- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2-204-964/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00072-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai, institucija, teikianti išvadą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo ir teismo leidimo išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išduoti leidimą jai nepilnamečio vaiko L. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti D. M., mirusio 2011-11-06, palikimą; pratęsti dėl svarbios priežasties praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko L. M. vardu priimti D. M. palikimą. Nurodė, kad 2011-11-06 mirus D. M., pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą priimti jo palikimą yra jo vaikas L. M.. Kadangi jis nepilnametis, pareiškėjai, kaip vaiko motinai, išduotinas leidimas priimti palikimą sūnaus vardu. Pareiškėja teigė, kad išsituokusi su D. M., viena augino jų vaiką, D. M. prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, išlaikymą teikė Vaikų išlaikymo fondas. Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido, nes (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., pareiškėjos turtinė padėtis buvo sunki ir finansinių galimybių tvarkyti paveldėjimo dokumentų ji neturėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad praleisto įstatymų nutatyto termino pratęsimo bei teismo leidimo išdavimo neginčija, prašė priimti sprendimą šioje byloje teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip paveldėjimo santykiuose valstybę atstovaujanti institucija, D. M. palikimo nėra priėmusi.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad neturi informacijos, jog R. K. netinkamai vykdo arba nevykdo LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatytų reikalavimų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, siekiant apsaugoti nepilnamečio L. M. teises ir interesus, tikslinga pripažinti, kad terminą palikimui priimti vaiko įstatyminė atstovė praleido dėl svarbių priežasčių. Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad būtų išduotas teismo leidimas R. K. priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po D. M. mirties, pagal sudarytą turto apyrašą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė. Papildomai nurodė, kad teisinių žinių neturi, todėl tik 2014 m. pradžioje ėmėsi paveldėjimo dokumentų tvarkymo, nes po D. M. mirties jos turtinė padėtos buvo tokia sunki, kad nebūtų turėjusi galimybių sumokėti už teisinę pagalbą tvarkant šiuos dokumentus, o apie galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą nieko nežinojo. Apie tokią galimybę sužinojo tik kai apie ją informavo Sodros darbuotojai. Tuomet iš karto kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir paveldėjimo dokumentų sutvarkymo.
Suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai ir išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, jie prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Nagrinėdamas priežastis, teismas turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį, kitas aplinkybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad 1998 m. spalio 12 d. pareiškėja ir šiuo metu jau miręs D. M. santuokoje susilaukė sūnaus L. M. (b. l. 5). 1999-11-30 pareiškėja su D. M. išsiskyrė (b.l. 8). Pastarasis mirė 2011-11-07 (b.l. 7). (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra A. K.. Taigi, 2011-11-06 mirus D. M., pareiškėja augino mažą vaiką. Be to, kaip nurodė pati, teisinių žinių neturėjo ir apie paveldėjimo dokumentų tvarkymą sužinojo tik iš Sodros darbuotojų, kurie ne iš karto informavo ją apie galimybę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prioritetinius vaiko interesus paveldėti tėvo turtą, aplinkybę, kad paveldėjimo byla dėl D. M. turto nėra užvesta, duomenų apie kitus įpėdinius nebuvimą, daro išvadą, kad yra pagrindas pratęsti pareiškėjai terminą priimti jai D. M. palikimą L. M. vardu (CK 5.57 str. 1 d.).
Pagal CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tėvai savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą gali tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, atsako už palikėjo skolas visu savo turtu.
Iš bylos duomenų matyti, kad po D. M. mirties yra likę trys žemės sklypai (0,2600 ha žemės sklypas, esantis Dapkūniškių kaime, Molėtų raj., 0,6700 ha žemės sklypas, esantis Dapkūniškių kaime, Molėtų raj., 0,6000 ha žemės sklypas, esantis Labelių kaime, Molėtų raj., b.l. 12-14), kurie areštuoti pagal vykdomąjį raštą išieškotojos R. M. naudai. Kito D. M. turto pareiškėja nežino. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Balninkų seniūnija pateikė raštą, kuriuo informavo, jog dėl D. M. turto paveldėjimo niekas nesikreipė (b.l. 10). Molėtų rajono 1-asis notaro biuro notarė informavo, kad šiame notaro biure pagal D. M. paskutinę gyvenamąją vietą paveldėjimo byla nėra užvesta.
Iš aukščiau nurodytų dokumentų matyti, kad L. M., kaip velionio D. M. sūnus ir pirmos eilės įpėdinis, turi teisę paveldėti tėvo palikimą. Tačiau byloje nėra išsamių duomenų apie velionio turtą (pareiškėja viso D. M. vardu esančio turto nežino), o iš 2010-05-25 turto arešto akto matyti, kad D. M. vardu esančių žemės sklypų vertė ženkliai mažesnė, nei suma, dėl kurios išieškojimo areštuotas šis turtas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo leidimas paveldėti vaiko vardu D. M. turtą pareiškėjai gali būti išduotas tik dėl turto paveldėjimo pagal apyrašą (CK 5.53 str).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pratęsti R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatytą terminą priimti nepilnamečio sūnaus L. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2011 m. lapkričio 7 d., palikimą.
Leisti R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti po D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2011 m. lapkričio 7 d., atsiradusį palikimą, įstatymo nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.