- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- II-137-573/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00451-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dainius Ročys (pirm.)
- Nukentėjusysis
- T. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Marius Devyžis
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (toliau ir pareiškėjas) E. E. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. (toliau ir institucija) 2020 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-927-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19109002261 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. E. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2020 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 19109002261, nubaustas 60 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 4 d. 16:57 vai. vairuodamas automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į žiedinę sankryžą šalutiniu keliu buvo neatidus, neužtikrino saugaus eismo, nepraleido žiedine sankryža, pagrindiniu keliu artėjančios transporto priemonės „BMW“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) kuri trenkėsi į automobilį „Citroen“. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Vairuotojas E. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET – toliau) 9, 154 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
E. E., nesutikdamas su institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašo institucijos 2020 m. sausio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-927-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nepažeidė KET 154 punkto reikalavimų, kuriame numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Ši nuostata nustato elgesio reikalavimą šalutiniu keliu važiuojančios transporto priemonės vairuotojui prieš įvažiuojant į sankryžą, duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Nagrinėjama situacija nėra susijusi su pareigos duoti kelią nedavimu. Eismo įvykio kilimo metu jis (E. E.) jau buvo ne tik įvažiavęs į pagrindinį kelią (žiedą), bet ir iš jo išvažiavęs (eismo įvykis įvyko išvažiavime iš žiedo, o ne žiede), todėl akivaizdu, jog ne jo įvažiavimas į pagrindinį kelią buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Iš byloje esančių nukentėjusiojo T. R. paaiškinimų, stabdyti jis pradėjo ne tuo metu, kai pareiškėjas įvažiavo į pagrindinį kelią, o tada, kai jis jau išvažiavęs iš pagrindinio kelio, staigiai stabdė prieš pėsčiųjų perėją, siekdamas sustoti praleisti pėsčiuosius. Tokiu būdu eismo įvykio priežastis ne KET 154 punkto pažeidimas, juolab, kad eismo įvykio metu nukentėjusiojo vairuotas automobilis atsitrenkė į pareiškėjo automobilio galą, o ne šoną, ar kitą dalį, kuri leistų spręsti, kad jis nebuvo užbaigęs įvažiavimo į pagrindinį kelią manevro.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis nepažeidė ir KET 9 punkto reikalavimų, kadangi jis užbaigė įvažiavimo į sankryžą iš šalutinio kelio manevrą, taip pat tinkamai ir nepažeisdamas KET reikalavimų pradėjo išsukimo iš pagrindinio kelio manevrą ir buvo priverstas staigiai stabdyti dėl priešais važiavusio automobilio vairuotojo staigaus stabdymo, siekiant praleisti per pėsčiųjų perėją einančius pėsčiuosius. Atsakomybėn traukiamas asmuo sustoti suspėjo, tačiau už jo važiavęs nukentėjusysis to padaryti nespėjo ir šios priežastys nenustatytos.
Skunde pažymima, kad eismo įvykis įvyko prie kelio ženklu Nr. 534, t. y. ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Ženklas ir pėsčiųjų perėja yra apšviesta ir aiškiai matoma iš tolo, todėl vairuotojas turėjo numatyti ir numatė, bei matė atitinkamus ženklus, kad jo važiavimo trajektorija kirs pėsčiųjų perėją. Dėl šios priežasties jis privalėjo sumažinti greitį taip, kad spėtų sustabdyti prie pėsčiųjų perėjos, tačiau to tinkamai neįvertino ir būtent dėl šio pažeidimo ir kilo eismo įvykis. Nukentėjusiajam nesilaikius pareigos pasirinkti saugų atstumą, jis nesugebėjo laiku sustabdyti savo transporto priemonės ir tai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Taip pat KET nustato pareigą vairuotojui pasirinkti ne tik leistiną, bet ir saugų vairavimo greitį, kuris nustatomas atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą ir kt., taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę prie bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Pareiškėjo nuomone, vaizdo įrašas šiuo atveju negali būti laikomas patikimu įrodymu byloje ir juo negali būti vadovaujamasi įrodinėjant esmines bylos aplinkybes, nes įrašas fiksuoja vaizdą žiede iš didelio (kelių šimtų metrų) atstumo, jame neįmanoma identifikuoti nei vienos transporto priemonės, važiuojančios netoli eismo įvykio, iš vaizdo įrašo nėra įmanoma įvertinti nei automobilių greičio nei jų vairuotojų manevrų, stabdymo pradžios ir kelio bei kitų svarbių aplinkybių, kurių buvimą bylą nagrinėjęs pareigūnas konstatavo neva būtent iš video įrašo. Šaltinis, iš kurio neįmanoma identifikuoti jame užfiksuotų įvykių dalyvių, jų veiksmų ir kitų svarbių aplinkybių negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Taip pat iš eismo įvykio schemoje pažymėtų atstumų (nuo „Citroen“ galinės ašies iki horizontalaus kelio ženklinimo, žyminčio įvažiavimą iš šalutinio į pagrindinį kelią) yra tik 5,8 m. atstumas, nėra pakankamu įrodymu, kad pareiškėjo veiksmai nepraleisti, neduoti kelio nukentėjusiajam sąlygojo eismo įvykio kilimą. Laikant tokį pareigūno teiginį teisingu, tektų pripažinti, jog pareiškėjas į pagrindinį kelią išvažiavo nuo šaligatvio.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepime į pareiškėjo E. E. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir pareiškėjo skundo prašo netenkinti. Nurodė, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kadangi šioje byloje, abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, kaltinantys vienas kitą dėl neatsargiais veiksmais, pareigūnas nagrinėjęs bylą atsižvelgė ir argumentavo, kad eismo įvykio liudytojas yra nukentėjusiojo asmens keleivis yra jo draugas, jo duoti parodymai nėra nuoseklūs, bei neabejotinai negali būti vertinami, kaip nešališki. Todėl, įrodymai patikimumo atžvilgiu, buvo vertinami ir daugiau kreipiamas dėmesys į eismo įvykio vietos schemą, kurioje užfiksuotos transporto priemonių padėtys sankryžos atžvilgiu, jų išsidėstymą po eismo įvykio, kelio horizontalų ženklinimą ir transporto priemonių padėtis jo atžvilgiu, fotonuotraukas ir vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, abiejų transporto priemonių padėtis sankryžos atžvilgiu prieš įvykstant eismo įvykiui, bei laiką iki susidūrimo momento. Pagal eismo įvykio schemą, susidūrimas tarp abiejų transporto priemonių įvyko transporto priemonei, kurią vairavo apeliantas tik įvažiavus į sankryžą. Pagal vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos transporto priemonių padėtis sankryžos atžvilgiu prieš įvykstant eismo įvykiui ir kontakto tarp abiejų transporto priemonių momentas, laiko atžvilgiu eismo įvykis įvyko per 2 sekundes, nuo tada, kai apelianto E. E. automobilis įvažiavo į sankryžą iki transporto priemonių susidūrimo. Taip pat, svarbu paminėti, kad vaizdo įraše užfiksuota transporto priemonės „BMW“ padėtis prie pat važiuojamųjų dalių susikirtimo, ir automobilio „Citroen: padėtis šalutiniame kelyje ir tolimesni veiksmai, pilnai nesustojant prieš kertamą kelią, nors juo jau aiškiai matyti artėjantis automobilis, pagreitėjant ir įvažiuojant į pagrindinį kelią, o atsiradus kliūčiai, t. y. priekyje sustojusiam automobiliui, staigiai stabdant. Nesutinkama su skunde nurodytais argumentais, kad vaizdo įrašas šiuo atveju apskritai negali būti laikomas patikimu įrodymu byloje ir juo negali būti vadovaujamasi įrodinėjant esmines bylos aplinkybes. Institucijos nuomone, bylą nagrinėjęs pareigūnas įvertino visas aplinkybes bei įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė skundą tenkinti. Prašė vaizdo įrašu nesivadovauti, kadangi įvykis filmuotas iš didelio atstumo, be to, buvo tamsus paros metas ir lijo. Prašė atsižvelgti, kad netinkamai pareigūno įvertinta įvykio schema dėl atstumų, be to, nukentėjusysis taip pat savo paaiškinimuose nurodė aplinkybes, kurios neatitiko nustatytųjų. E. E. į pagrindinį kelią įvažiavo tik pristatydamas automobilį ir nesustodamas, tinkamai įvertinęs atstumus, o T. R. stabdė ne tada kada pamatė įvažiavusį E. E., o tuomet, kai E. E. išvažiavęs iš žiedo savo automobilį stabdė.
Teismo posėdžio metu T. R. parodė, kad jis vairavo automobilį „BMW“, važiavo (duomenys neskelbtini) žiedu, prieš jį, jam iš dešinės (Š. prospekto) įvažiavo, „prašoko“ automobilis „Citroen“, kirto sankirtą, atsidūrė prieš jį ir staigiai stabdė. Nebuvo atstumo saugiai sustoti ir eismo įvykio nepavyko išvengti. Jis važiavo apie 45 km/h greičiu, o „Citroen“ įvažiavo į žiedą gal apie 30 40 km/h greičiu, kelio danga buvo šlapia, buvo jau sutemę. Jei automobilis „Citroen“ nebūtų stabdęs, o būtų greitėjęs, įvykio nebūtų buvę. Tikėjosi, kad „Citroen“ važiuos žiedu, o ne staiga suks iš žiedo ir stabdys. Tai buvo sekundžių reikalas.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad įvykis buvo Š. pr. žiede, jis važiavo keleivio vietoje „BMW“ automobilyje. Šalutiniame kelyje Š. pr. stovėjo „Citroen“ norėjo įvažiuoti į žiedą, pravažiavus jiems pusę kelio žiede, „Citroen“ neįvertinęs „BMW“ automobilio atstumo, staigiai įvažiavo į žiedą. Kelias buvo drėgnas, „Citroen“ pradėjo stabdyti dar būdamas žiede, todėl „BMW“ nesuspėjo sustabdyti ir atsitrenkė į „Citroen“. Kai „Citroen“ pilnai įvažiavo į žiedą, iki jo buvo likę gal 3-5 metrai, buvo labai mažas atstumas. Važiuojant žiede juos aplenkė kitas automobilis, kuris išvažinėjo iš jo į A. g., būtent tas automobilis išvažiuodamas sustojo praleisti pėsčiąjį ir būtent dėl to automobilio sustojimo, „Citroen“ „prašokęs“ prieš juos, staigiai stabdė. „BMW“, siekdamas išvengti susidūrimo, suktelėjo kairėn, todėl smūgis buvo nestiprus ir žala nedidelė. Jei „Citroen“ nebūtų staiga stabdęs, tikriausiai susidūrimo būtų išvengta.
Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti automobilių judėjimas iki eismo įvykio ir susidūrimo momentas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, papildomai ištyręs reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjo skundas yra atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. E. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis nepažeidė KET 154 punkto reikalavimų, kur numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, jis laikėsi visų atsargumo priemonių, pažeidimo esmė yra suformuluota netinkamai ir neteisingai, nes jis jau buvo atlikęs išvažiavimo iš pagrindinio į šalutinį kelią manevrą ir pradėjus stabdyti prieš pėsčiųjų perėją. Būtent automobilio „BMW“ vairuotojas nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kliūties, atsitrenkė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio galą, o ne į šoną, ar kitą dalį, kas leistų spręsti, kad E. E. nebuvo užbaigęs į važiavimo į pagrindinį kelią manevro.
Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad E. E. pažeidė KET 9, 154 punktų reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad vairuotojas T. R. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo žiedu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. pagrindiniu keliu, apie 40-45 km/h greičiu, ir pastebėjo, kad iš Š. pr. „iššoko“ automobilis „Citroen“, kuris, jam artėjant, iš karto pradėjo stabdyti, nes prieš „Citroen“ važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti žmonių. „BMW“ automobilis dėl automobilio „Citroen“ taip pat stabdė, „metėsi“ į šoną, tačiau įvyko kontaktas. Kelių eismo taisyklių 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. E. E. atlikdamas manevrą, t. y. įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, t. y. prieš darydamas manevrą, privalėjo duoti kelią T. R. vairuojamam automobiliui „BMW“, važiuojančiam pagrindiniu keliu žiedinėje sankryžoje. Kaip matyti iš eismo įvykio schemos (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK Nr. 19109002261 b. l. 19), atkarpa, kurią pravažiavo E. E. įvažiavęs į pagrindinį kelią (žiedinę sankryžą) ir vėl išsukdamas į šalutinį kelią (A. gatvę) iki susidūrimo momento tėra vos 5, 8 metro. Net ir įvertinus, kad E. E. važiavo ne palei kelkraštį, atstumo atkarpa išlieka nedidelė. Toks eismo situacijos sukūrimas, kuomet pagrindiniu keliu automobilis, šiuo atveju BWM, važiuoja leidžiamu 40-45 km/h per valandą greičiu ir jo važiavimo kryptimi, šiuo atveju, į tą patį žiedinės sankryžos išvažiavimą priešais jį iš šalutinio į žiedinę sankryžą įsuka ir vėl tuo pat išsuka žymiai mažesniu greičiu važiuojantis automobilis ir kuris dar ir stabdomas, leidžia neabejotinai spręsti apie netinkamai pasirinktą vairuotojo E. E. sprendimą atlikti tokį manevrą. Tokiu būdu E. E. neįvertino, net tik pagrindiniu keliu važiuojančio „BMW“ automobilio judėjimo greičio, bet ir neįvertino ir kitų aplinkybių, kad jam, atliekant tokį manevrą, gali susidaryti kliūtis ir dėl kitų, jo priekyje esančių eismo dalyvių veiksmų. Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti T. R. bei liudytojo G. M. parodymai, kad, esant situacijai – „Citroen“ automobiliui „iššokus“ ir jam didinant greitį, o ne stabdant (šiuo atveju stabdyta dėl kliūties kelyje – priešais „Citroen“ automobilį kitas automobilis sustojo praleisti pėsčiąjį einantį per pėsčiųjų perėją), susidūrimo galėjo būti ir išvengta, tačiau pagrindiniu keliu važiuojančiam ir į Ašigalio gatvės išvažiavimą išsukančiam „BMW“ automobiliui, tokie „Citroen“ vairuotojo veiksmai – „BMW“ automobilio greičio ir savo vairuojamo automobilio „Citroen“ automobilio greičių skirtumo neįvertinimas, atstumo neįvertinimas, aplinkybių, susijusių su kitų eismo dalyvių galimais veiksmais neįvertinimas, buvo priežastiniame ryšyje dėl eismo įvykio kilimo. Tokiu būdu E. E. nesilaikė pareigos numatytos Kelių eismo taisyklių 9 punkte, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą (pagrindinį kelią) ir tuoj pat iš jos išvažiuodamas (pasirinkdamas išvažiavimą iš žiedinės sankryžos vos už kelių metrų), neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu, pažeidė šią pareigą, nepraleido automobilio „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo T. R., dėl ko jis atsitrenkė į jį ir taip sukėlė eismo įvykį.
Įvertinus byloje ištirtas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2020 m. sausio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19109002261 yra teisėtas ir pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, administracinio nusižengimo byla E. E. atžvilgiu buvo išnagrinėta išsamiai, paskirta švelniausia nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį tinkamai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nutarimą panaikinti ar jį pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. E. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. E. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2020 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-927-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 19109002261 netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Kauno apygardos teismui.