, skirti D. K. jo globėja ir turto administratore. Dėl J. Š. neaktualių santykių sričių prašė spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens J. Š. atstovas advokatas Č. Bakasėnas pareiškimo reikalavimams neprieštaravo, prašė juos tenkinti atsižvelgiant į ekspertizės aktą ir skirti D. K. J. Š. globėja ir turto administratore, tačiau pažymėjo, kad, atsižvelgiant į J. Š. būklę, jam būtų neaktualios pareiškime nurodytos šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių sritys.

Teismo posėdyje D. K. sutiko būti savo brolio J. Š. globėja ir turto administratore.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (CK 2.5 straipsnis), jis niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis).

CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CPK 2.10 str.aipsnio 4 dalis). Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje tvarką reglamentuoja CPK XXVIII skyrius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 2.10 straipsnio 4 dalį prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti tik to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi Širvintų rajono savivaldybės administracijos, kurios Socialinės paramos skyrius teikia socialines paslaugas J. Š.. Kaip matyti iš byloje esančios Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2022 m. liepos 15 d. parengtos išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose konkrečiose turtinių santykių srityse:1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, 3) kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamo ir nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), 4) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), 5) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 6)negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), 2) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, 3) darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartis), 4) kitose srityse (balsavimo teisė). 7) geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba šiose konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), 2) savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. yra nustatytas 20 % darbingumo lygis bei į Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnį, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinant pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, jam yra neaktualu dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartis); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.), todėl J. Š. veiksnumas šiose srityse neturėtų būti ribojamas.

Teismo nutartimi J. Š. psichinės sveikatos būsenai nustatyti buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, atsižvelgiant į minėtoje išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodytas sritis, ekspertams pateikti klausimai. VŠĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2022-10-28 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2022 išvadoje teismo psichiatrijos ekspertas, atsakydamas į teismo nutartimi pateiktus klausimus, nurodė, kad: 1) J. Š. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); 2) J. Š. dėl ryškaus intelekto defekto negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; 3)J. Š. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimų.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichikos sutrikimas, nustatytas arba patvirtintas asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichikos sutrikimo nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Įvertinus Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek medicininis, tiek teisinis neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo kriterijus. J. Š. psichikos sutrikimas sukelia neigiamas pasekmes jo socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams ir jo paties saugumui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog J. Š. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse reikšmės ir jų valdyti.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausio jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Pagal formuojamą teismų praktiką tos teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (ypač asmeninių neturtinių santykių srityje), neturi būti ribojamos.

Iš byloje nustatytų duomenų apie J. Š. psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimo laipsnį, manytina, jog jam nėra aktualios šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių sritys. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, konstatuoja, jog J. Š. pripažintinas neveiksniu socialinio darbuotojo išvadoje įvardintose konkrečiose asmens turtinių ir neturtinių santykių srityse, šalinant jam asmeniškai neaktualias sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, SADM 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10punktas).

Pagal CPK 464¹ straipsnį, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo šio sprendimo duomenis turi pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka – Centrinei hipotekos įstaigai (CK 2.11¹ straipsnis).

J. Š. pripažinus neveiksniu ir nustačius sritis, kuriose jis pripažintas neveiksniu, spręstinas klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui paskyrimo. Įstatymas numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens tam tikroje srityje teises ir interesus; asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo D. K. sutinka ir prašo būti paskirta savo brolio globėju. CPK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Iš bylos duomenų ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų nustatyta, kad D. K. yra J. Š. sesuo, kuri juo nuolat rūpinasi, žino jo sveikatos būklę, poreikius, gali tinkamai pasirūpinti jos interesais ir sveikata, jų tarpusavio santykiai geri. Kitų asmenų, kurie pageidautų ir sutiktų būti J. Š. globėjais, nėra. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai apie D. K. sveikatos būklę patvirtina, jog ji gali būti tinkama savo brolio globėja. D. K. neteista, nebausta administracine tvarka, tik teigiamai charakterizuojama, todėl jos asmeninės savybės taip pat tinkamos būti globėja. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant ir į tai, kad D. K. nedirba, darytina išvada, kad ji yra tinkama būti savo brolio J. Š. globėja, turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas, todėl skirtinaJ. Š. globėju.

CPK 493 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių; juo skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Bylos duomenimis, J. Š. vardu yra dalis registruoto nekilnojamojo turto – gyvenamasis namas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas 1.6000 ha, (duomenys neskelbtini), todėl globėju skirtina D. K., skirtina ir šio turto administratoriumi.

Paskirtam globėjui išaiškintinos jo teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.243, 3.244 straipsniuose (CPK 508 straipsnio 4 punktas): globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu; neveiksnaus tam tikroje srityje ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; globėjas, kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti.

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo tenkinti.

Pripažinti J. Š., asmens kodas(duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

1. turtinių santykių srityse: 1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

2. asmeninių neturtinių santykių srityse: 2.1. savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2.2. sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2.3. pilietinių teisių (balsavimo teisė);

NustatytiJ. Š., asmens kodas(duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse.

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), globėju šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse paskirtiD. K., asmens kodas(duomenys neskelbtini) gyvenančią(duomenys neskelbtini).

J. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini), turto(esančio adresu (duomenys neskelbtini)) administratoriumi paskirti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17/4, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėja Irina Serafin